Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui – skolininkės uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“ direktoriui L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. M. pareiškimą vykdymo procese dėl poveikio priemonių skyrimo skolininkės uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“ vadovui L. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas – antstolis A. M., prašo teismą paskirti skolininko pagal teismo sprendimą civilinėje byloje, - uždaros akcinės bendrovės „Vaislita“, vadovui L. G. Lietuvos Respublikos CPK 585 str. 2 d. numatytą poveikio priemonę (baudą) už nevykdymą jo 2014-06-12 patvarkymo Nr. S-11276 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pareikalauta pateikti kai kuriuos skolininkės (įmonės) buhalterinės apskaitos dokumentus, jų registrus, atskaitomybę ir ūkinės-finansinės veiklos rezultatus. Pareiškėjas teikime nurodęs, jog iki teikimo surašymo dienos (2014-12-12) patvarkymas neįvykdytas ir vykdyti nepradėtas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0135/09/01297 medžiagos matyti, kad skolininkės vadovas L. G. su antstoliu vykdymo procese iš esmės bendradarbiauja. Jis tiek vykdomojoje byloje antstoliui (atsiliepdamas į gautus šio 2014-06-12 patvarkymą-reikalavimą ir 2014-07-15 paraginimą), tiek teisme pareiškė, jog dokumentų ir juose užfiksuotų kitų antstolio reikalaujamų išvestinių duomenų jis negalintis pateikti, kadangi dalis dokumentų kito (antrojo) įmonės akcininko A. P. reikalavimu yra perduoti saugoti jam 2012-05-21 aktu, dalis kasos operacijų dokumentų yra paimti FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnų 2012-10-03 protokolu, o likusi dalis buhalterinės apskaitos dokumentų dar anksčiau iš įmonės buhalterijos, kur jie lig tol buvo saugomi, buvo paimti vienos iš Alytaus teisėsaugos institucijų (konkrečiai jam nežinoma) pareigūnų, kurie tyrė akcininko A. P. skundus jo, L. G., atžvilgiu (šios dalies dokumentų paėmimo aktas jam, kaip vadovui, nebuvo perduotas, todėl ir pateikti tokio negalintis).

Savo pareiškimams patvirtinti L. G. vykdomojoje byloje yra pateikęs 2012-05-21 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir 2012-10-03 dokumentų pateikimo FNTT protokolą. Nors vykdomojoje byloje kilo ginčas dėl 2012-05-21 akto turinio aiškinimo, tačiau ir jo turinio (žr. – 2-ąjį baigiamąjį akto lapą) bei papildomai teikimo nagrinėjimo metu į teismo bylą pateiktų akcininkų L. G. ir A. P. susirašinėjimo dokumentų teismui yra pakankamas faktinis pagrindas konstatavimui, kad akte išvardintus dokumentus visgi perdavė L. G., o priėmė saugoti ir archyvuoti antrasis akcininkas A. P., kuris kartu prisiėmė pilną atsakomybę už šių dokumentų išsaugojimą, kas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 19 str. 1 d. ir 21 str. 2 d. nuostatas. Dėl dalies dokumentų paėmimo į FNTT Kauno apygardą ginčo byloje nėra. Nors L. G. negalėjo pateikti tiesioginio dokumentinio įrodymo, kad tam tikra dalis dokumentų buvo paimta Alytaus vienos iš teisėsaugos institucijų atstovų, tačiau byloje jokiais kitais duomenimis nepaneigtas jo pareiškimas, kad visus be išimties dokumentus, kurie tik buvo jam perduoti įmonės buhalterės 2012-03-13 aktu (jau po Alytaus institucijos poėmio) jis perdavė pagal aukščiau minėtą aktą akcininkui A. P. Nesant priešingų įrodymų, atmesti suinteresuoto asmens L. G. paaiškinimus teismui nėra faktinio pagrindo, juolab, kad abiejų skolininkės įmonės akcininkų santykiai ilgas laikas yra labai įtempti, teismo vertinimu, A. P. turi ne mažesnį interesą byloje tiek galimai pakenkti L. G., tiek vilkinti teismo sprendimo vykdymą ir sėkmės atveju išvengti išieškojimo iš įmonės turto, kurio ½ dalies savininku jis yra.

Pagal teisinės atsakomybės principus iš asmens galima reikalauti tik tokio elgesio, atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos jis objektyviai atlikti gali, ir atitinkamai bausti tik tuomet, kai turėdamas tokią galimybę atitinkamai veikti, asmuo sąmoningai (kaltai) reikalaujamų veiksmų neatlieka. Pagal šios bylos situaciją L. G. būtų pagrindas traukti atsakomybėn pagal CPK 585 str. 2 d. tik tokiu atveju, jeigu byloje būtų pakankami ir patikimi įrodymai, kad jis disponuoja iš jo reikalaujamais dokumentais ir jų išvestiniais duomenimis, bet dėl vienokių ar kitokių motyvų, nesant objektyvaus pobūdžio kliūčių, dokumentų antstoliui sąmoningai nepateikia. Deja, kaip teismo jau konstatuota aukščiau, tokių patikimų ir pakankamų įrodymų nėra, ir dar daugiau, esami duomenys duoda pagrindo manyti, kad antstolis savo reikalavimą pateikė ne tiems asmenims (institucijoms), kurie realiai disponuoja jo reikalaujamais dokumentais, ir ne tas asmuo elgiasi nesąžiningai vykdymo procese, kurį pareikalauta bausti.

Nenustačius faktinio pagrindo L. G. atsakomybei už antstolio patvarkymo nevykdymą, antstolio pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 585 str. 2 d., 593 str. 3 ir 4 d. d., teismas

nutarė:

Antstolio A. M. pareiškimą atmesti.

Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą. Teisėjas A. V.