- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-928-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00405-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Kreditorius
- UAB „Invalva logistics“
- Skolininkas
- uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens išieškotojo UAB „Invalva logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-1-633/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. M. pareiškimą vykdymo procese dėl poveikio priemonių skyrimo skolininkės uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“ vadovui L. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Antstolis A. M. kreipėsi į teismą su teikimu dėl baudos paskyrimo skolininkės uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“ vadovui L. G.. Antstolis nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0135/09/01297 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Vaislita“ UAB „Invalva logistics“ naudai, pagal 2009-05-22 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1085-633/09, išduotą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo. Minėtoje vykdomojoje byloje 2014-06-12 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pareikalauta pateikti kai kuriuos skolininkės (įmonės) buhalterinės apskaitos dokumentus, jų registrus, atskaitomybę ir ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, tačiau įmonės vadovas šio patvarkymo neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 21-22) antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo skolininkės uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“ vadovui L. G. atmetė. Teismas nustatė, kad skolininkės vadovas L. G. su antstoliu vykdymo procese iš esmės bendradarbiauja. Teismo vertinimu, vykdomojoje byloje yra pateiktas 2012-05-21 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuris patvirtina, kad akte išvardintus dokumentus perdavė L. G., o priėmė saugoti ir archyvuoti antrasis akcininkas A. P., kuris kartu prisiėmė atsakomybę už šių dokumentų išsaugojimą. Pažymėta, kad byloje nėra ginčo, kad 2012-10-03 dalis dokumentų buvo perduota FNTT. Teismas pažymėjo, kad nors L. G. negalėjo pateikti tiesioginio dokumentinio įrodymo, kad tam tikra dalis dokumentų buvo paimta Alytaus vienos iš teisėsaugos institucijų atstovų, tačiau byloje jokiais kitais duomenimis nepaneigtas jo pareiškimas, kad visus be išimties dokumentus, kurie tik buvo jam perduoti įmonės buhalterės 2012-03-13 aktu (jau po Alytaus institucijos poėmio) jis perdavė pagal aukščiau minėtą aktą akcininkui A. P.. Teismas sprendė, kad nesant priešingų įrodymų, atmesti suinteresuoto asmens L. G. paaiškinimus nėra faktinio pagrindo. Atkreiptas dėmesys, kad abiejų skolininkės įmonės akcininkų santykiai ilgas laikas yra labai įtempti ir A. P. turi ne mažesnį interesą byloje tiek galimai pakenkti L. G., tiek vilkinti teismo sprendimo vykdymą ir sėkmės atveju išvengti išieškojimo iš įmonės turto, kurio ½ dalies savininku jis yra. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kad skolininko vadovas disponuoja iš jo reikalaujamais dokumentais ir jų išvestiniais duomenimis, o esami duomenys duoda pagrindo manyti, kad antstolis savo reikalavimą pateikė ne tiems asmenims (institucijoms), kurie realiai disponuoja jo reikalaujamais dokumentais, ir ne tas asmuo elgiasi nesąžiningai vykdymo procese, kurį pareikalauta bausti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Invalva logistics“ (b. l. 27-28) prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, šiais argumentais:
1. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi suinteresuoto asmens L. G. paaiškinimais ir sprendė, kad antstolio reikalaujamų su skolininko įmonės veikla susijusių dokumentų L. G. nepateikė pagrįstai, nes jų neturėjo. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nepareikalavo iš atsakingo asmens pateikti jo teiktus paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, t.y., apie tariamą įmonės buhalterijos dokumentų perdavimą įstatymo nustatyta tvarka galimoms teisėsaugos institucijoms ankstesniu laikotarpiu - dar iki šių dokumentų gavimo iš įmonės buhalterės 2012-03-13 aktu ar šių dokumentų perdavimo 2012-05-21 aktu kitam akcininkui, ar dar vėliau, 2012-10-03 dokumentų perdavimo FNNT Kauno apygardos valdybos pareigūnams.
2. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ir 2012-05-21 aktą dėl įmonės buhalterijos dokumentų perdavimo kitam akcininkui. Pažymima, kad 2012-05-21 aktas susideda iš dviejų atskirų lapų, baigiamasis akto lapas yra visiškai priešingo turinio pirmajam akto lapui, ir šie du atskiri ir priešingo turinio lapai tarpusavyje yra galimai nesusiję. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2012-05-21 aktu galimai buvo sprendžiamas klausimas tik dėl dalies įmonės buhalterijos dokumentų perdavimo. Be to, akcininkų tarpusavio susirašinėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti dokumentų perdavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo antstolio A. M. pareiškimą skirti baudą skolininkės UAB „Vaislita“ vadovui L. G. dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0135/09/01297 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Vaislita“ UAB „Invalva logistics“ naudai, pagal 2009-05-22 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1085-633/09, išduotą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo. Antstolis 2014-06-12 priėmė patvarkymą Nr. S-11276 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pareikalauta pateikti UAB „Vaislita“ kasos knygą už periodą nuo 2009-06-19 iki 2014-06-12; įmonės pelno mokesčio ataskaitą už 2009-06-19 iki 2014-06-12; ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacinius dokumentus nuo 2009-06-19 iki 2014-06-12; kasos pajamų – išlaidų kvitų kopijas nuo 2009-06-19 iki 2014-06-12; pateikti informaciją apie įmonei priklausantį turtą nuo 2009-06-19 iki 2014-06-12; pateikti informaciją apie įmonės skolinius ir kreditorinius įsipareigojimus nuo 2009-06-19 iki 2014-06-12; duomenis apie avansinę apyskaitą nuo 2009-06-19 iki 2014-06-12 (vykdomosios bylos l. 154). Skolininkės UAB „Vaislita“ vadovas L. G. 2014-07-16 informavo antstolį, kad pateikti prašomų dokumentų negali, nes UAB „Vaislita“ dokumentai 2012-05-21 perduoti akcininkui A. P. (vykdomosios bylos l. 187).
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2008; ir kt.). Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015). Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
Nagrinėjamu atveju skolininkės vadovas nekėlė klausimo dėl antstolio patvarkymo pagrįstumo, o nurodė, kad prašomos informacijos pateikti negali, nes jos neturi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkės vadovas UAB „Vaislita“ dokumentus yra perdavęs kitiems asmenims. Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad 2012-03-13 dokumentų priėmimo perdavimo aktu UAB „Vaislita“ buhalterė perdavė direktoriui L. G. įmonės dokumentus (b.l. 15). 2012-05-21 L. G. priėmimo perdavimo aktu perdavė akte išvardintus UAB „Vaislita“ dokumentus akcininkui A. P. (vykd. b. l. 179-180). Atmestini, apelianto argumentai, kad minėtą priėmimo perdavimo aktą sudaro du galimai atskiri dokumentai. Pažymėtina, kad pirmajame akto lape nurodyta, kad direktorius L. G. perduoda dokumentus akcininkui A. P., antrajame lape nurodyta, kad šalys susitarė, jog perduoti dokumentai bus saugomi ir archyvuojami pas akcininką A. P., kuris prisiėmė pilną atsakomybę už jų išsaugojimą. Be to, skolininko vadovas pateikė 2012-04-12 A. P. prašymą adresuotą UAB „Vaislita“ direktoriui, kuriame prašoma informuoti, kada akcininkas galės susipažinti su įmonės dokumentais (b. l. 16). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad įmonės dokumentai buvo pas direktorių, o jis juos 2012-05-21 aktu perdavė akcininkui. Be to, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-01-30 nutarimu (b. l. 12-14) paskyrė L. G. administracinę nuobaudą už pažeidimą numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje (nesudarė galimybės įmonės akcininkui susipažinti su bendrovės dokumentais), todėl darytina išvada, kad asmuo siekdamas išvengti neigiamų pasekmių perdavė įmonės dokumentus akcininkui. Taip pat nustatyta, kad 2012-10-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjas paėmė UAB „Vaislita“ segtuvą su kasos dokumentais nuo 2007 m. balandžio mėn. (vykd. b. l. 223). L. G. apklaustas 2015-01-16 teismo posėdžio metu teigė, kad jokių įmonės dokumentų neturi ir nurodė prašomų pateikti dokumentų buvimo vietas, t.y., kad dalis dokumentų yra pas įmonės akcininką, kiti dokumentai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, o dalis - policijoje. Be to, L. G. nurodė, kad daugiau dokumentų, t.y., sudarytų po 2012 m., kai dokumentai perduoti FNTT ir įmonės akcininkui, neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje yra duomenys, kad įmonė veiklos nevykdo nuo 2009-05-01 (b.l. 94). Aplinkybę, kad įmonė veiklos nevykdo patvirtina ir vykdomojoje byloje esančios antstolio užklausos bankams, iš kurių matyti, kad UAB „Vaislita“ banko sąskaitose nuo 2009 m. nevyksta piniginių lėšų judėjimas (vykdomosios bylos l. 9-10, 100-101, 107-108, 117, 145, 148-153, 175). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis L. G. parodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu išsamiai išsiaiškino aplinkybes dėl įmonės dokumentų buvimo vietos ir aplinkybę, kad dokumentų daugiau nėra, o antstolis prašomus dokumentus gali išsireikalauti iš juos turinčių asmenų. Darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įmonės vadovo nurodytas objektyvias aplinkybes dėl antstolio prašomų pateikti dokumentų neturėjimo.
Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą konstatuojama, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.