Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016-06-06, 22 val.10 min, Mokyklos g. 17, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį atbuline eiga nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Minėtais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

A. A. į teismo posėdžius neatvyko, apie juos jam buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos negarinėjimą nepateikė, teismo posėdžiuose dalyvavo jo atstovas advokatas, todėl byla išnagrinėta A. A. nedalyvaujant.

A. A. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu iš esmės sutinka, neginčija, kad buvo kontaktas, nes buvo sudėtingos sąlygos išvažiuoti iš kiemo, tačiau nurodo, kad pagrindo iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo, nes išvykdamas iš kiemo, jis nejuto, kaip atsirėmė į kitą automobilį. Kai tik sužinojo, kad taip įvyko, susitarė su nukentėjusiuoju, jog atvyks užpildyti deklaracijos. Kitą dieną, nuvykęs į policijos komisariatą pateikė paaiškinimą ir buvo informuotas, kad apie įvykį jau pranešta policijai ir jam bus surašytas protokolas už eismo įvykį, o po kelių dienų jis buvo iškviestas į policiją ir gavo protokolą už pasišalinimą iš įvykio vietos. A. A. norėjo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis pareiškė, kad neturi jokių pretenzijų. Atstovas mano, kad įvertinus visus bylos įrodymus ir faktines aplinkybes, protokolas buvo surašytas formaliai, įvykus tam tikram nesusikalbėjimui kada užpildyti deklaraciją dėl įvykio ir asmuo turi būti baudžiamas už tik eismo įvykio sukėlimą.

R. P., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad kaimynas A. Z. atėjo ir jam pasakė, kad jo mašiną kliudė kitas automobilis, kurį vairavo kaimyno sūnus ir nuvažiavo. Nuėjęs, pamatė, kad pažeistas jo automobilio bamperis ir priekinis kairysis žibintas. Sutiko kaimyna tėvą kieme ir paprašė, kad paskambintų savo sūnui, kad atvažiuotų užpildyti deklaracijos. Tėvas paskambino sūnui, kuris telefonu pripažino, kad galėjo kliudyti kitą automobilį ir sutiko atvažiuoti. Paaiškino, kad po pusvalandžio nesulaukus A. A., jis iškvietė policiją norėdamas apsidrausti. Kitą dieną jam paskambino pats A. A. ir jie nuvažiavo kartu į policiją ketindami užpildyti įvykio deklaracijos, tačiau įvykis jau buvo užfiksuotas policijoje ir surašytas protokolas A. A.. Nurodė, kad jo automobilis yra draustas ir jokių pretenzijų A. A. neturi.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015; 2AT-57-139/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas 2016-06-06, 22 val.10 min, Mokyklos g. 17, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Iš byloje esančių A. A. paaiškinimo, tarnybinio pranešimo matyti, jog jis neneigė galėjęs kliudyti kitą automobilį kieme, pripažino šį faktą, gailėjosi, kad taip atsitiko, žadėjo atvykti pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau to tą pačią dieną nepadarė.

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. atstovas advokatas nurodė, jog A. A. neginčija, kad buvo kontaktas, tačiau jis nejuto, kad atsirėmė į kitą automobilį. Kai tik sužinojo, kad taip įvyko, pripažino, kad galėjo taip įvykti ir pažadėjo tėvui, kuris paskambino iš įvykio vietos, atvykti užpildyti deklaracijos, tačiau to nepadarė, o pasiskambino kitą dieną nukentėjusiajam ir kartu su juo nuvyko į policiją pildyti įvykio deklaracijos, nors nukentėjusysis jau buvo pranešęs policijai ir įvykis buvo užregistruotas. A. A. atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad įstatymas nenumato termino per kiek laiko turi būti užpildyta deklaracija. Tačiau teismas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 222 straipsniu, kuriame numatyta, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, sprendžia kad šiuo atveju apie eismo įvykį pažeidėjas sužinojęs nors ir netiesiogiai iš nukentėjusiojo, bet iš savo tėvo, kuris buvo kartu su nukentėjusiuoju, privalėjo nedelsdamas atvykti į įvykio vietą tą pačią dieną. Byloje nustatyta, kad pažeidėjas, pasišalinęs iš įvykio vietos ir sužinojęs apie įvykį, nors jo ir neginčijo, tačiau į įvykio vietą neatvyko. Tokia pažeidėjo pozicija traktuotina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nepaisant to, kad jis kitą dieną atvyko į policiją.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog automobilio KIA CEED , valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis buvo apgadintas (b. l. 12). Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats R. P.. Iš fotonuotraukų (b. l. 13) matyti, jog automobilio Volvo V40 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis apgadintas. Visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kad tokio kontakto, metu A. A. galėjo nematyti, negirdėti ar kitaip nepajusti susidūrimo su kitu automobiliu, juolab kad susidūrimo garsą išgirdo ir dėmesį į eismo įvykį atkreipė, kaimynas, būdamas savo bute. Ši aplinkybė vienareikšmiškai suponuoja pagrįstą išvadą, kad tarp automobilių kontaktas buvęs ir buvęs pakankamas. A. A. turėjo girdėti ir pajusti, kaip jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį. Todėl, A. A. manevruodamas automobiliu atbuline eiga, juolab pats pripažindamas, kad buvo sudėtingos sąlygos išvažiuoti iš kiemo, turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuotojas, tačiau, atsitrenkęs į kitą automobilį, nesustojo ir iš įvykio vietos pasišalino.

Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. A., logiškai įvertinęs aplinkybes ir tokiu būdu neabejotinai suvokdamas, kad būtent jis, vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, be kita ko, žinodamas, kad nukentėjusysis jo laukia įvykio vietoje, ir pripažindamas, kad galėjo įvykti kontaktas, pažadėjęs atvykti, neatvyko, tokiu būdu siekė aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - nuslėpti eismo įvykio aplinkybes ir išvengti administracinės atsakomybės. Teismo vertinimu yra nustatyta A. A. tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 126, 222 punktų reikalavimus. Taigi, A. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.4-5), A. Z., R. P., A. A. paaiškinimais (b.l. 6-9), eismo įvykio vietos schemomis, duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10-11), fotolentelėmis (b.l. 12-13), asmens duomenų informacija (b.l. 16-18), R. P. parodymais, duotais teisme, kita bylos medžiaga.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

A. A. padarė du tyčinius administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje. A. A. anksčiau administracine tvarka ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba UAB „FET Contracting“ izoliuotoju, darbe charakterizuojamas teigiamai. A. A. administracinę atsakomybę už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs šį pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus minimalias administracines nuobaudas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, administracines nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis).

Teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad tai yra išskirtinis atvejis ir galima būtų pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t.y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip prašė A. A. atstovas advokatas. Pabrėžtina, kad buvo padarytas grubus administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. Tai, kad asmuo, neturėdamas teisės vairuoti, nebegalės dirbti, turi mažametį vaiką, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Pabrėžtina tai, kad pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

A. A. pripažinti kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. A. galutinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16058739158 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.