- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-126-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Namo savininkų bendrijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo priimti dokumentus ir apmokėjimo už atliktą darbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę Namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos priimti ieškovo saugomus bendrijos veiklos dokumentų originalus, parengtus perdavimui pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-152 „Dėl Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles; 2) įpareigoti atsakovę per 10 kalendorinių dienų nuo dokumentų perdavimo ir sąskaitos pateikimo, apmokėti už atliktą darbą pagal 2017 m. birželio 2 d. ieškovo darbo sutarties valandinius įkainius, 2019 metų darbo valandos kaina (įkainis) – 16 Eur, 2021 metų darbo valandos kaina (įkainis) – 18,50 Eur; 3) patvirtinti bendrijos veiklos dokumentų tvarkymo (parengimo perdavimui) išdirbio normas, sudarytas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2018m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VE-43 patvirtintą Valstybės archyvų darbuotojų darbo apimčių apskaičiavimo tvarkos aprašą: dokumentų atrinkimas perdavimui su jų įvertinimu, atrinktų dokumentų sisteminimas pagal temas ir chronologiją, Aprašo 9.1.1. p.: 200 dokumentų per vieną darbo dieną; dokumentų bylų suformavimas, dokumentus byloje sudedant chronologine tvarka (ne daugiau kaip po 200 lapų), Aprašo 9.2.1. p.: 20 bylų per vieną darbo dieną; dokumentų registrų (bylų vidaus apyrašų) sudarymas, juos atspausdinant, pasirašant ir įdedant į suformuotas bylas, dokumentų perdavimo–priėmimo aktais perduodamų dokumentų apyrašų sudarymas, Aprašo 9.4. p.: 150 įrašų apyraše per vieną darbo dieną; dokumentų bylų lapų numeravimas, Aprašo 9.9. p.: 2 000 lapų per vieną darbo dieną; dokumentų bylų įforminimas (bylos antraštinio ir baigiamojo lapų pildymas), Aprašo 9.11. p.: 60 bylų per vieną darbo dieną; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 291,20 Eur už 2019 metų sausio-vasario mėnesiais ieškovo atliktus bendrijos veiklos dokumentų parengimo ir perdavimo bendrijai darbus; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad, nutraukus darbo sutartį, pas jį liko įvairūs bendrijos dokumentai, kurie turi būti tvarkomi ir sutvarkyti pagal Dokumentų ir Archyvo, Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų numatytą tvarką, bei kurie gali būti perduoti tik pagal surašytus dokumentų ir jų bylų perdavimo aktus. Ieškovo žinioje saugomų dokumentų kiekis yra didelis, todėl jų sutvarkymui reikalingos darbo ir laiko sąnaudos. Teismo prašo nustatyti ir patvirtinti bendrijos veiklos dokumentų tvarkymo (parengimo perdavimui) išdirbio normas, sudarytas pagal Valstybės archyvų darbuotojų darbo apimčių apskaičiavimo tvarkos aprašą kvalifikuotiems darbuotojams. Anot ieškovo, visiems šiuo metu jo žinioje esantiems bendrijos dokumentams parengti perdavimui apytikriai yra 800 darbo valandų. Su bendrija buvo sutarta, kad bendrija įsipareigoja mokėti 1,5 minimalaus darbo užmokesčio mėnesinę algą, nustatant, jog darbo savaitės trukmė yra 12 darbo valandų. 2021 metais minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, todėl, jei ieškovas dirbtų 2021 metais, jo metinis sutartinis 2021 metų darbo užmokestis būtų 11 556 Eur. Metinis darbo valandų kiekis, kai darbo savaitės trukmė yra 12 darbo valandų ir metinis savaičių kiekis 52 savaitės, yra 624 val. Taigi pagal darbo sutartį apskaičiuota 2021 metų vienos darbo valandos sutartinė kaina būtų 18,50 Eur. 2020 metais minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur. Tokiu pačiu būdu apskaičiuotos 2020 metų darbo valandos kaina būtų 17,50 Eur. 2019 metais minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur. Atitinkamai 2019 metų darbo valandos kaina būtų 16 Eur. Už 2019 metais sutvarkytus ir perduotus dokumentus ieškovas apskaičiavo, jog atsakovė jam yra skolinga 291,20Eur atlygį.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui einant valdybos pirmininko pareigas, jis buvo atsakingas už raštvedybos organizavimą, sąskaitybos tvarkymą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninės ir juridinės dokumentacijos rengimą bei tvarkymą. Pasibaigus darbiniams santykiams ieškovas privalėjo viską perduoti naujai išrinktam bendrijos pirmininkui. Nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. (bendrijos likvidavimo laikotarpiu), ieškovas buvo likvidacinės komisijos pirmininku. Per šį laikotarpį gaudamas atlyginimą, ieškovas turėjo pareigą paruošti visus dokumentus perdavimui, tačiau nevykdė savo pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nustatė, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus administruoja Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Ieškovas šioje bendrijoje ėjo tokias pareigas: nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo bendrijos valdybos pirmininkas, nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo bendrijos likvidacinės komisijos pirmininkas, nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – bendrijos pirmininkas. 2018 m. gruodžio 31 d. naujai išrinktas bendrijos pirmininkas A. A. D. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre ir tą pačią dieną su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis. Ieškovo žinioje liko bendrijos veiklos dokumentai už visą bendrijos veiklos laikotarpį. Naujasis bendrijos pirmininkas ieškovui buvo nustatęs terminą iki 2019 m. vasario 15d. sudaryti turimų ir perduotinų bendrijos dokumentų apyrašą, susegti dokumentus į bylas, perduoti dokumentus naujai išrinktam pirmininkui.
6. Teismas vertino, kad ieškovas, ėjęs bendrijos pirmininko pareigas, turėjo prievolę pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą vesti ir tvarkyti bendrijos dokumentaciją, raštvedybą, saugoti bendrijos dokumentus, o pasibaigus darbo santykiams su bendrija, nedelsiant perduoti turimą dokumentaciją naujai išrinktam bendrijos valdymo organui.
7. Teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenys apie tai, jog ieškovas turėjo parengti dokumentus perdavimui saugoti į archyvą. Ieškovui buvo nurodyta, kad dokumentacija būtų perduota tiesiog bendrijai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovui pakako perduoti bendrijos dokumentus perdavimo–priėmimo aktu, o šiam veiksmui atlikti nebuvo būtinos ir reikalingos specialios žinios dokumentų archyvavimo srityje. Laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo taikyti ieškovui darbo ir laiko sąnaudų skaičiavimų, kurie yra taikytini asmenims, turintiems atitinkamą kvalifikaciją ir žinias.
8. Vertino kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti už 2019 metais sutvarkytus ir perduotus dokumentus, už kuriuos ieškovas apskaičiavo, jog atsakovė jam skolinga 291,20 Eur atlygį, kadangi ieškovas eidamas pareigas gavo atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja bylos medžiagoje surinktiems įrodymams, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9.2. Teismas sprendime vadovavosi DGNSBĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris reglamentuoja bendrijos pirmininko atliekamas funkcijas, tačiau tokio įstatymo nėra. Šis įstatymas galiojo iki 2012 m. liepos 1 d. Nuo šios dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 23 straipsnyje nustatytas ginčų nagrinėjimas. Atkreipia dėmesį, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu apeliantas nebuvo bendrijos pirmininku – nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 10 d. jis ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas. Pažymi, kad teismas, vadovaudamasis negaliojančio įstatymo – DGNSBĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pažeidė teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
9.3. Teismas sprendime nurodė, kad pagal galiojančią tvarką, bendrijai išrinkus naują pirmininką, ankstesnis vadovas privalo perduoti visą bendrijos dokumentaciją ir kitą bendrijos turtą naujai išrinktam asmeniui. Apelianto teigimu, teismas nenurodė ir nedetalizavo, kokia yra ta galiojanti tvarka ir koks norminis aktas ją nustato.
9.4. Apelianto pirmasis priešieškinio (ieškinio) reikalavimas buvo įpareigoti atsakovę priimti jo saugomus bendrijos veiklos dokumentų originalus. Teismas dėl šio reikalavimo visiškai nepasisakė, nenurodė argumentų ir motyvų dėl kurių jį atmetė. Tuo pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas.
9.5. Teismas sprendime nurodė, kad bendrijos veiklos dokumentų ir bylų tvarkymas, jų parengimas saugojimui, turi būti atliekamas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jokių teisinių argumentų dėl šio įstatymo taikymo nepateikė. Teismo išvada, kad ieškovui pakako perduoti bendrijos dokumentus perdavimo–priėmimo aktu, yra visiškai nepagrįsta jokiu norminiu aktu ir nemotyvuota.
9.6. Teismas ne tik, kad neišsprendė ginčo, bet ir neatskleidė ginčo esmės.
9.7. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl darbo apimčių parengiant dokumentus perdavimui ir apmokėjimo už darbą. Anot apelianto, teismo sprendime nurodyti argumentai suponuoja tokias išvadas: pirma, apeliantas, kaip buvęs bendrijos pirmininkas, į kurio funkcijas neįėjo dokumentų tvarkymas, privalo surašyti dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, įrašant į jį visus turimus dokumentus, su visais būtinais dokumentų rekvizitais; antra, už tai, kad apeliantui buvo mokamas atlyginimas už namo administravimo veiklos organizavimą, jis privalo nemokamai atlikti raštvedybos specialisto darbą; trečia, bendrija, pasinaudodama ginčijamu teismo sprendimu, inicijuos naujas bylas ir priverstinį šio sprendimo vykdymą.
9.8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 4 straipsnio ir 6 straipsnio normas bei jas atitinkančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 109 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas.
9.9. Teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė argumentų, kuriais vadovaujantis atmetė iš esmės visus ieškovo pateiktus įrodymus (pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą) ir įstatymu nepagrindė ieškinio atmetimo motyvų. Teismas taip pat pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje buvo pažeista ieškovo teisė būti tinkamai išklausytam ir teisė į teisingą, nešališką teismą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas dideli? dėmesį kreipia DGNSBĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto analizei, nurodydamas, kad šis įstatymas galiojo iki 2012 m. liepos 1 d., tuo tarpu teismas vadovavosi neegzistuojančios teisės normos taikymu, nedetalizavo ir nenurodė kokia yra galiojanti tvarka, pagal kuria? išrinkus naują pirmininką, ankstesnis vadovas privalo perduoti visą bendrijos dokumentaciją ir kitą bendrijos turtą naujai išrinktam asmeniui. Atsakovė pasisakydama šiuo aspektu pažymi, jog galiojančioje DGNSBĮ redakcijoje, nors expressis verbis (aiškiais žodžiais) ir ne?ra tiesiogiai įtvirtinta, tačiau 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. To paties straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Atsakovės manymu, neabejotina, kad bendrijos veiklos organizavimas apima ir bendrijos pirmininko pareiga? tinkamai ru?pintis ras?tvedyba, dokumentacijos tvarkymu ir kt. Be to, nurodyta pirmininko pareiga išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Atsakovė į bylą pateikė bendrijos valdybos pirmininko pareiginius nuostatus, kurių 2.7 dalyje nurodyta, jog į pirmininko pareigas įeina „organizuoti raštvedybos ir sąskaitybos tvarkymą, namo ir jam priskirto žmės sklypo techninės ir juridinės dokumentacijos rengimą ir tvarkymą“. Taigi, teismo argumentai, kuriais konstatuota, jog bendrijos pirmininkas veda, tvarko ir saugo bendrijos narių (patalpų savininkų) namo ir jam priskirto žmės sklypo techninę ir kitą juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos ras?tvedybą, yra pagrįsti teisiniu reglamentavimu.
10.2. Apeliantas sąmoningai apeliaciniame skunde nutyli, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-751-259/2020, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos prievolės padengti apelianto patirtas išlaidas, susijusias su dalies dokumentų archyvavimu, nurodė, kad: „pagal galiojančią tvarką, bendrijai išrinkus naują pirmininką, ankstesnis vadovas privalo perduoti visą bendrijos dokumentaciją ir kitą bendrijos turtą naujai išrinktam asmeniui“. Nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir joje nustatytos faktinės aplinkybės bei teisės aiškinimo taisyklės taikytinos ir šioje byloje.
10.3. Tenkinus apelianto ieškinį, susidarytų situacija ir būtų suformuota iš esmės ydinga praktika, pagal kurią kiekvienas atleidžiamas iš pareigų vadovas būtų suinteresuotas negrąžinti juridiniam asmeniui dokumentų bei reikalauti, kad už jų grąžinimą būtų papildomai sumokėta. Tokie apelianto samprotavimai yra nelogiški, prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
10.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo teisės į darbo apmokėjimą už dokumentų parengimo sąnaudas yra nepagrįsti. Ieškovui negrąžinant atsakovei dokumentų yra pažeidžiamos jos, kaip dokumentų savininkės, teisės.
10.5. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis privalo surašyti dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, nemokamai atlikti raštvedybos specialisto darbą, tačiau šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, kad apelianto pareiga yra tiesiog grąžinti atsakovei jai priklausančius daiktus, o kokiu būdu tai apeliantas padarys, atsakovei nėra svarbu.
10.6. Apelianto priešieškinio (ieškinio) pirmasis reikalavimas, priešingai nei bandoma teigti apeliaciniame skunde, yra nekonkretus, abstraktus ir negalės būti priverstinai įvykdytas. Pats apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliaciniame skunde, negali nurodyti kiek tiksliai pas jį yra bendrijai priklausančių dokumentų. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis iki priešieškinio pateikimo būtų nustatęs terminą atsakovei priimti, o ji būtų vengusi priimti dokumentus.
10.7. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas analizavo byloje esančių įrodymų visetą, juos tyrė, nurodė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Vien tai, kad buvo priimtas nepalankus procesinis sprendimas apeliantui, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
10.8. Apeliantas vadovaujasi Valstybės archyvų darbuotojų darbo apimčių apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu, tačiau šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad Valstybės archyvų darbuotojų darbo apimčių apskaičiavimo tvarkos aprašas nustato minimalias valstybės archyvų darbuotojų darbo, atliekamo vykdant valstybės archyvams teisės aktais priskirtas (specialiąsias) funkcijas, išdirbio normas. Taigi, šis aprašas išskiria konkrečius subjektus, kuriems nustatyta apskaičiavimo tvarka – valstybės archyvų darbuotojai. Tuo tarpu apeliantas nėra valstybės archyvų darbuotojas, todėl neaišku kokiu pagrindu jis vadovaujasi šiuo aprašu.
Šalies argumentai
10.9. Apeliantas prašo patvirtinti dokumentų parengimo perdavimui darbo sąnaudų normatyvus. Savo esme, apeliantas teismo prašo sukurti normatyvinį teisės aktą. Šiuo atveju apeliantas siekia teisminei valdžiai deleguoti įstatymo leidėjui ir jo kompetencijai tenkančias pareigas, kas nesuderinama su valdžių padalijimo principu. Vien dėl šios priežasties apelianto reikalavimas negali būti patenkintas, todėl privalo būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo perduoti (grąžinti) dokumentus ir apmokėti už atliktą darbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovas nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo šios bendrijos valdybos pirmininkas, nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. bendrijos likvidacinės komisijos pirmininkas, nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrijos pirmininkas. 2018 m. gruodžio 31 d. naujai išrinktas bendrijos pirmininkas A. A. D. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre ir nuo šios dienos su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis (atleistas iš bendrijos pirmininko pareigų). Ieškovo žinioje liko bendrijos veiklos dokumentai. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja, kad jo žinioje esančius bendrijai priklausančius dokumentus ji priimtų pagal norminių teisės aktų reikalavimus; prašo patvirtinti bendrijos veiklos tvarkymo (parengimo perdavimui) išdirbio normas, sudarytas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VE-43 patvirtintą Valstybės archyvų darbuotojų darbo apimčių apskaičiavimo tvarkos aprašą; priteisti iš atsakovės 291,20 Eur atlygį už 2019 m. sausio-vasario mėnesiais ieškovo atliktus bendrijos veiklos dokumentų parengimo ir perdavimo bendrijai darbus.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio netenkino. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas, ėjęs bendrijos pirmininko pareigas, turėjo vesti ir tvarkyti bendrijos dokumentaciją, raštvedybą, o pasibaigus darbo santykiams su bendrija, nedelsiant perduoti turimą dokumentaciją naujai išrinktam bendrijos valdymo organui. Sprendė, kad ieškovui pakako perduoti bendrijos dokumentus perdavimo–priėmimo aktu, o šiam veiksmui atlikti nebuvo būtinos specialios žinios dokumentų archyvavimo srityje. Vertino kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti 291,20 Eur atlygį už 2019 metais sutvarkytus ir perduotus dokumentus, kadangi ieškovas eidamas pareigas gavo atlyginimą.
18. Apeliantas su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis ir argumentais nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi negaliojančio įstatymo – Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto normomis, kuris reglamentuoja bendrijos pirmininko atliekamas funkcijas, tačiau šis įstatymas galiojo tik iki 2012 m. liepos 1 d. Nuo šios dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 23 straipsnyje nustatytas ginčų nagrinėjimas. Pažymėjo, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu apeliantas nebuvo bendrijos pirmininku, jis ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas. Taigi, apelianto teigimu, apylinkės teismas nenurodė kokia yra galiojanti tvarka, pagal kurią išrinkus naują pirmininką, ankstesnis vadovas privalo perduoti visą bendrijos dokumentaciją ir kitą bendrijos turtą naujai išrinktam asmeniui. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto nurodytiems argumentams.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam ginčui yra aktuali Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-751-259/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos prievolės padengti apelianto patirtas išlaidas, susijusias su dalies dokumentų archyvavimu (nustatyta vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis). Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas nurodė, kad pagal galiojančią tvarką, bendrijai išrinkus naują pirmininką, ankstesnis vadovas privalo perduoti visą bendrijos dokumentaciją ir kitą bendrijos turtą naujai išrinktam asmeniui. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad naujasis bendrijos pirmininkas ieškovui buvo nustatęs terminą iki 2019 m. vasario 15 d. sudaryti turimų ir perduotinų bendrijos dokumentų apyrašą, susegti dokumentus į bylas, perduoti dokumentus naujai išrinktam pirmininkui. Kauno apygardos teismas vertino, kad ilgus metus ėjęs bendrijos pirmininko pareigas V. G. turėjo prievolę pagal DGNSBĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą vesti ir tvarkyti bendrijos dokumentaciją, raštvedybą, saugoti bendrijos dokumentus, o pasibaigus darbo santykiams su bendrija, nedelsiant perduoti turimą dokumentaciją naujai išrinktam bendrijos valdymo organui. Kauno apygardos teismas minėtoje byloje atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentų parengimu saugojimui ir perdavimui. Be to, aptartoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas taikė būtent Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kurias ieškovas ginčija šioje byloje. Pažymėtina, kad toje byloje ieškovas kasacinio skundo dėl priimto procesinio sprendimo neteikė, kas reiškia, jog sutiko su byloje taikytu teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytoje ir aptartoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei teisės aiškinimo taisyklės laikytinos prejudiciniais faktais ir taikytinos šioje nagrinėjamoje byloje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog bendrijos pirmininkas veda, tvarko ir saugo bendrijos narių (patalpų savininkų) namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir kitą juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos raštvedybą.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje DGNSBĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrijos veiklos organizavimas apima ir bendrijos pirmininko pareiga? tinkamai ru?pintis ras?tvedyba, dokumentacijos tvarkymu ir kt.). Be to, Bendrijos valdybos pirmininko pareiginių nuostatų 2.7 dalyje nustatyta, jog į pirmininko pareigas įeina „organizuoti raštvedybos ir sąskaitybos tvarkymą, namo ir jam priskirto žmės sklypo techninės ir juridinės dokumentacijos rengimą ir tvarkymą“. Taigi, teismo argumentai, kuriais konstatuota, jog bendrijos pirmininkas veda, tvarko ir saugo bendrijos narių (patalpų savininkų) namo ir jam priskirto žmės sklypo techninę ir kitą juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos ras?tvedybą, yra pagrįsti teisiniu reglamentavimu.
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybę, jog dokumentacijos rengimas ir tvarkymas turėjo būti vykdomas/įgyvendinamas dar tada, kai ieškovas ėjo tiek bendrijos valdybos pirmininko, tiek bendrijos pirmininko pareigas, už ką jam buvo mokamas atlyginimas, patvirtina į bylą pateikti bendrijos valdybos pirmininko pareiginiai nuostatai, patvirtinti 2012 m. gegužės 7 d. Nuostatų 2.7 punkte nurodyta, kad į pirmininko pareigas įeina organizuoti raštvedybos ir sąskaitybos tvarkymą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninės ir juridinės dokumentacijos rengimą ir tvarkymą. Taigi, ieškovas, ėjęs apmokamas bendrijos valdybos pirmininko pareigas nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo bendrijos likvidacinės komisijos pirmininkas), turėjo įstatymo ir bendrijos įstatuose įtvirtintą pareigą organizuoti ir tvarkyti bendrijos veiklos ir turto apskaitos dokumentaciją. Nenustatyta, kad naujai išrinktas bendrijos valdybos pirmininkas įpareigojo ieškovą perduoti dokumentus archyviniam saugojimui pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo reikalavimus. Priešingai, atsakovė nurodė, kad bendrijos dokumentus pakako perduoti perdavimo–priėmimo aktu, kam akivaizdu, nereikalingos specialios žinios dokumentų archyvavimo srityje. Vadovaudamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 291,20 Eur atlygį, kadangi kaip minėta anksčiau, ieškovas eidamas bendrijos valdybos pirmininko ir bendrijos pirmininko pareigas už tai gavo atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas įrodymas – 2021 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas, kurio paskirtyje nurodyta, kad apmokama už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, patvirtina, jog buvo patirtos atsakovės minėtos bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 566,4 Eur = 2 036,32 Eur), todėl priteistina iš ieškovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.