- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- II-230-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01156-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Renata Narbutienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-430-2020 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. S. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-430-2020 administracinio nusižengimo byloje E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 38 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda E. V. paskirta už tai, kad jis savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, 2019 m. liepos 2 d., apie 12.30 val., atostogų laikotarpiui savo nepilnametę dukrą R. paėmė iš darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties 4 dalies 3 punkto (b. l. 7).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. V. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodyta, kad jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes jame nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas: nėra aiškiai išdėstyta, kokių konkrečių įstatymų nuostatos tvarkos nesilaikyta, visiškai neapibrėžta protokole nurodyta jo tariama teisė. Nurodyta, kad viena iš kaltinamojo asmens teisių yra teisė žinoti kuo kaltinamas. Absoliučiai netikslus ir neaiškus administracinio nusižengimo protokolas atėmė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinio nusižengimo medžiagoje kaltinimas E. V. suformuluotas tinkamai, kadangi ANK 518 straipsnis yra blanketinis, o protokolo fabuloje yra nurodyta, kokio sprendimo E. V. nesilaikė. Fabuloje nenurodyti E. V. dukros tikslūs asmens duomenys kaltinimo esmės nekeičia. E. V. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nesuprato kuo yra kaltinamas yra asmens gynybinė pozicija, kadangi protokolo surašymo metu jis dalyvavo ir turėjo galimybę susipažinti tiek su kaltinimu tiek ir su bylos medžiaga, kurioje yra kaltinime minima Vilniaus apygardos teismo nutartis. E. V. protokolo surašymo metu paaiškinime nurodė, kad su kaltinimu nesutinka, tai rodo, kad pažeidėjas kaltinimą suprato, be to protokolo surašymo metu dalyvavo E. V. gynėja, kuri galėjo ginamajam išaiškinti kaltinimo esmę (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. V. palaikė savo skundą. Paaiškino, kad paimdamas dukrą nieko nepažeidė, nes jam tai priklausė pagal teismo sprendimą. Paimdamas dukrą visada kreipdavosi į policiją, informuodavo vaiko teises, atvykęs pareigūnas pasakydavo, kad pažeidimo jie nemato, vaiko teisės net nevažiuodavo. Su dukra išėjo į lauką pasivaikščioti ir ji pradėjo verkti, pasakė, kad ją muša, prašė, kad paimtų atostogoms, todėl informavęs vaiko teises, advokatę ir policiją išvyko su dukra. Dukrą turėjo pasiimti kaip ir iš gyvenamosios vietos, bet pasiėmė iš darželio, nes dukros mama nebendravo, nereagavo į skambučius.
Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinimas yra suformuotas tinkamai. E. V. teigė, kad motina neatidavė vaiko, vengė atiduoti, todėl jis pats pasiėmė, o tai pagrindžia kaltinimo esmę, kadangi jis tai padarė savavališkai, nesilaikė įstatymo numatytos tvarkos. Kaip ir išsakyta atsiliepime, visi E. V. išsakyti argumentai yra gynybinio pobūdžio ir nekeičia kaltinimo esmės bei išdėstytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Skundžiamu 2020 m. kovo 26 d. nutarimu E. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, 2019 m. liepos 2 d., apie 12.30 val., atostogų laikotarpiui savo nepilnametę dukrą R. paėmė iš darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties 4 dalies 3 punkto.
Pagal ANK 518 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog E. V. kaltė padarius ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta.
Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju E. V. nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas remiantis byloje esančiu prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad daugiau jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas buvo priimtas formaliai ir skubotai, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas administracinio nusižengimo byloje yra netikslus, nutarimas priimtas neįvertinus visų bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų.
Akcentuotina, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, tačiau skundžiamame nutarime nurodyta, jog E. V. nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties 4 dalies 3 punkto. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motuojamoji ir rezoliucinė dalys, taigi toks kaltinimo formulavimas yra teisiškai ydingas. Be to, tiek iš bylos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi. Tai patvirtina, jog skundžiamas nutarimas priimtas skubotai ir neįsigilinus į bylos esmę.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nutarimu konstatuota, jog E. V. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, tačiau nėra aišku nei, kokia yra tariama E. V. teisė, nei kas yra tas kitas asmuo, kuris ginčija E. V. tariamą teisę. Aukščiau minėtais teismų sprendimais bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta ir galiojanti 2019 m. liepos 2 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną – 2019 m. vasario 21 d.). Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti apie ginčijamos teisės buvimą, kiekvienas iš vaiko tėvų turėjo teisę bendrauti su vaiku teismų nustatyta tvarka.
Be to, pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje esminis klausimas yra bendravimo su vaiku nustatyta tvarka tinkamas vykdymas. Tokio pobūdžio ginčas patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį. Kaip teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė E. V. atstovė, toks ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-123-619/2017). Vienam iš tėvų nevykdant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kitas tėvas gali kreiptis į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą jį pateikti antstoliui vykdymo procese. Papildomai pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. CPK 651 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria antstolis priima arba atsisako priimti vykdomąjį dokumentą. Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstoliai gali taikant priverstinio vykdymo priemones, imtis priemonių, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai.
Byloje nustatyta, kad E. V. pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėjo teisę pasiimti dukrą, tačiau turėjo pasiimti ją iš gyvenamosios vietos, o ne iš vaikų darželio. Visgi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nelaikytina, kad E. V. savavaldžiavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei tai, jog klausimas dėl teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku vykdymo patenka į civilinės teisės reguliuojamų santykių sritį, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. veika neturi administracinio nusižengimo požymių, jo veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, tai yra nebuvo asmens tyčios ir E. V. veiksmai aptariamoje situacijoje negali būti vertinami tiek pavojingi tiek vaiko motinos V. D., tiek mažamečio vaiko R. V. atžvilgiu, kad užtrauktų administracinę atsakomybę (Vilniaus apygardos teismo 2019 m birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-291-497/2019).
Taigi, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena E. V. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. S. 2020 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-430-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną E. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.