- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- 2-8689-723/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02266-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui I. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė O. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo I. V. 10 220,00 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-5).
Ieškinyje nurodė, kad 2016-06-15 išsinuomojo iš UAB „ADS projektai“ tris žemės sklypus, esančius Bratoniškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,9245 ha; (duomenys neskelbtini), plotas 1,9880 ha; (duomenys neskelbtini), plotas. 3,3400 ha, viso 8,2525 ha). Nuomos terminas 1 metai (iki 2017-06-15), o nuomos tikslas nušienauti pievas ir šieną parduoti. 2018-06-16 ieškovė šias pievas deklaravo Vilniaus rajono Lavoriškių žemėtvarkos tarnyboje. Vėliau iš Riešės žemėtvarkos tarnybos jai paskambino darbuotoja ir pasakė, kad deklaravo ne savo žemes. Ieškovė pateikė žemės nuomos sutartis ir įspėjo, kad kiti asmenys nedeklaruotų pievų. Iš deklaravimo sistemos internete („pasėliai“) pamatė, kad nuomojamas pievas yra deklaravęs atsakovas I. V. (dviguba deklaracija). Ieškovė paskambino Riešės žemėtvarkos tarnybos darbuotojai ir pasakė, kad atsakovas deklaravęs neteisėtai. Tada tuo pokalbis ir baigėsi. Ieškovė iš deklaravimo sistemos pamatė, kad atsakovas išbrauktas iš deklaravimo sistemos.
2016-06-20 ieškovė atvyko šienauti išsinuomotų pievų, tačiau jas rado nušienautas. Pievose dirbę asmenys nurodė, kad jas nušienavo atsakovas ir parodė jo ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvažiavus pas atsakovą kieme ieškovė pamatė šieno rulonus, tačiau jo namuose nebuvo. Pas ūkininką važiavo ne kartą, tačiau jo niekaip negalėjau rasti. Pieva yra šienaujama per sezoną du kartus, todėl antrą kartą šienauti pievų nuvyko 2016-08-20. Tačiau nuomojamos pievos vėl buvo nušienautos, o šienas išvežtas. Ieškovė nuvyko pas atsakovą ir jo ūkio kieme vėl pamatė šieno rulonus, susuktus į plėvelę. Ūkininko namuose nebuvo.
Šalies argumentai
2016-11-03 ieškovė su pareiškimu kreipėsi į policiją. Policija atrašė, kad atsakovas įspėtas ir nubaustas administracine tvarka. 2017-06-05 ieškovė nuvyko į Lavoriškių žemėtvarkos tarnybą deklaruoti pievų, tačiau paaiškėjo, kad atsakovas jau deklaravo jos pievas be jokio teisinio pagrindo. 2017-06-08 apie 19 val. ieškovei paskambino žmogus ir pranešė, kad pievas vėl šienauja atsakovas. Apie 19-20 val. ji atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, Riešės seniūnijoje ir pamatė, kad nuomojami žemės sklypai yra nušienauti. Atsakovo darbininkai jau ruošėsi surinkti šieną į rulonus, tačiau jai užprotestavus, šie nupjautą šieną paliko lauke ir su visa technika pabėgo. Ieškovė telefonu pranešė apie tai policijai, kuri neatvyko dėl kitų tuo metu turėtų iškvietimų.
2017-06-12 ir papildomai 2017-06-18 ieškovė su pareiškimu kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors ieškovė tokį policijos sprendimą apskundė ir prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, bet po papildomo tyrimo prokuratūra jį vis tiek nutraukė.
Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neteisėtai nušienautų pievų ir neteisėto šieno pasisavinimo) ieškovė patyrė 10 220,00 Eur žalą, kuri paskaičiuota pagal UAB „Marleksa“ 2018-03-23 Konsultacinę išvadą Nr. 18-203-06.
Atsiliepimas
2. Atsakovas I. V. su ieškovės ieškiniu nesutiko (b.l. 48-50). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ne vėliau kaip 1993 metais su ginčo sklypų savininku buvo susitaręs žodžiu dėl jų priežiūros bei šienavimo. Apie savininkų pasikeitimą, kad dabartiniu metu sklypai priklauso UAB „ADS projektai“, atsakovui nebuvo žinoma iki 2016 metų. Jokių pretenzijų nei ankstesnis sklypų savininkas, nei dabartinis niekada neturėjo ir atsakovui nereiškė. Apie tai, kad sklypai buvo išnuomoti ieškovei O. B. 2016-2017 metų laikotarpiui jam pranešė jų savininko – įmonės direktorius R. K..
2016 metais pavasarį, veikdamas ankstesnio žodinio susitarimo pagrindu ir nežinodamas apie sklypų savininko pasikeitimus atsakovas juos suarė ir pasėjo žolę. Kitaip tariant atliko žemės ūkio paskirties sklypų pagerinimus ir dėl to turėjo išlaidų. Žemės sklypų pagerinimą sudaro: žemės suarimas, kurio kaina yra 23 Eur už 1 ha (8,2525 x 23 = 189,80 Eur); žemės kultivavimas, 1 ha kaina – 18 Eur (8,2525 x 18 = 148,54 Eur); žolės sėjimas 1 ha kaina 18 Eur (8,2525 x 18 = 148,54 Eur); žolės sėkla – 1 ha kaina be PVM 96,00 Eur (8,2525 * 96 = 792,24 Eur); kiti sklypų priežiūros darbai – 38 Eur už 1 ha (8,2525 x 38 = 313,59 Eur). Taip pat buvo naudojamos ir trąšos, kurių išeiga yra 300 kg į 1 ha, trąšų kaina yra 200 Eur už 1 toną (8,2525 x 300 : 1000 =2,47 x 200 = 494 Eur). Tokiu būdu sklypams pagerinti buvo skirta nemažiau kaip 2 086,71 Eur, o šiuos darbus atliko atsakovas kartu su ūkyje dirbančiais asmenimis.
Dėl nurodytų atsakovo veiksmų, o taip pat ir dėl gamtinių sąlygų (sausros) pasėta žolė iki vasaros nesudygo, tad ir nebuvo ko šienauti. Atitinkamai ieškovė negalėjo patirti žalos. 2016 metų rugsėjo mėnesį nurodytuose žemės sklypuose niekas jokios veiklos nevykdė, dėl prastų gamtinių sąlygų išdygo daug netinkamų pašarams piktžolių, todėl atsakovas pievas nušienavo. 2017 metų pavasarį nurodytuose žemės sklypuose taip pat žemės ūkio veiklos požymių nebuvo, todėl atsakovas nušienavo žolę ir susandėliavo ją rulonuose. Po to sužinojo apie ieškovės pretenzijas.
Pažymėjo, kad apskaičiuojant galimai padarytos žalos dydį ieškovė klaidina teismą, nes nepateikė duomenų, jog 2016 metų pavasarį žemės ūkio paskirties žemė buvo suarta ir pasėta žolė, dėl ko atsakovas turėjo žymių išlaidų. 2016 rudenį jis nušienavo piktžoles, dėl ko 2017 metų pavasarį žolė sudygo. Būtina įvertinti ir tai, kad pievos nušienavimas ir žolės surinkimas į rulonus taip pat sudaro atitinkamus kaštus, o būtent: pasėlių šienavimas, žolės vartymas, surinkimas, špagatas plėvelė ir amortizaciniai atskaitymai, todėl vieno rulono pagaminimo savikaina yra 14,00 Eur. Įvertinus, jog ir pasėliai buvo paruošti atsakovo ir jo pagerinti, nėra jokio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo už atsakovo lėšomis pagamintus šieno rulonus. Ieškovė deklaravo šiuos pasėlius Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir neatlikusi jokių pasėlių priežiūros darbų gavo atitinkamas išmokas.
3. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. S. Gedvilas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas jokių įrodymų apie sudarytą susitarimą su žemės sklypo savininku ir apie tariamus sklypo pagerinimus nepateikė. Ieškovė išsinuomojo sklypus šienavimui, tačiau 2016 ir 2017 metais atvykusi šienauti rado juos nušienautus. Išsiaiškino, kad nušienavo atsakovas – vietinis ūkininkas. Ieškovė kreipėsi į policiją. Policija pirmu atveju 2016-12-01 atrašė, kad atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir buvo su juo individualiai pakalbėta. 2017-06-16 policija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo apskųsta prokurorui ir atnaujintas tyrimas. Bet paskui vėl nutraukė ikiteisminį tyrimą, kad nėra nusikaltimo sudėtis ir čia yra civiliniai santykiai. UAB „Marleksa“ padarė įvertinimą, kiek kainuoja nušienauta žolė per du metus. Nušienauti vienodą kiekį kelis metus iš eilės iš to pačio sklypo yra mažai tikėtina. Pateiktoje konsultacinėje išvadoje pateikta kaina, tačiau neišskaityta darbo sąnaudos. Paklaida 20-30 procentų ir išminusuotinos sąnaudos.
Atsakovas (jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (šaukimas atsakovui įteiktas asmeniškai 2018-07-05, b.l. 46). Neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodinėjimo
4.Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,ieškovė turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).
Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
Dėl ieškinio pagrįstumo
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė O. B. (buvusi pavardė – P.) 2016-06-15 su sklypų savininku UAB „ADS projektai“ vienerių metų laikotarpiui sudarė žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 16/001, Nr. 16/002, Nr. 16/003 (b.l. 31-33). Šiomis sutartimis ieškovė žemės ūkio veiklai išsinuomojo tris sklypus: 1,9880 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Liubavo k.; 2,9245 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Bratoniškių k.; 3,3400 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Bratoniškių k. Bendras visų trijų žemės sklypų plotas 8,2525 ha. Ieškovė ketino šiuos sklypus naudoti šienavimui – žolę surinkti į rulonus, ir vėliau juos pardavinėti.
6. Ieškovė O. B. 2016-06-20, 2016-08-20 ir 2017-06-08 atvykusi šienauti išsinuomotų žemės sklypų, juos rado nušienautus. Išsiaiškinta, o ir pats atsakovas neginčija, kad ginčo žemės sklypus naudojo būtent jis neva pagal dar iki 1993 metų su sklypo buvusiu savininku sudarytą žodinį susitarimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Tačiau jokių įrodymų apie tokį susitarimą ir jo teisę naudotis ginčo žemės sklypais atsakovas į bylą neteikė (CPK 178 str.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu žemės sklypai pagal rašytinę sutartį buvo išnuomoti ieškovei. Atsakovo nurodomas nežinojimas apie žemės sklypų savininko pasikeitimą nepašalina jo atsakomybės dėl jo veiksmų,t.y. dėl šienavimo svetimoje žemėje. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CK, 6.248 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovui ketinant šienauti neva dar nuo 1993 metų žodiniu susitarimu išsinuomotus sklypus turėjo kilti pagrįstų abejonių ir jis turėjo pasidomėti ar nėra kliūčių, sklypų savininkų pretenzijų jam toliau naudotis ginčo sklypais. Konstatuotina, kad pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl turi prisiimti dėl tokio savo elgesio kilusius padarinius.
7. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtai nušienautų žemės sklypų atsakovė kreipėsi su pareiškimu į policiją. Policija atsakovą I. V. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį (savavaldžiavimas) bei 2016-12-01 pranešime dėl pareiškimo išnagrinėjimo nurodė, jog su atsakovu buvo individualiai kalbėtasi (b.l. 34). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovui dar 2016 lapkritį iš policijos dėl ieškovės pareiškimo neabejotinai žinojo ir suprato, kad jis ginčo žemės sklypus naudojo neteisėtai (nauji savininkai sklypus išnuomojo ieškovei). Nepaisant nurodytų aplinkybių, pats atsakovas atsiliepime patvirtina, jog kadangi 2017 metų pavasarį ginčo žemės sklypuose žemės ūkio veiklos požymių nebuvo, jis nušienavo žolę ir susandėliavo ją rulonuose. Atitinkamai atmestini atsakovo argumentai, kad tik po to jis sužinojo apie ieškovės pretenzijas. Atsakovas,nušienaudamas ieškovės išsinuomotuose sklypuose žolę ir ją pasiimdamas sau, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Ieškovei pakartotinai kreipusis į policiją su pareiškimu dėl atsakovo nušienaujamų žemės sklypų, pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o ieškovei išaiškinta teisė savo interesus ginti civilinio proceso tvarka.
8. Ieškovė O. B. ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtai nušienautų pievų ir neteisėto šieno pasisavinimo patyrė iš viso 10 220,00 Eur turtinę žalą. Tokio dydžio žalos paskaičiavimą grindė UAB „Marleksa“ 2018-03-23 konsultacine išvadą Nr. 18-203-06. Išvadoje nurodyta, kad iš ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,988 ha, galima nušienauti 42 rulonus; iš ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,98245 ha, galima nušienauti 62 rulonus; iš ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,34 ha galima nušienauti 71 ruloną. Vertinant ieškovės į bylą pateiktą UAB „Marleksa“ konsultacinę išvadą, galima pastebėti, kad joje nevertintos buvusios gamtinės sąlygos (sausra, lietus). Žala paskaičiuota 2016-07-01, 2016‑08-31, 2017-06-09 ir 2017-06-13 dienoms imant tą patį galimai iš sklypo gautinų rulonų („šienainių“) kiekį,kai realiai per du metus buvo visiškai kitos gamtinės sąlygos. Kiekvieno pjovimo metu, tuo labiau skirtingais metais, nupjauti tokį patį žolės kiekį iš to pačio žemės sklypo neįmanoma. Ieškovės atstovas teisme pripažino, kad nušienauti vienodą kiekį kelis metus iš eilės iš to pačio sklypo yra mažai tikėtina, o pateiktoje konsultacinėje paklaida 20-30 procentų. Kaip jau minėta, civilinis procesas vyksta rungimosi principu. Atsakovas jokių įrodymų konsultacinės išvados paneigimui į bylą neteikė. Nors nurodė, kad tikslų žalos dydį būtų galima nustatyti pagal policijos surinktus duomenis, tačiau jų į bylą neteikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad tokių duomenų policija jam pačiam neteikia ir juos teismas turėtų išreikalauti. Šiuo atžvilgiu atsakovas elgėsi pasyviai ir teismas neturi pareigos vykdyti įrodinėjimo pareigą už patį atsakovą. Vis tik visuotinai žinoma, kad 2016 metais Lietuvoje ūkininkai prarado ženklią dalį derliaus dėl sausrų, o 2017 metais turėjo nuostolių dėl liūčių. Teismo vertinimu šiuo atveju būtina atsižvelgti į protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konsultacinėje išvadoje nurodyti iš ginčo žemės sklypų pripjautini žolės kiekiai mažintini per pusę (CK 1.5 str.). Tokiu būdu spręstina, kad iš 1,988 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vienu pjovimu galiam gauti 21 ruloną (42 : 2); iš 2,9245 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 31 ruloną (62 : 2), o iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – ~35 rulonus (71 : 2); viso vienu pjovimu apie 87 rulonus.
9. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad rulono rinkos kaina 2016‑07‑01 dienai buvo 20,33 Eur, 2016-08-31 dienai – 20,49 Eur, 2017-06-09 ir 2017-06-13 – ~17,70 Eur. Teismas turi pagrindą tokias kainas pripažinti pagrįstomis bei atitinkančiomis ginčo laikotarpio rinkos kainas, nes išvadoje jos apskaičiuotos remiantis tuo laikotarpiu buvusiais viešais skelbimais internete. Tačiau teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentais, kad žolės surinkimas į rulonus sudaro atitinkamus kaštus. Tiesiog šienas, kaip gaminys, ir šienainis negali būti vertinami kaip tapatūs gaminiai, nes jiems pagaminti yra naudojamos skirtingos technologijos bei gaunamas skirtingas produktas. Šienainio atveju - pavytintas konservuotas šienas, o šieno atveju – tiesiog džiovinta žolė. Ieškovės atstovas teisme pripažino, kad sąnaudos ieškiniu neįvertintos ir turėtų būti minusuojamos. Kaip matyti, konsultacinėje išvadoje į surinkimo į rulonus išlaidas neatsižvelgta ir tai nebuvo vertintojui nustatyta užduotis. Atsižvelgiant į tai, kad rulono surinkimui būtinos išlaidos įpakavimo medžiagai, darbo ir laiko sąnaudoms, technikos nuomai/nusidėvėjimui, bei į viešai prieinamą informaciją internete, spręstina, kad šiuo atveju sąžiningiausia būtų vertinti vieno rulono pagaminimo sąnaudas laikyti 10,00 Eur. Atitinkamai paskaičiuotina, kad už 2016-07-01 nušienautos žolės ruloną, ieškovė būtų uždirbusi 10,33 Eur (20,33 Eur – 10,00 Eur), už 2016-08-31 – 10,49 Eur, o 2017-06-09 ir 2017-06-13 – 7,70 Eur (17,70 Eur – 10,00 Eur).
10. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Per 2016 ir 2017 metus (3 pjovimai) atsakovui neteisėtai nušienavus ieškovės išsinuomotus žemės sklypus ir pasisavinus nupjautą žolę, ieškovė negavo 2 481,24 Eur pajamų ((87 x 10,33) + (87 x 10,49) + (87 x 7,70) = 2 481,24). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas savo kaltais veiksmais padarė žalos ieškovei ir jos geranoriškai neatlygina, bei aukščiau nurodytus argumentus, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistina 2 481,24 Eur turtinė žala, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CK 6.246-5.249 str., 6.263 str.).
11. Atsakovo argumentai dėl žemės sklypų pagerinimų ir dėl to patirtų išlaidų atmesti kaip neįrodyti ir neturintys jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsakovas nepateikė nei vieno tokias išlaidas pagrindžiančio įrodymo (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas neturėjo teisės naudotis atsakovės išsinuomotais sklypais, todėl neturi teisės reikalauti dėl savo neteisėtų veiksmų patirtų išlaidų kompensavimo. Atsakovo argumentas dėl ieškovės atlikto pasėlių deklaravimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir tokiu būdu išmokų gavimo taip pat nepagrįstas, neįrodytas ir neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui.
12. Ieškovė O. B. už ieškinį sumokėjo 306,60 Eur žyminį mokestį (b.l. 2-3) ir už UAB „Marleksa“ parengtą konsultacinę - 622,00 Eur (b.l. 6-10). Ieškinį tenkinus iš dalies (24,27 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 74,41 Eur žyminio mokesčio ir 150,96 Eur už išvados parengimą, iš viso 225,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 481,24 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 24 ct) žalos atlyginimo ir 225,37 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.