- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-305-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-3-00004-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- B. G.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-557/2016
Teisėja V. Railienė Teisminio proceso Nr. 1-38-3-00004-2015-7
2016 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo Z. S. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu Z. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
B. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-06-10 apie 22.20 val., atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo m., du kartus Z. S. trenkė į galvą ir vieną kartą į krūtinę, o Z. S. bandant bėgti į savo kambarį, B. G. jam sudavė vieną smūgį į kairės pusės šlaunį ir dešinės pusės blauzdą, bei dar po vieną smūgį į kairės pusės ranką ir į kairės pusės blauzdą. Tokiu būdu B. G. buvo kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajam Z. S. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, ir šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Be to, B. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2015-06-10 apie 22.20 val., atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo mieste, po suduotų smūgių nukentėjusiajam Z. S., pastarajam įbėgus į savo kambarį ir užsirakinus, B. G. trankė į Z. S. priklausančias kambario duris, jas apgadino, suplėšydamas aptrauktą durų odą, sulaužydamas durų rėmo pertvarą, įsprūdą ir spyną, tuo padarydamas Z. S. 276 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu B. G. buvo kaltinamas tyčia sugadinęs nedidelės vertės svetimą, Z. S. priklausantį turtą, padarydamas jam 276 Eur materialinę žalą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d.
Išteisindamas B. G. dėl veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo Z. S. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių savo patikimumu, jie yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiojo Z. S. parodymus teismas laikė nepatikimais ir manė, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio atžvilgiu. Apylinkės teismas, išteisindamas B. G. dėl veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. konstatavo, kad įvertinus liudytojų A. A., Z. P., kaltinamojo B. G., iš dalies ir paties nukentėjusiojo parodymus, byloje esančias fotonuotraukas, taip pat į tai, kad durys nebuvo keistos daugiau kaip penkiasdešimt metų, į jų nusidėvėjimą, taip pat į vidutinę panašių durų rinkos kainą, nesant kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių sugadinto turto – durų, vertę, nėra pagrindo teigti, kad Z. S. dėl durų apgadinimo būtų padaryta žala, viršijanti 3 MGL, t. y. 114 eurų sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas Z. S. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti B. G. kaltu padarius nusikalstamas veiklas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d., skirti už jas bausmes sankcijų ribose, taip pat patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajam 276 Eur turtinei ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti pakeistas. Pažymi, jog 2015-12-02 skundu kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo BPK 407 str. tvarka B. G. už tai, kad jis 2015-06-10 apie 22.20 val. Z. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Skuodo m., jį užpuolė, kai tik Z. S. atidarė duris, du kartus trenkė į galvą ir vieną kartą į krūtinę. Z. S. bėgant į savo kambarį, pajuto smūgį į šlaunį ir dešinės pusės blauzdą, bei po vieną smūgį į kairės pusės ranką ir kairės pusės blauzdą. Apeliantui įbėgus į kambarį, B. G. trankė jo kambario duris šūkaudamas, kad Z. S. jas atidarytų. Trankydamas duris, jas sugadino, sulaužė. Tokiais veiksmais Z. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, sulaužant duris buvo padaryta materialinė žala. Pabrėžia, kad nagrinėjant bylą teisme, 2016-07-07 jis parašė skundą, nes ekspertas apklaustas teisme patvirtino, kad Z. S. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-07-22 nuosprendžiu B. G. išteisino ir pagal BK 187 str. 3 d., nes neva nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau apeliantas su tuo kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad B. G., būdamas girtas (jam nustatytas virš dviejų promilių girtumas), nakties metu veržėsi į Z. S. butą, grūmojo jam, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, padarė sužalojimus ir jį išgąsdino, sulaužė duris, tuo padarydamas ir turtinę žalą Z. S., todėl, apelianto nuomone, B. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 3 d. Byloje yra pateikti duomenys apie jam padarytos materialinės žalos, sulaužant duris, kurias jau būtina pakeisti naujomis, dydį. Byloje yra pateikti duomenys ir apie tai, kad būtent įsiverždamas girtas B. G. į nukentėjusiojo namus jį užpuolė, pavartodamas smurtą sukėlė fizinį skausmą, o užpuolimo metu padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Z. S. tą patį vakarą kvietėsi policijos darbuotojus, sekančią dieną policijoje parašė pareiškimą, kurį policijos darbuotojai išnagrinėję jam pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, ką jis ir padarė. Medikai užfiksavo Z. S. padarytus sužalojimus, nors ir ne visiškai aiškiai. Be to, po šio įvykio metu patirto streso nukentėjusiajam atsinaujino senos ligos, jos paūmėjo. Nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo praėjo pakankamai daug laiko, todėl visiškai suprantama, kad jis kai kurias įvykio detales pamiršo, kai ką pradėjo painioti. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsiradusi įtampa, sukti ir provokuojantys gynybos klausimai trukdė jam susikaupti, logiškai mastyti ir tiksliai formuluoti savo mintis. Esant tokiai situacijai mano, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių B. G. kaltę, ir teismas, vertindamas tendencingus liudytojų parodymus, padarė neteisingą išvadą, todėl priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje privatus kaltintojas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
B. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-06-10 apie 22.20 val., atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo m., Z. S. du kartus trenkė į galvą ir vieną kartą į krūtinę, o Z. S. bandant bėgti į savo kambarį, B. G. jam sudavė vieną smūgį į kairės pusės šlaunį ir dešinės pusės blauzdą, bei dar po vieną smūgį į kairės pusės ranką ir į kairės pusės blauzdą. Taip pat tuo, kad po suduotų smūgių nukentėjusiajam Z. S. įbėgus į savo kambarį ir užsirakinus, B. G. trankė į Z. S. priklausančias kambario duris, jas apgadino.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konstatavo, jog Z. S. buvo nenuoseklus ne tik nurodydamas jam padarytų sužalojimų skaičių ir lokalizaciją, bet ir nurodant kitas įvykio aplinkybes, kurios nesutampa su teisme apklaustų liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis, byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent B. G. smurtavo prieš Z. S. ir padarė nukentėjusiajam specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus, ar kad jis suplėšė Z. S. marškinius. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis išteisintojo B. G., gydytojo liudytojo P. M., eksperto P. P., liudytojų policijos pareigūnų A. D. ir E. N. parodymais, o nukentėjusiojo Z. S. parodymų patikimumu suabejojo, kadangi nustatė, jog jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą, nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo praėjo daug laiko, todėl laiko suprantamu, jog jis primiršo įvykio detales ir dėl jų maišosi, o teismo vertinti kaltinamąjį teisinantys parodymai yra tendencingi.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog 2015-06-10 apie 22.20 val. B. G. beldėsi trankydamas Z. S. namų duris, jas apgadino, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar B. G. prieš Z. S. panaudojo fizinę jėgą ir padarė jam kūno sužalojimus, atitinkančius nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat ar padaryta žala Z. S. turtui (durims) atitinka minimalią sugadinto svetimo turto vertę, už kurią kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti, šioje byloje išteisintojo B. G. kaltė buvo grindžiama išimtinai nukentėjusiojo Z. S. parodymais ir iš dalies jį apžiūrėjusio gydytojo P. M. bei eksperto P. P. išvadomis, tarpu B. G. teisinančią versiją grindžia išteisintojo B. G., gydytojo liudytojo P. M., eksperto P. P., liudytojų Z. P. ir A. A. bei policijos pareigūnų A. D. ir E. N. parodymai. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje yra (jei taip, tai ar pakankamai) įrodymų, kurie neginčijamai ir nekeliant abejonių patvirtintų B. G. kaltę nežymiai sutrikdžius Z. S. sveikatą.
Nukentėjusysis Z. S. pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 122-124) nurodė, kad iki įvykio kaltinamojo B. G. nepažinojo. Apie 22 val. jam būnant namuose, išgirdo beldimą į duris, ir jam paklausus, kas ten atvyko, jam pasirodė, kad išgirdo pusbrolio balsą, kuris sakė, kad nori su juo pakalbėti. Jam atidarius duris, už durų pamatė barzdotą vyrą, kuris pro pravertas duris jį griebė už marškinių, atstūmė nuo durų ir iškart pradėjo mušti, koridoriuje trenkė vieną kartą į krūtinę, vieną kartą į kairiąją ausį, du kartus į galvą, daužė kumščiu, spardė kojomis į jo dešinę koją, į ją įspyrė tris kartus, kuri yra implantuota, kliuvo smūgiai tiek žemiau, tiek aukščiau kelio, į kairią koją nekliuvo. Kiek buvo suduota smūgių, tiksliai neprisimena, nes po įvykio praėjo daugiau kaip pusę metų. Jam pavyko ištrūkti, jis įbėgo į savo kambarį ir užsirakino. Tada B. G. pradėjo daužyti duris, tai darė apie pusę valandos, kol atvyko policijos pareigūnai. Nurodo, jog policijos pareigūnai B. G. aptiko jo bute daužant duris, ir jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas jo bute, po ko išvežtas į policijos komisariatą. B. G. jį mušė tylėdamas, dėl ko muša, jam nepaaiškino. Kad jį užpuolęs asmuo yra B. G., jam pasakė policijos pareigūnas T. P.. Jis žinojo, kad jo buvusi žmona Z. P. eina pas B. G., bet ar jie draugai, nežino. Po įvykio jis išsikvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Pirma atvyko greitoji medicinos pagalba, po to policijos pareigūnai. Jam buvo suteikta pirminė medicinos pagalba, į ligoninę išvežtas nebuvo. Greitajai bebūnant, pas jį dar kartą atvyko policijos pareigūnai. Teigia, kad visi liudytojai meluoja. Tvirtina, kad policijos pareigūnė A. D. iš vis nebuvo pas jį atvykusi, jos nematė ir su ja nekalbėjo. Taip pat nepamena, kad pas jį būtų buvęs pareigūnas E. N.. B. G. buvo sulaikytas prie jo durų, o ne lauke. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis jau buvo išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą, todėl policijos pareigūnai matė, kad medikai buvo atvykę.
Sistemiškai analizuojant šiuos nukentėjusiojo parodymus, juos lyginant su kitais byloje surinktais duomenimis ir liudytojų parodymais akivaizdu, jog nukentėjusiojo pateikta įvykio versija ir duoti parodymai yra prieštaringi, neatitinkantys kitais byloje esančiais duomenimis nustatytų aplinkybių. Nors Z. S. nurodo, kad nei policijos pareigūnė A. D., nei pareigūnas E. N. pas jį įvykio dieną nebuvo atvykę, tačiau kaip matyti iš 2015-06-10 ir 2015-06-11 A. D. tarnybinių pranešimų (b. l. 7, 68), A. D. ir E. N. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu, būtent šie pareigūnai reagavo į 2015-06-10 22.21 val. gautą pranešimą apie agresyvaus asmens įsiveržimą į Z. S. kambarį. Z. S. nurodo, kad atvykę policijos pareigūnai B. G. aptiko jo bute daužant duris, ir jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas jo bute, tačiau iš 2015-06-10 A. D. tarnybinio pranešimo dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, 2015-06-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 69), nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 60), policijos pareigūnų liudytojų A. D. ir E. N. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad atvykus pareigūnams, B. G. rastas lauke, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Z. S. parodymų, jis taip pat nurodė, jog visų pirma jis iškvietė ir į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, ir tik vėliau prisistatė policijos pareigūnai, tačiau iš byloje esančios 2015-11-25 Skuodo greitosios medicinos pagalbos stoties informacinės pažymos bei kvietimo kortelės matyti, jog Skuodo greitosios pagalbos stoties GMP brigada pas Z. S. buvo iškviesta tik 22.49 val. (b. l. 16, 17), tuo tarpu iš minėto 2015-06-11 A. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos ekipažas buvo iškviestas pusvalandžiu anksčiau – 22.21 val. (b. l. 7). To, jog atvykus policijos pareigūnų ekipažui, būtų atvykusi greitoji medicinos pagalba, nenurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai (b. l. 108-110). Policijos pareigūnė liudytoja A. D. nurodė, kad ji klausė, ar Z. S. nereikalinga medicinos pagalba, tačiau jis atsisakė jos, o ji pati nematė būtinybės, todėl medicinos pagalbos nekvietė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš A. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog Z. S. 2015-06-10 kviesdamas policijos pareigūnus nurodė, kad nepažįstamas asmuo dar tik laužiasi pas jį į kambarį, daužo duris, yra agresyvus, ir nenurodė, jog pats jau yra fiziškai užpultas (b. l. 7). Akivaizdu, jog Z. S. jau pranešimo metu būtų pasakęs, kad buvo sumuštas ir slepiasi nuo užpuoliko, tačiau to nepadarė, nurodė tik tai, kad asmuo bando įsilaužti ir tranko duris, o tai kelia dar daugiau abejonių, ar B. G. apskritai smurtavo prieš Z. S.: neįtikima, jog jau iškvietęs policijos pareigūnus dėl agresyvaus į duris beldžiančio asmens, Z. S. po to, belaukdamas policijos pareigūnų, būtų atidaręs duris ir buvęs sumuštas B. G.. Iš išvardyto seka, jog nukentėjusiojo pateikiama įvykio versija ir jo nurodomos įvykio detalės dėl to, kad nurodyti policijos pareigūnai pas jį apskritai nebuvo atvykę, jog jis kvietė policijos pareigūnus jau įsiveržus B. G., kad B. G. buvo sulaikytas jo bute, jog prieš atvykstant policijos pareigūnams jam buvo suteikinėjama medicininė pagalba, neatitinka bylos įrodymais nustatytų aplinkybių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Z. S. parodymai yra prieštaringi ne tik dėl policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos atvykimo bei B. G. smurto panaudojimo laiko ir šio sulaikymo vietos, tačiau ir dėl Z. S. sužalojimų lokalizacijos bei šių sužalojimų atsiradimo aplinkybių: 1) po įvykio atvykusi greitoji medicinos pagalba Z. S. diagnozavo arterinę hipertenziją, krūtinės sumušimą, stresinę reakciją, tačiau jokių kojos ar galvos sužalojimų nenustatė (b. l. 16, 17); 2) atvykusiai pareigūnei V. D. Z. S. nurodė, kad B. G. sudavė jam ranka į ausį bei krūtinės sritį, medicininės pagalbos atsisakė, ausis raudona nebuvo (b. l. 7, 110); 3) 2015-06-11 pareiškime Z. S. nurodė, kad jam trenkė du kartus į galvą ir vieną kartą į krūtinę, į kairės pusės šlaunį ir dar po vieną smūgį – į kairės pusės ranką ir kairės pusės blauzdą (b. l. 10-11); 4) pirmos instancijos teismo posėdžio metu Z. S. nurodė, kad jam trenkė vieną kartą į krūtinę, vieną kartą į kairiąją ausį, du kartus į galvą, daužė kumščiu, spardė kojomis į jo dešinę koją, į ją įspyrė tris kartus, kliuvo smūgiai tiek žemiau, tiek aukščiau kelio, į kairią koją smūgių nekliuvo (b. l. 122-124); 5) apeliacinės instancijos teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu Z. S. nurodė, jog jam trenkė, spardė, mušė kaip kriaušę, daužė nesuskaitomai (b. l. 202). Analizuojant šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jo patirtus sužalojimus ir B. G. veiksmus matyti, jog Z. S. yra linkęs kas kartą vis labiau hiperbolizuoti jo atžvilgiu galimai atliktus neteisėtus veiksmus ir padarytų sužeidimų mastą – greitajai medicinos pagalbai nurodęs tik krūtinės sumušimą, policijos pareigūnei jis jau nurodė, kad jam buvo trenkta ir per ausį, pareiškime policijai Z. S. nurodo, kad jam smūgiuota per galvą, krūtinę, vieną kartą ranką ir koją, pirmos instancijos teismo posėdyje jau nurodo, kad į koją spyrė tris kartus, tačiau nebenurodo, jog jam būtų smūgiuota į ranką, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apskritai nurodo, kad jis buvo mušamas nesuskaičiuojama gausybe smūgių ir spyrių, kaip „kriaušė“. Toks paties nukentėjusiojo nenuoseklumas, kas kartą nurodomas sužalojimo masto augimas ir jo lokalizacijos kitimas taip pat duoda rimtą pagrindą abejoti Z. S. parodymų teisingumu ir patikimumu.
Pažymėtina, kad didžiosios dalies Z. S. deklaruojamų sužalojimų nepatvirtina ir byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, specialisto išvada, taip pat ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausti Z. S. apžiūrėjęs gydytojas liudytojas P. M. bei ekspertas R. P.. Z. S. sveikatos istorijoje esančiu medicininių dokumentų išrašu nustatyta, jog jo galvoje, kūne išorinių traumos požymių nematyti. Dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje matyti dvi mėlynės poodyje 4x4 cm ir 2,5x2 cm dydžio. Z. S. skundėsi skaudančia galva, tačiau meninginių požymių nėra. Vyzdžiai vienodi, į šviesą reaguoja. Ausys kiek rausvesnės, nei įprastai. Diagnozė: dešinės blauzdos, galvos sumušimas. Gydymo nereikia (b. l. 13-14). Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu gydytojas liudytojas P. M. nurodė, jog Z. S. buvo nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, buvo matyti dvi kraujosruvos. Į medicininį dokumentą įrašė, kad Z. S. yra padarytas galvos sumušimas, tik remiantis paties Z. S. žodžiais. Po Z. S. apžiūros jis konstatavo, kad gydymas jam nereikalingas, jei Z. S. būtų buvę rimti sužalojimai, jis būtų diagnozavęs smegenų sutrenkimą, ir tai būtų atsispindėję ambulatorinėje kortelėje (b. l. 108). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu ekspertas R. P. paaiškino, kad iš medicininių išrašų matyti, kad Z. S. medicinos įstaigos pagalbos nereikėjo. Mėlynėms gydyti, skausmui malšinti gal ir reikėjo vaistų, tepalų. Kitokie požymiai - galvos svaigimas, pykinimas, skausmas gali pasireikšti dėl žmogaus amžiaus, dėl kitų ligų. Ausų paraudimas gali atsirasti ir patrynus jas, galėjo būti ir nuo uždaužimo, bet jokių išorinių žymių nesimatė. Negalima atmesti ir tikimybės, kad dėl užtrenkimo galimas ir galvos skausmas. Galvos sumušimą gydytojas, apžiūrėjęs Z. S., užrašė tik iš paties Z. S. žodžių, traumos požymiai, meninginiai požymiai gydytojo nebuvo nustatyti. Tai, kad Z. S. iki šiol skauda abi kojas, gali būti nulemta jo turimų ligų. Iš byloje esančio greitosios medicinos pagalbos iškvietimo lapo matyti, kad Z. S. pasireiškė ankstesnių ligų paūmėjimas, nes jis turi širdies ligą, persirgtas miokardo infarktas, kitos ligos. Dėl smegenų sukrėtimo Z. S. tyrimas buvo atliktas, tačiau tokia diagnozė nenustatyta. Dėl krūtinės ląstos skausmo paaiškino, kad jei ligonis skundžiasi dideliu krūtinės skausmu, daromos rentgeno nuotraukos, esant stresinei reakcijai, turint širdies ligą, galėjo būti sukeltas skausmas krūtinės ląstoje. Skausmas krūtinėje galėjo pasireikšti ir nuo smūgio, ir nuo hipertoninės ligos (b. l. 151-153). Iš išvardyto akivaizdu, jog kitą dieną apžiūrėjus nukentėjusįjį, Z. S. objektyviai nustatytos tik dvi mėlynės dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Visi kiti Z. S. nurodyti sužalojimai surašyti tik iš jo žodžių. Pastebėtina, jog aplinkybės, kad buvo sužalotos jo kojos, Z. S. nenurodė nei atvykusiems greitosios pagalbos medikams, nei po įvykio su juo kalbėjusiai policijos pareigūnei. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas nurodė, kad Z. S. stresinėje situacijoje jaustas skausmas krūtinėje bei ilgai besitęsiantis jo kojų skausmas galėjo ir gali būti nulemti ligų, kuriomis serga Z. S., o ne smurtinių veiksmų. Visi šie aukščiau aptarti duomenys kelia pagrįstų abejonių, ar apskritai Z. S. buvo sužalotas 2015-06-10, ir ar šiuos sužalojimus padarė B. G..
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Z. S. parodymai teismo posėdyje buvo netikslūs dėl to, jog jis jautė įtampą, be to, nuo įvykio yra praėję daug laiko, tačiau pastebėtina, jog jis jau rašydamas pareiškimą policijai, t. y. kitą dieną po aptariamo įvykio, nurodė skirtingą jo sužalojimų mastą ir lokalizaciją nei išvakarėse, iš karto po įvykio, užfiksavo greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnė. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi tendencingais liudytojų parodymais, tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį deklaratyvų jo teiginį. Byloje nėra duomenų, kurie verstų abejoti nesuinteresuotų policijos pareigūnų, mediko, eksperto parodymais, byloje esančioje rašytinėje medžiagoje nurodytų duomenų objektyvumu. Kita vertus, iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Z. S. nuolat konfliktuoja su savo buvusia žmona Z. P., jis įsiteisėjusiu Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tame pačiame bute tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė sutuoktinei Z. P., taip pat tarp šių asmenų vyko civiliniai procesai dėl jų skyrybų, bendro turto dalybų. Kaip matyti iš B. G. ir Z. S. parodymų, Z. P. dažnai lankosi pas B. G.. Būtent dėl to, kad Z. S. galimai ir toliau smurtauja prieš Z. P., B. G., kaip nurodė duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, ir atėjo bei beldė į Z. S. duris. Šios aplinkybės atkleidžia, jog dėl to, kad B. G. bendrauja su Z. S. buvusia žmona ir bando ją ginti nuo jo smurto, Z. S. gali būti suinteresuotas apkalbėti B. G. ir pats duoti tendencingus parodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingai nei Z. S. parodymai, išteisintojo B. G. parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus. Apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu B. G. nurodė, kad su nukentėjusiu anksčiau asmeniškai susidurti neteko, nors jį pažįsta visas miestas. Z. S. žmona 4 žiemas ateidavo pas jo mamą, guosdavosi, tai krūtinę jai sumušė, tai ranka sumušta. Prieš įvykį Z. S. kalbėjo, jog jo žmona B. G. meilužė. 2015 m. birželio 10 d. vakare ėjo nuo upės pro jo namą, sumanė užeiti pasikalbėti, kad baigtų savo žmoną terorizuoti. Pabeldė į duris, nes skambučio pas juos nėra. Įėjus į koridorių, iki jo kambario 2 m. atstumas. Buto durys rakinamos, jis duris atidarė, pamatė B. G., įbėgo į savo kambarį ir užsidarė. Jis jam pasakė, kad „tu baik Z. P. kankinti“. Ir išeidamas iš buto, rankos delnu daužė jo kambario duris. Buvo su sandalais vasariniais, jie su dviem dirželiais užsisega, mūvėdamas tokią avalynę, durų suspardyti negalėjo. Durys ir prieš tai buvo suplyšusios odos. Policija jį sustabdė ir paėmė nuo gatvės, ne bute. Neigia, jog sumušė Z. S.. Dėl neblaivumo savo veiksmus prisimena. Išėjus į lauką eiti namo, atvyko policija, sulaikė. Kaimynai matė Z. S. iš ryto dviračiu važiuojantį į sodus po, kaip jis teigia, 9 smūgių. Dėl ko jis nori apkalbėti, nežino. Jis du kartus iš sodų yra grįžęs sumuštas, vaikščiojo su lazda, tai buvo po šio įvykio po 2 mėnesių, sakė B. G. sumušė, nors jis jo nelietė. Tą dieną jokių kaimynų, kitų pašalinių žmonių nebuvo, jis tik ėjo pasikalbėti, kodėl savo buvusią žmona skriaudžia. Po įvykio kiekvieną dieną jį matydavo, jis prekiavo prie parduotuvės. Jis iš sodo du kartus grįžo sumuštas. Jis išeidavo į sodus 24 val., grįždavo 4 val., ką reikia tokiu laiku veikti soduose, nežino, bet kalbėjo žmones, jog vagia pomidorus iš kitų šiltnamių ir pardavinėja (b. l. 124-125). Iš išvardytų B. G. parodymų ir kitų byloje surinktų duomenų analizės matyti, jog B. G. nurodomos įvykio aplinkybės, t. y. tai, kad atvykus policijos pareigūnams, jis buvo jau išėjęs į lauką, kad Z. S. durys jau prieš jam ateinant buvo apiplyšusios, sutampa su kitais byloje aptartais įrodymais. B. G. nurodomą aplinkybę, jog jis nesmurtavo prieš Z. S., iš dalies patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai, kuriems pirmiesiems atvykus Z. S. nenurodė, jog skundžiasi kokiais nors sužalojimais, neprašė kviesti medikų. Pažymėtina, jog be nenuoseklių ir prieštaringų nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra jokių B. G. versiją, jog jis tik atėjo pasikalbėti su Z. S. dėl jo smurto prieš buvusią žmoną ir jo nemušė, o Z. S. galėjo būti sumuštas soduose ar kitoje vietoje, paneigiančių duomenų.
Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.
Kaip minėta, šioje byloje nėra nešališkų liudytojų, kurie būtų matę galimą B. G. smurtavimą prieš Z. S.. Liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, B. G. jie rado lauke, Z. S. sveikata nesiskundė, jie sužalojimų nematė. Pasak eksperto, kitą dieną po neva panaudoto B. G. smurto apžiūrint Z. S., buvo nustatytos tik dvi kraujosruvos ant kojos, t. y. toje vietoje, į kurią smūgiavus B. G. Z. S. nei atvykusiai greitajai medicinos pagalbai, nei policijos pareigūnams neužsiminė. Tuo tarpu jokių kitų sužalojimų tose vietose, į kurias pagal Z. S. parodymus teismo posėdžio metu neva smūgiavo B. G., objektyviai apžiūros metu nebuvo nustatyta. Akivaizdu, jog išvardytos aplinkybės neduoda pagrindo objektyviai susieti apžiūros metu rastus sužalojimus ir nukentėjusiojo išsakytus nusiskundimus su aptariamu konfliktu, t. y. kad būtent B. G. smūgių pasekoje Z. S. ant kojos atsirado dvi mėlynės. Pažymėtina, jog byloje be nukentėjusiojo parodymų nėra duomenų, kad B. G. būtų sudavęs Z. S.. Tai, jog B. G. nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, iš dalies patvirtina minėta aplinkybė, jog kviečiant policijos pareigūnus Z. S. nenurodė, jog buvo mušamas. Byloje surinktais įrodymais taip pat lieka nepaneigta pakankamai reali tikimybė dėl Z. S. siekio įsisenėjusio jo ir buvusios žmonos tarpusavio konflikto pasekoje, pasinaudojant nagrinėjamo incidento metu susiklosčiusia situacija ir tuo, kad B. G. atėjo pasišnekėti su juo dėl Z. S. galimo smurtavimo prieš buvusią savo žmoną, melagingai apkaltinti B. G. padarius Z. S. kūno sužalojimus, galimai patirtus ne incidento su B. G. metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams, neaiškumams ir abejonėms pašalinti, tačiau to padaryti nepavyko. Kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo B. G. kaltės pagal BK 140 str. 1 d. klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Skundžiamu nuosprendžiu B. G. taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. dėl to, kad atėjęs į Z. S. namus, trankė į Z. S. priklausančias kambario duris, jas apgadino, suplėšydamas aptrauktą durų odą, sulaužydamas durų rėmo pertvarą, įsprūdą ir spyną, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą.
Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 str. 1 d.) ar apysunkis nusikaltimas (2 d.), baudžiamasis nusižengimas (3 d.) ar administracinis teisės pažeidimas (ATPK 50³ str.). Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 str. 1 d., šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje – tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos – atsakomybė kyla, kai turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos (112,98 Eur).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 str., sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2015).
Nors nukentėjusysis jam padarytą turtinę žalą sugadinus duris įvertino 276 Eur, ir tokią durų vertę pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (b. l. 15), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad sugadintos durys buvo ženkliai mažesnės vertės, nei nurodyta nukentėjusiojo pareiškime. Pažymėtina, kad minėtoje nukentėjusiojo pateiktoje pažymoje nurodoma, jog Z. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Skuodo mieste, antšlaginių dažytų durų su spyna ir lankstais pakeitimas (nekeičiant staktos) kainuotų – 276 Eur, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog Z. S. sulaužytos ne antšlaginės dažytos durys, o vidinės kambario durys aptrauktos oda, todėl kyla abejonių ar pateikta būtent tų durų, kurios buvo sulaužytos, pakeitimo kaina. Be to, šioje įmonės pateiktoje pažymoje nėra nurodoma, kokiomis durimis (medžiaga, gamintojas, išmatavimai) ir spyna (gamintojas, saugumo lygis, raktų skaičius) bus pakeičiamos minimos durys, t. y. ar naujosios durys bus analogiškos senosioms, todėl naujųjų durų ir spynos kaina nurodoma pažymoje nelaikytina pakankama nustatyti realiai sugadinto turto, t. y. senų durų, vertei.
Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu Z. S. nurodė, kad durys buvo vidinės, senos, nekeistos nuo 1960 m., kai buvo pastatytas namas, tačiau jos buvo dar visai geros ir tinkamos naudoti pagal paskirtį (b. l. 123-124). Kaltinamasis B. G. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo nurodyta durų verte yra nereali, durys aptrauktos oda, kuri buvo įplyšusi, be to, pateikė duomenis iš www.lietuviskosdurys.lt apie rinkoje parduodamų durų kainas, iš kurių matyti, kad naujos vidinės durys kainuoja apie 80 Eur (b. l. 124-125). Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo kaimynas liudytojas A. A. nurodė, kad gyvena kartu su Z. S. viename bute, kad Z. S. durys į jo kambarį yra aptrauktos gal dirbtine oda, senos, suplyšusios, prie durų apačios yra įplyšęs audinys, nes nuo namo pastatymo 1960 metais durys nebuvo keistos (b. l. 111-112). Policijos pareigūnas liudytojas E. N., apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad durys buvo vidinės, ne laukinės, matėsi nuo jų nukritusi fanera. Durys buvo gal apkaltos fanera, su rankena (b. l. 109). Apklausiama pirmos instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnė liudytoja A. D. nurodė, jog matė, kad buto durys buvo apgadintos, jas užfiksavo nufotografuodama, durys buvo labai senos, apkaltos galimai fanera, buvo iškritusi kažkokia lenta, jiems atvykus, durys buvo uždarytos (b. l. 110). Pirmos instancijos teisme apklausta buvusi nukentėjusiojo žmona liudytoja Z. P. parodė, kad durys aptrauktos dirbtine oda, suklijuotos, jų vertė gal 15 Eur, ne daugiau, nes kaip namas buvo pastatytas, durys niekada nebuvo keistos, be to, 1991 m. grįžo jų sūnus iš armijos ir su kirviu iškapojo Z. S. kambario duris, nes Z. S. jo nenorėjo įleisti. Tas duris Z. S. sukalė, suklijavo, nauja oda neaptraukė, taip ir liko tos durys tokios iki šiol (b. l. 112-113).
Iš išvardytų liudytojų parodymų, taip pat ir byloje esančių durų nuotraukų (b. l. 8-9) matyti, jog B. G. savo veiksmais apgadino Z. S. priklausančias kambario duris, tačiau byloje nesant jokių durų įsigijimo dokumentų aptarti liudytojų parodymai atkleidžia, jog Z. S. kambario durys buvo itin senos, virš 50 metų senumo, aptrauktos suplėšyta oda, apkaltos faneros gabalais, todėl atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, būklę, tokių naujų durų rinkos kainą, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje nesant kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių sugadintų durų vertę, nėra pagrindo teigti, kad Z. S. dėl durų apgadinimo būtų padaryta žala, viršijanti 3 MGL, t. y. 113 eurų sumą. Nukentėjusiojo Z. S. pareiškime nurodyta jo sugadinto turto vertė neatitinka realios, sulaužytų durų vertė yra mažesnė nei įstatyme įtvirtinta minimali, už kurią gresia BK 187 str. 3 d. numatyta atsakomybė. Pažymėtina, jog Z. S. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmos instancijos teismo nustatyta sugadintų durų verte. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo B. G. sugadinto turto vertės ir jo kaltės padarius BK 187 str. 3 d. numatytą veiką klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Remiantis išdėstytu, nuosprendis apeliacinio skundo ribose laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
privataus kaltintojo Z. S. apeliacinį skundą atmesti.