- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- A6.-8-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00002-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. S.
- Prašymą paduodantis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą (kūrybinė, meninė ir pramogų veikla), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S., vykdydamas individualią veiklą (kūrybinė, meninė ir pramogų veikla), ir žinodamas bei turėdamas piniginių lėšų sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, per laikotarpį nuo 2022-08-01 iki 2022-10-27, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais ir neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Posėdžio Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais faktais. Paaiškino, kad N. S. vykdo individualią veiklą. 2022 m. rugpjūčio 9 d. deklaravo gyventojų pajamų mokestį už 2021 -01-01 iki 2020-12-31 mokestinį laikotarpį. Skolą valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo sumokėti 2022 m. rugsėjo 9d. 2023 m. sausio 18 dienos duomenimis mokestinė nepriemoka buvo 4765,64 eurai. S. buvo pateikęs prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. S.; privalėjo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Žinodamas, kad yra skolingas biudžetui, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. S. dalimis dengė skolą, tačiau yra skolingas dar 908,01 eurus.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl įvesto karantino jo veikla buvo apribota. Neteikė deklaracijų už 2022 ir 2021 metus ir nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Kokio dydžio turėjo mokėti mokesčius nežinojo. Skola buvo apie 9000 eurų. Tokių pajamų neturėjo, kad galėtų iš karto sumokėti skolą. Prašė, kad būtų išdėstytas mokėjimas, tačiau jo prašymo netenkino. Jis taip pat turėjo mokėti nuomą už bustą, maitintis, todėl įsiskolinimą dengia dalimis. Skolą artimiausiu metu baigs mokėti ir teigia, kad daugiau pažeidimų nedarys, mokesčius mokės laiku. Teigė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
N. S. kaltė taip pat įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad N. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 28d. vykdo individualią veiklą (b.l.9).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškime nurodė, kad N. S. vykdo individualią veiklą (kūrybinė, meninė ir pramogų veikla) nuo 2018-08-28. N. S. yra VMI skolininkas. 2023-01-18 duomenimis N. S. mokestinė nepriemoka yra 4765,64 Eur (b.l.43). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021-05-03, mokesčių mokėtojui 2022-08-09 deklaravus gyventojų pajamų mokestį už 2020-01-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį. VMI patikrinusi N. S. pateiktas sąskaitas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2022-08-01 iki 2022-10-27 per banko sąskaitą N. S. gautas pajamas sudarė 29007,13 Eur. Iš N. S. banko sąskaitų nustatyta, kad jis, būdamas įsiskolinęs valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, bet ne su VMI. Jei N. S. nebūtų atlikęs mokėjimų kitiems kreditoriams, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų buvusi padengta (b.l.3-6).
VMI pareiškime pažymėta, kad N. S., vykdydamas individualią veiklą ir žinodamas bei turėdamas piniginių lėšų sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais ir neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, o ne su M. P. piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-08-01 iki 2022-10-25, nustatyta, kad N. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, dėl to buvo pažeisti VMI interesai (b.l.17-32).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas, priimdamas šią normą, nurodė, kad jos tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad N. S., nuo 2018-08-28 vykdo individualią veiklą ( kūrybinė, meninė ir pramogų veikla), būdamas atsakingu asmeniu ir žinodamas apie finansinę padėtį, t. y. kad neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės kreditoriams, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus. Jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtį.
N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, skolą dalimis moka ir likusi nedidelė dalis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į N. S. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinus N. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, nusižengimo pobūdį, tai, kad anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, yra dirbantis, skolą moka, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t.y. administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti , o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, N. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę nuobaudą – paskiriant mažesnę baudą, nei numatyta sankcijos minimume.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. S. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti 700 (septynių šimtų) eurų baudą.
Paskirtą 700 eurų sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 1001, nurodant bylos numerį: A6.-8-786/2023.
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ANK 676 straipsnyje nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.