Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-291-497/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
eAN2-291-497/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nukentėjusysis
G. Š.
Kategorijos
  • 19.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. AN2-291-497/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01373-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas G. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 8 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinėje byloje Nr. 14- ANR- N-279-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato tyrėja 2019 m. sausio 4 d. A. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2018 m. gruodžio 12 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) Vilnius, A. Č., atvykus G. Š., atsisakė perduoti jam pas ją buvusį jo ir jos dukros I. Č.- Šulijienės mažametį sūnų J. Š., gim. 2015 m., kurį pas A. Č. priežiūrai paliko I. Č.- Šulijienė su kitu mažamečiu vaiku išvyksi į gydymo įstaigą. Tokiais savo veiksmais A. Č. savavališkai vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija G. Š., tačiau nepadarė esmines žalos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.

2. 2019 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus nutarimu A. Č. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažintas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties.

3. Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. dėl jo padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č. paskirti administracinę nuobaudą, taip pat tėvą G. Š. ir jo sūnų J. Š. pripažinti nukentėjusiais.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir atsisakyta pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 8 d. nutarimą, motyvuojant tuo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo savavaldžiavimo sudėties, t.y. turi būti konstatuota, jog kaltininko elgesys ne apskritai pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, tačiau yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai pažeisti Tarp pareiškėjo ir jo žmonos vyksta skyrybų byla, todėl santykiai yra konfliktiški ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp giminaičių.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nukentėjęs asmuo G. Š. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą- administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č. paskirti administracinę nuobaudą. Taip pat pripažinti nukentėjusiuoju tėvą G. Š. šioje byloje.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog galima savavaldžiavimo veika buvo baigta iki atvykstant policijos pareigūnams, o šios veikos sudėtis nebuvo analizuota ir tirta. Policijos pareigūnai nepagrįstai grindžia A. Č. veiksmų teisėtumą tuo, jog tėvas G. Š. neva pats nepasiėmė sūnaus. Tačiau apeliantas nenorėjo jėga veržtis į A. Č. namus, o policijos pareigūnai neleido išsivesti sūnaus. Vilniaus apylinkės teismas taip pat nenurodo, kokiu pagrindu konstatuojama, jog administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.

5.2. A. Č. paprašius atiduoti vaiką tėvui, ji užtrenkė duris ir užsirakino su mažamečiu vaiku patalpoje. Taip ji pažeidė teisės aktų nuostatas, numatančias vaiko teisę gyventi su savo tėvais, bendrauti su jais.

5.3. Savavaldžiavimo kaip administracinio nusižengimo veika yra formali, jos konstatavimui nereikalinga esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. A. Č. savo veiksmais padarė žalą vaikui, kuris negalėjo matyti savo tėvo ir negalėjo būti jo slaugomas, taip pat tėvui, kuris negalėjo matyti ir slaugyti savo vaiko. Pažymėtina, jog tėvo teisę bendrauti su savo vaiku galima riboti tik įstatymo pagrindu priimtais atsakingų asmenų sprendimais, o ne neteisėtais A. Č. veiksmais. Be to A. Č. veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti- riboti teisę vaikui bendrauti su tėvu.

5.4. Nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas turi būti aktyvus aiškinantis reikšmingas bylai aplinkybes, o ne remtis tik pateikta medžiaga. Vilniaus miesto apylinkės teismas net nenustatinėjo veiksmų, užtraukiančių administracinę atsakomybę. Būtent A. Č. veiksmai užrakinant vaiką, kad tėvas negalėtų bendrauti su vaiku yra neteisėti ir užtraukia administracinę atsakomybę. Kitos aplinkybės, t. y. jog atvykus vaiko motinai apeliantas išėjo iš A. Č. patalpų , nes ji to reikalavo bei tai, jog tarp vaiko tėvų po mėnesio nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neturi reikšmės nagrinėjamos veikos kvalifikavimui.

5.5. Skundžiamo Policijos įstaigos nutarimo neteisėtumą įrodo ir tai, jog policijos įstaiga neteisėtai panaikino administracinio nusižengimo protokolą. ANK 619 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas nutarimų, kuriuos turi teisę priimti pareigūnas ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą. ANK nesuteikia teisės pripažinti negaliojančiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, jį priėmęs pareigūnas peržengė savo kompetencijos ribas.

6. Patikslintu apeliaciniu skundu G. Š. taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir A. Č. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

6.1 Nagrinėdamas skundą Vilniaus apylinkės teismas padarė šiurkštų administracinės teisenos pažeidimą, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neinformavo apie nagrinėjamą bylą, kurioje sprendžiamas reikalavimas paskirti administracinę nuobaudą. Byloje nėra jokio įrodymo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų pranešta apie vyksiantį procesą.

6.2 Patikslintame apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal ANK 642 straipsnio 1 dalie 3 punktą, įtvirtinta teismo teisė panaikinti policijos įstaigos priimtą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą negalėjo būti niekaip įgyvendinta vien tik dėl teismo atlikto šiurkštaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo. Toks procesinis pažeidimas negali būti ištaisomas apeliacinės instancijos teisme, nes turi būti galimybė pirmosios instancijos teismo baigiamąjį sprendimą apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas savo skunduose klaidingai teigia, kad nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio sudėtis yra formali. Nagrinėjamu atveju apelianto teigimu jam padaryta žala, tačiau ši žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Taip pat Institucija abejoja, kad pareiškėjo nurodoma žala galėjo atsirasti per 2 minutes, o vaikas, atvykus policijos pareigūnams, ramiai sėdėjo prie stalo, piešė ir paragintas atėjo prie pareiškėjo, po to grįžo atgal, taigi, duomenys apie galimai padarytą žalą vaikui, Institucijos nuomone, taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra grindžiami jokiais objektyviais bylos duomenimis. A. Č. nevengė perduoti pareiškėjui sergančio jo sūnaus – ji prašė sulaukti vaiko mamos, o vargu, kad toks prašymas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas (pats pareiškėjas nurodo, kad abu tėvai turi lygias teises, todėl ir sprendimus jie turi priimti bendru sutarimu), taigi, A. Č. veiksmuose neįžvelgtinas ir kaltės požymis – tyčia. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamu atveju matyti pareiškėjo nepasitenkinimas susidariusia situacija, tačiau tai nėra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nutartimi nusprendė , kad A. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

10. Pagal formuojamą teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens teises, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

11. Iš skundžiamos nutarties ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nesutarimas tarp G. Š. ir A. Č., kurie yra žentas ir uošvė, kilo kuomet A. Č. nenorėjo atiduoti pas ją priežiūrai jos dukters palikto vaiko, kuomet ji pati su kitu vaiku išvyko pas gydytojus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. Š. nebuvo suderinęs su savo sutuoktine, kad vaiką iš močiutės paims jis. A. Č. įvykio metu, tai yra atvykus G. Š. ir pareiškus , kad nori pasiimti vaiką, neatsisakė jį atiduoti, o pasiūlė palaukti dukters ( G. Š. sutuoktinės). G. Š. nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ir vaiko mamai G. Š. vaiką paimti atsisakė ir išvyko. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad vaikas pas močiutę buvo saugus ir prižiūrėtas. Pažymėtina, kad tarp G. Š. ir A. Č. dukters I. Č.- Šulijienės vyksta skyrybų procesas bei kiti su šiuo procesu susiję teisminiai ginčai, kas rodo įtemptus ir sudėtingus konflikte dalyvavusių asmenų santykius. CK 3.156 straipsnis nustato lygias tiek motinos tiek tėvo teises ir pareigas, tačiau CK 3.172 straipsnis garantuoja vaiko teisę bendrauti ir su kitais artimais giminaičiais. Aukštesnysis teismas byloje surinktus duomenis įvertinęs šių aplinkybių kontekste visiškai sutinka su pareigūno nutarimo nutraukti administracinę teiseną ir apylinkės teismo nutarties motyvais ir išvadomis, kad A. Č. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, tai yra nebuvo tyčios ir jos veiksmai aptariamoje situacijoje negali būti vertinami tiek pavojingi G. Š. ir jo mažamečio vaiko J. Š. atžvilgiu, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Nors apeliantas teigia, kad A. Č. veiksmais padaryta žala J. Č., tačiau toks teiginys nepagrįstas objektyviais duomenimis. Iš policijos pareigūnės S. Oklinskaitės paaiškinimo nustatyta, kad vaikas buvo prižiūrėtas, sėdėjo prie stalo ir piešė. G. Š. jį pakvietus jis ne iš karto prie jo nuėjo, vėliau nuėjęs apsikabino ir grįžo atgal. Teismo manymu didesnę žalą vaikui galėjo sukelti situacijos sprendimo būdas pasitelkiant policijos pareigūnus.

12. Apeliantas taip pat teigia, kad ANK nesuteikia teisės policijos įstaigai panaikinti administracinio nusižengimo protokolą, kadangi ANK 619 straipsnis numato baigtinį sąrašą nutarimų, kuriuos gali priimti pareigūnas ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Išties ANK 619 straipsnis numato nutarimų rūšis , kuriuos priima pareigūnas išnagrinėjęs bylą, tarp kurių - nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 591 straipsnis numato imperatyvias administracinės teisenos nutraukimo aplinkybes , viena iš jų - nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Taigi pareigūnas išnagrinėjęs surinktą medžiagą, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties įstatymo nuostatų nepažeidė, o tai, kad protokolas nutraukus teiseną netenka galios yra logiška to pasekmė.

13. A. Č. jai palankaus sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neskundė, apie priimtą sprendimą dėl apelianto skundo ji buvo informuota, jai buvo išaiškinta teisė pareikšti atsiliepimus, prašymus ir nušalinimą, todėl tai, kad jai nebuvo pranešta apie posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjamas G. Š. skundas, teismas nelaiko grubiu pažeidimu, dėl kurio reiktų panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atkreipiamas dėmesys, kad pati A. Č. dėl to, kad nebuvo informuota apie teismo posėdį skundo nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Audrius Cininas