Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. G. (N. G.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019, pradėtoje pagal pareiškėjos M. G. (M. N. G.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-422/2017 dėl išlaikymo vaikui ir sutuoktiniui priteisimo iš N. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas N. G. (suinteresuotas asmuo civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019) pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019.

5. Pareiškėjai M. G. procesiniai bylos dokumentai įteikti 2020 m. kovo 20 d., tačiau pareiškėja atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 812 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo galima atnaujinti procesą. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Šioje byloje pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodytais pagrindais – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

8. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo principų užtikrinimu, kadangi terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo.

9. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas N. G. nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo tos dienos, kai prašymą atnaujinti procesą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pažymi, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį jis sužinojo, kai ji jam buvo įteikta 2019 m. balandžio 19 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje gautas 2019 m. lapkričio 29 d. – praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas N. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pripažino ir leido Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-422/2017, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir sutuoktinei priteisimo, grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodo tai, jog Rusijos Federacijos Tulos srities Aleksino miesto teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-702/2018 buvo patvirtinta jo ir pareiškėjos M. N. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, kurioje numatyta, kad pareiškėjui priklausančio turto verte (240 000 rublių) yra padengiamas Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nuspręstas išieškoti išlaikymas.

13. Byloje nustatyta, kad M. G. prašymas civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019 dėl Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalies, priimtos byloje Nr. 2-422/2017 pripažinimo ir leidimo vykdyti buvo pateiktas 2018 m. balandžio 7 d., o Lietuvos apeliaciniame teisme gautas tik 2019 m. kovo 5 d. Pareiškėjo N. G. pateikiama taikos sutartis, kurią pareiškėjas sudarė su M. G., buvo patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. vėliau nei kad buvo pateiktas pareiškėjos M. G. prašymas dėl Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalies, priimtos byloje Nr. 2-422/2017 pripažinimo ir leidimo vykdyti. Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjui jo nurodomos aplinkybės dėl taikos sutarties sudarymo buvo žinomos, bet pareiškėjas nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į prašymą bei įrodymus teismui. Pareiškėjas nurodo, jog jam apie pradėtą procesą civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019 nebuvo žinoma, tačiau jo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai – AB „Lietuvos paštas“ pažyma apie dokumentų įteikimą asmeniškai N. G., iš kurios matyti, jog pareiškėjui N. G., adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. kovo 15 d. (civilinės bylos Nr. 2T-38-370/2019 t. 1, b. l. 23). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria pripažinta ir leista Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-422/2017, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir sutuoktinei priteisimo.

14. Kita vertus, svarbiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę bylai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės tokiomis nelaikytinos. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios.

15. Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal įstatyme numatytų subjektų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi, kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata, juo nustatytas vaiko išlaikymo dydis ar jo forma, gali būti modifikuojama ir vėliau priimamais teismo sprendimais, reiškiant reikalavimą teismui, t. y. nesikreipiant dėl proceso atnaujinimo. Vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas kito teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, jei teismo sprendime nenurodyta kita prievolės pradžios data. Visos šios aplinkybės (vėlesnių sprendimų dėl vaiko prievolės išlaikymo pakeitimo) turi būti įvertinamos vykdymo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas iš esmės yra susijusios su faktinėmis aplinkybėmis apie pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdymą. Tokių aplinkybių nustatymas ir vertinimas galimas ir vykdymo procese.

16. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl taikos sutarties sudarymo su pareiškėja M. G. dėl išlaikymo įskaitymo neturi esminės reikšmės bylai, kadangi pareiškėja dar iki taikos sutarties sudarymo kreipėsi dėl Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-422/2017, dalies dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir sutuoktinei priteisimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, jog šis pripažintas ir vykdytinas sprendimas buvo panaikintas, o tai, jog po M. G. prašymo pateikimo (2018 m. rugpjūčio 14 d.) N. G. ir M. G. sudarė taikos sutartį, kuria buvo nutarta įskaityti Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-422/2017, dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir sutuoktinei priteistą išlaikymą, turi būti įvertinta Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko (Kurkinskij) rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo vykdymo procese, nustatinėjant aplinkybes dėl išlaikymo dydžio. Kaip minėta aplinkybė, kad pareiškėjas vykdo nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą, nesudaro pagrindo atnaujinti užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti proceso civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik nedetalizavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo būtinybės – nenurodo, kas nagrinėjamu atveju būtent buvo melaginga, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio), kurie leistų daryti išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis melagingais šalies ar trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo parodymais, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingais vertimais, suklastotais dokumentais ar daiktiniais įrodymais. Vien tai, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo patvirtinta jo ir pareiškėjos M. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, kurioje numatyta, kad pareiškėjui priklausančio turto verte (240 000 rublių) yra padengiamas Rusijos Federacijos Tulos srities Kurkinsko rajono Bogorodickio 26 apylinkės teismo taikos teisėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nuspręstas ieškoti išlaikymas, nesudaro pagrindo teigti, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis melagingais šalies ar trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo parodymais, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingais vertimais, suklastotais dokumentais ar daiktiniais įrodymais.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, taip pat pareiškėjas N. G. yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl jo prašymą atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-38-370/2019 pagal pareiškėjo N. G. (N. G.) prašymą.