- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- e2-1169-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00257-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo 103 177,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad laidavo už atsakovo skolinius įsipareigojimus AB DNB bankui, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, priklausęs lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Teigia, kad minėtas turtas buvo parduotas iš varžytynių, dengiant atsakovo įsiskolinimą minėtam kreditoriui. Dėl to ieškovė patyrė nuostolių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.
Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).