Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , specialaus (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo Z. S. patikslintu privataus kaltinimo skundu B. G. kaltinamas tuo, kad jis 2015-06-10, apie 22.20 val., atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini) , du kartus Z. S. trenkė į galvą ir vieną kartą į krūtinę, o Z. S. bandant bėgti į savo kambarį, B. G. jam sudavė vieną smūgį į kairės pusės šlaunį ir dešinės pusės blauzdą, bei dar po vieną smūgį į kairės pusės ranką ir į kairės pusės blauzdą. Tokiu būdu, B. G. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajam Z. S. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, ir šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, B. G. kaltinamas ir tuo, kad jis 2015-06-10, apie 22.20 val., atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini) , po suduotų smūgių nukentėjusiajam Z. S., pastarajam įbėgus į savo kambarį ir užsirakinus, B. G. trankė į Z. S. priklausančias kambario duris, jas apgadino, suplėšydamas aptrauktą durų odą, sulaužydamas durų rėmo pertvarą, įsprūdą ir spyną, tuo padarydamas Z. S. 276 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu, B. G. kaltinamas tyčia sugadinęs nedidelės vertės svetimą, Z. S. priklausantį turtą, padarydamas jam 276 Eur materialinę žalą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. G. neneigė delnu trenkęs į Z. S. duris ir galimai jas apgadinęs, tačiau savo kaltės dėl Z. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. Paaiškino, kad iki aptariamo įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs ar su juo bendravęs, tačiau jį žino kaip konfliktišką asmenį Skuodo m. Parodė, kad Z. S. buvusi žmona Z. P. ateina pas jo mamą, jos kartu bendrauja, Z. P. padeda jo mamai. Z. P. ne kartą guosdavosi jo mamai, kad Z. S. ją muša, terorizuoja. Prieš įvykį Z. S. kalbėjo mieste neva tai jis yra Z. P. meilužis, ir Z. S. su juo „susitvarkys“, bet jo ir Z. P. nesieja jokie santykiai, ji yra mamos draugė. 2015-06-10, vakare, ėjo pro Z. S. namą, ir nusprendė užsukti su juo pakalbėti, kad jis baigtų terorizuoti Z. P.. Pabeldė į Z. S. duris. Z. S. atidarė duris, pamatė jį, greitai nubėgo per buto koridorių ir užsidarė savo kambaryje, todėl jis prie Z. S. net neprisilietė. Jis jam pasakęs, kad baigtų kankinti Z. P., ir rankos delnu daužė į Z. S. buto duris. Durys buvo aptrauktos oda, kuri lyg ir buvo įtrūkusi. Mano, kad Z. S. nurodyta sugadintų durų vertė yra nereali, nes durys buvo labai senos, jos yra bevertės. Z. S. nespardė ir jo nemušė, jo baltinių neplėšė. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, kiek alkoholio buvo išgėręs nepamena, bet jautėsi blaivus ir viską atsimena. Išėjus iš laiptinės, nusprendė eiti namo, tačiau prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis liko sėdėti policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, o du policininkai-vyras ir moteris, nuėjo pas Z. S. į butą. Po to, grįžę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą ir išleido į namus. Įvykio metu nebuvo jokių kitų žmonių. B. G. gynėja advokatė Virginija Pargaliauskienė prašo teismo, B. G. išteisinti pagal abu Z. S. jos ginamajam pateiktus kaltinimus. Mano, kad už Z. S. durų sugadinimą, atsižvelgiant į realią jų vertę, B. G. gali būti patrauktas tik administracinėn atsakomybėn.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Z. S. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo B. G. nepažinojo. 2015 m. birželio mėn., dienos tiksliai neprisimena, apie 22 val., jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , išgirdo beldimą į duris, ir jam paklausus, kas ten atvyko, jam pasirodė, kad išgirdo pusbrolio balsą, kuris sakė, kad nori su juo pakalbėti. Jam atidarius duris, jis už durų pamatė barzdotą vyrą, kuris pro pravertas duris jį griebė už marškinių, atstūmė nuo durų, ir iškart pradėjo mušti, koridoriuje trenkė vieną kartą į krūtinę, vieną kartą į kairiąją ausį, du kartus - į galvą, daužė kumščiu, spardė kojomis į jo dešinę koją, į ją įspyrė tris kartus, kuri yra implantuota, kliuvo smūgiai tiek žemiau, tiek aukščiau kelio, į kairią koją nekliuvo. Kiek jam buvo suduota smūgių, jis tiksliai neprisimena, nes po įvykio praėjo daugiau kaip pusę metų. Jam kažkaip pavyko ištrukti, ir jis įbėgo į savo kambarį ir užsirakino. Tada B. G. pradėjo daužyti duris, su kuo daužė, jis nežino. Duris daužė apie pusę valandos, kol atvyko policijos pareigūnai. Tvirtina, kad policijos pareigūnai B. G. aptiko jo bute daužant duris, ir jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas jo bute, po ko išvežtas į policijos komisariatą. B. G. jį mušė tylėdamas, dėl ko muša, jam nepaaiškino. Kad jį užpuolęs asmuo yra B. G., jam pasakė policijos pareigūnas T. P.. Jis žinojo, kad jo buvusi žmona Z. P. eina pas B. G., bet ar jie draugai, nežino. Po įvykio jis išsikvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Pirma atvyko greitoji medicinos pagalba, po to policijos pareigūnai. Jam buvo suteikta pirminė medicinos pagalba, į ligoninę išvežtas nebuvo. Greitajai bebūnant, pas jį dar kartą atvyko policijos pareigūnai. Kai namas buvo 1960 metais pastatytas, tai durys iki šiol nebuvo keistos, ir nors durys ir nebuvo naujos, tačiau dar visai geros. Jo sūnus tų durų nebuvo sulaužęs. Dėl durų sulaužymo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir jie jam nurodė durų kainą. Po B. G. veiksmų, durys tapo neberemontuojamos, B. G. išspyrė šeštadalį durų, perlaužė durų rėmą, sugadino skląstį, reikia statyti naujas, reikia naujų vyrių, nes statant naujas duris – senieji vyriai nebetiks. Atsižvelgiant į tai, prašo iš kaltinamojo priteisti 270 Eur dydžio jam padarytą turtinę žalą. Be to, dėl padarytų sumušimų jis patyrė ir neturtinę žalą. Nors po įvykio, gydytojai ir neskyrė gydymo, bet jis vis tiek tepė kojas tepalu, gėrė kalį, magnį. Dėl B. G. veiksmų patyrė stresą, skausmą, išgąstį, baimę, jam buvo pakilęs kraujo spaudimas, su širdimi pasidarė blogai, skaudėjo kojas. Dabar dėl sumušimo paeina tik lazdelės pagalba. Nors prieš įvykį buvo operuota dešinė koja, tačiau ji jam skauda dabar dar labiau, dėl sveikatos pablogėjimo gulėjo ligoninėje, tenka visą laiką gerti vaistus. Dėl gydymo patirtų išlaidų neprašo atlyginti. Teigia, kad visi liudytojai meluoja. Tvirtina, kad policijos pareigūnė A. D. iš vis nebuvo pas jį atvykusi, jos nematė ir su ja nekalbėjo. Taip pat nepamena, kad pas jį būtų buvęs pareigūnas E. N.. B. G. buvo sulaikytas prie jo durų, o ne lauke. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis jau buvo išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą, todėl policijos pareigūnai matė, kad medikai buvo atvykę. Jo kaimyno V. A. tą naktį nebuvo namuose. Durų įplyšimas atsirado tada, kai duris suspardė B. G.. Durys izoliuotos porolonu, aptrauktos oda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad jis dirba Skuodo rajono policijos komisariate ikiteisminio tyrimo tyrėju. 2015 m. pavasarį ar vasarą, tiksliai datos neprisimena, į policijos komisariatą kreipėsi Z. S. su pareiškimu, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad jis buvo sumuštas, bei sulaužytos jo kambario durys. Išklausęs Z. S. paaiškinimų, dėl šio įvykio jis 2015-06-11 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, išaiškinant jam, kad jis su skundu turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. B. G. dėl šio įvykio nesikvietė, su juo bendrauti neteko. Jis pats į įvykio vietą nuvykęs nebuvo, bet pamena, kad kiti kolegos buvo nuvykę pas Z. S., bet kas ten vyko, tiksliai nežino. Pokalbio su Z. S. metu jokių sumušimo žymių, poodinių kraujosruvų nematė, pamena, kad Z. S. jam paminėjo, kad įvykio metu jam buvo suplėšyti rūbai. Kodėl nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neįrašė, kad Z. S. rūbai yra suplėšyti, nežino. Dėl durų sugadinimo su Z. S. kalbėjo telefonu, po to, Z. S. savo iniciatyva atnešė pažymą, nurodančią durų vertę, todėl jis ją pridėjo prie bylos. Nėra tekę girdėti, kad B. G. būtų konfliktavęs su Z. S., bet su savo buvusia sutuoktine Z. S. ilgą laiką konfliktavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. M. paaiškino, kad jis yra Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas, chirurgas. 2015-06-11 pas jį į apžiūrą buvo atvykęs Z. S.. Kas jam buvo tiksliai diagnozuota yra parašyta jo ambulatorinėje kortelėje. Perskaitęs įrašą medicininiuose dokumentuose, liudytojas paaiškino, kad Z. S. buvo nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, buvo matyti dvi kraujosruvos. Paaiškino, kad kraujosruvos retai kada atsiranda dėl ligos, dažniau – dėl traumų. Kuo buvo padarytas dešinės pusės blauzdos sumušimas, ir kokiu atstumu viena nuo kitos jos buvo, jis negali pasakyti. Teigia, kad šviesios spalvos hematomos, kaip operacijos pasekmė negalėjo išlikti, jos būtų seniai išnykusios, dėl kojos šuntavimo operacijos, išorinių pėdsakų likti neturėjo. Ar Z. S. jų pokalbio metu minėjo kuo jam buvo daužta, nepamena. Į medicininį dokumentą įrašė, kad Z. S. yra padarytas galvos sumušimas tik remiantis paties Z. S. žodžiais. Po Z. S. apžiūros, jis konstatavo, kad gydymas jam nereikalingas. Jei Z. S. būtų buvę rimti sužalojimai, jis būtų diagnozavęs smegenų sutrenkimą, ir tai būtų atsispindėję ambulatorinėje kortelėje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. N. parodė, kad jis dirba Skuodo rajono policijos komisariato vyresniuoju patruliu. Nukentėjusįjį asmenį žino, nes pas jį yra tekę ne kartą lankytis dėl nuolat vykstančių Z. S. ir jo buvusios sutuoktinės tarpusavio konfliktų. Teigia, kad Z. S. iškvietimai visuomet buvo nepagrįsti. Pamena, kad vyko pas Z. S. pagal jo iškvietimą dėl sulaužytų durų, kada tai buvo tiksliai, jis nepamena. Jam kartu su policijos pareigūnais A. D. ir T. P. atvykus, jis matė, kad durys yra apgadintos, jos buvo apkaltos fanera, kuri buvo sulaužyta. Tikslaus pokalbio su Z. S. nepamena, ar Z. S. skundėsi, kad yra sumuštas, ar jis buvo sužalotas, nepamena. Taip pat prisimena, kad prie Z. S. namo buvo sulaikytas B. G., kuris buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kokioje vietoje buvo tiksliai sulaikytas B. G., ir ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad ji yra Skuodo rajono policijos komisariato vyresnioji postinė. Nukentėjusįjį Z. S. pažįsta, nes pas jį tenka dažnai važiuoti į iškvietimus. Prisimena, kad buvo iškvietimas į namą, esantį (duomenys neskelbtini) , buto neprisimena, bet žino, kad ten gyvena Z. S.. Matė, kad Z. S. buto durys buvo apdraskytos. Pagal Z. S. iškvietimą pirma nuvyko jos kolegos, po ko į policijos komisariatą buvo pristatytas B. G.. Kur buvo tiksliai sulaikytas B. G., ar prie namo, ar prie laiptinės, neprisimena. Pamena, kad B. G. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Po to, ji kartu su T. P. ir E. N. nuvyko į įvykio vietą kartu su patruliais pabendrauti su Z. S.. Namuose buvo Z. S., kuris policijos pareigūnams paaiškino, kad buvo atėjęs jo buvusios žmonos draugas, ir jį suspardė bei sumušė. Pokalbio su Z. S. metu, jai Z. S. pasakė, kad jį sumušė buvusios žmonos draugas, įvardijo, kas jis toks, ir, kur gyvena, taip pat nurodė, kad jam žmonos draugas sudavė į ausį, tačiau, jo ausis raudona nebuvo. Ar Z. S. skundėsi kojos sužalojimais, ji nepamena. Ji klausė, ar Z. S. nereikalinga medicinos pagalba, tačiau jis atsisakė jos, o ji pati nematė būtinybės, todėl medicinos pagalbos nekvietė. Policijos pareigūnams išvykstant, jai nepasirodė, kad Z. S. būtų reikėję medicininės pagalbos. Atvykusius policijos pareigūnus pasitikęs Z. S., nešlubčiojo, ėjo normaliai. Z. S. nerodė jai jokių suplėšytų rūbų. Matė, kad buto durys buvo apgadintos, jas užfiksavo nufotografuodama. Durys buvo labai senos, apkaltos galimai fanera, buvo iškritusi kažkokia lenta, jiems atvykus, durys buvo uždarytos. Grįžus iš įvykio vietos, ji B. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą. Teigia, kad Z. S. jai yra žinomas kaip konfliktiškas žmogus. Kiek jai yra tekę vykti pagal Z. S. iškvietimus, tiek jis, tiek jo buvusi sutuoktinė visada būdavo agresyviai nusiteikęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad jis dirba Skuodo rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Įvykio neprisimena, nes tai buvo seniai. Teigia, kad ne kartą yra tekę vykti pagal Z. S. iškvietimus. Z. S. ir jo buvusi sutuoktinė policijos pareigūnus kviesdavosi gana dažnai, kai susikonfliktuodavo. Kaltindavo vienas kitą tai elektros vagystėmis, tai, kad vienas kitam neleidžia naudotis elektros tiekimo paslaugomis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad jis yra Z. S. kaimynas, jie yra buto bendraturčiai, tačiau su Z. S. beveik nebendrauja. Kaltinamo asmens jis nepažįsta. Kaimyną Z. S. pažįsta apie penkerius metus. Ar 2015 m. vasarą, buvo koks incidentas, jis nežino, negirdėjo, kad koridoriuje būtų vykęs koks konfliktas. Teigia, kad Z. S. durys į jo kambarį yra aptrauktos gal dirbtine oda, senos, suplyšusios, prie durų apačios yra įplyšęs audinys, nes kaip namas buvo pastatytas 1960 metais, tai ir durys yra tokio paties senumo, jos nebuvo keistos. Jei jos būtų buvusios sulaužytos, jis tai būtų pastebėjęs, nes jie turi bendrą koridorių, ir matosi, tiek jo, tiek Z. S. durys į pastarojo kambarį. Žino, kad Z. S. konfliktuodavo su savo buvusia sutuoktine. Mano, kad Z. S. yra linkęs apkalbėti kitus žmones, nes ir jį kitiems žmonėms yra apkalbėjęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Z. P. parodė, kad Z. S. yra jos buvęs vyras, su juo išvis nebendrauja. B. G. yra jos pažįstamas, kartais ateina į svečius pas jo mamą. Pamena, kad kai 1991 metais grįžo jų sūnus iš armijos su kirviu iškapojo Z. S. kambario duris, nes Z. S. jo nenorėjo įleisti. Tas duris Z. S. sukalė, suklijavo, nauja oda neaptraukė, taip ir liko tos durys tokios iki šiol. Durys aptrauktos dirbtine oda, suklijuotos, jų vertė gal 15 Eur, ne daugiau, nes kaip namas buvo pastatytas, durys niekada nebuvo keistos. Nors teismo yra priteista dalis buto, tačiau ji tame bute dėl Z. S. elgesio negali gyventi, nes jis būna labai agresyvus. Kad B. G. muštų Z. S., ji nematė, nes įvykio metu, ji buvo išvykusi į Latviją. Kai grįžo iš Latvijos, pastebėjo, kad kažkas buvo toms durims, kažkokia lentelė buvo iškritusi, kaip ji iškrito, ji nežino. Z. S. yra linkęs apkalbėti žmones, dėl kokių priežasčių, apkalba B. G., ji negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. P. paaiškino, kad 2016-05-04, apie 11.30 val., į jį, kaip ekspertą kreipėsi Z. S. dėl išvados pateikimo, pateikė medicininius dokumentus - asmens sveikatos istoriją iš Skuodo PSPC. Jam Z. S. nurodė, jog įvykis įvyko 2015-06-10. Jis padarydamas išvadą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo Z. S., rėmėsi medicininių dokumentų išrašu. Z. S. 2015-06-11 buvo apžiūrėtas chirurgo P. M., kuris iš Z. S. žodžių ir padarė įrašą medicininiuose dokumentuose. Iš medicininių išrašų matyti, kad Z. S. medicinos įstaigos pagalbos nereikėjo. Mėlynėms gydyti, skausmui malšinti gal ir reikėjo vaistų, tepalų. Gydytojas, apžiūrėjęs Z. S. užfiksavo, kokios mėlynės jam buvo padarytos, kokia jų spalva, kad jos būtų benykstančios, neatitiktų to laiko, neužfiksuota. Kitokie požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, skausmas gali pasireikšti dėl žmogaus amžiaus, dėl kitų ligų. Kadangi Z. S. koja operuota 2014 m., tai įvykio metu, t. y. po metų, mėlynės atsirasti ant Z. S. kojos negalėjo, nes kraujosruvos išsilaiko po operacijos apie savaitę, būna, kad mėnesį. Ausų paraudimas gali atsirasti žiemą, pašalus, taip pat patrynus jas. Neatmetama tikimybės, kad galėjo būti ir nuo uždaužimo, bet jokių išorinių žymių nesimatė. Negalima atmesti ir tikimybės, kad dėl užtrenkimo galimas ir galvos skausmas. Galvos sumušimą gydytojas, apžiūrėjęs Z. S. , užrašė tik iš paties Z. S. žodžių, traumos požymiai, meninginiai požymiai nebuvo gydytojo nustatyti. Į Z. S. nurodytus teiginius, kad jam iki šiol skauda abi kojas, ekspertas paaiškino, kad abiejų kojų skausmai gali pasireikšti dėl jo turimų ligų. Be to, iš byloje esančio greitosios medicinos pagalbos iškvietimo lapo matyti, kad Z. S. pasireiškė ankstesnių ligų paūmėjimas, nes jis turi širdies ligą, persirgtas miokardo infarktas, kitos ligos. Kadangi tokiame amžiuje, kaip dabar yra Z. S., kraujagyslių sienelės sklerozuotos ir dėl to greičiau plyšta, nebūtinai turi būti didelis smūgis, kad išsilietų kraujas ir atsirastų kraujosruvos. Nuo smūgio sudavimo iki atsiranda kraujosruva gali praeiti nepilnai valanda laiko, ji gali atsirasti po tam tikro laiko. Nuo smūgio kraujagyslės sienelė plyšta, po truputį sunkiasi kraujas, po ko ir susidaro kraujosruva. Jei yra dvi kraujosruvos, turėjo būti du trauminiai poveikiai. Jei nukentėjęs nurodo, jog jam į kairę koją buvo spirta du kartus ir nėra kraujosruvos – tai būtų netiesa arba gydytojas tai neužfiksavo. Jis neturi pagrindo neigti gydytojo P. M. užrašus. Dėl smegenų sukrėtimo Z. S. tyrimas buvo atliktas, tačiau tokia diagnozė nenustatyta. Galvos sumušimas ir smegenų sukrėtimas tai du skirtingi dalykai. Esant smegenų sukrėtimui, reikalingas atitinkamas gydymas. Ekspertas dėl krūtinės ląstos skausmo paaiškino, kad, jei ligonis skundžiasi dideliu krūtinės skausmu, daromos rentgeno nuotraukos. Mano, jog esant stresinei reakcijai, turint širdies ligą, galėjo būti sukeltas skausmas krūtinės ląstoje. Z. S. skausmas krūtinėje galėjo pasireikšti ir nuo smūgio ir nuo hipertoninės ligos.

2015-06-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistės A. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2015-06-10, 22.21 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo dalies buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , pranešėjas įsileido į namus nepažįstamą vyrą, kuris šiuo metu laužiasi pas jį į kambarį, daužo duris, yra agresyvus. Nuvykus minėtu adresu, pareiškėjas Z. S., paaiškino, kad 2015-06-10, apie 22.15 val., jis išgirdo kažką beldžiant į jo buto duris. Atidaręs duris Z. S. pastebėjo iš matymo pažįstamą B. G., gyvenantį Pergalės g., Skuodo m. Z. S. teigimu, B. G. užėjęs į butą, sudavė ranka jam į ausį bei į krūtinės sritį. Z. S. užsirakinus kambaryje, B. G. ėmė daužyti kambario duris ir jas sugadino. Durys nufotografuotos. B. G. buvo pastebėtas neblaivus viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 7).

2015-06-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato administraciniu teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad B. G. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis 2015-06-10, 22.35 val., viešoje vietoje - P. Cvirkos g. 3, Skuodo m., pasirodė neblaivus (jam nustatytas 2,54 promilės girtumas), įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Jo padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 178 str. 1 d. (b. l. 69).

2015-06-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad B. G. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d., t. y. už tai, kad jis 2015-06-10, 22.35 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) , pasirodė neblaivus, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, paskirtas įspėjimas (b. l. 66).

2016-06-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo T. P. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Skuodo rajono policijos komisariate gautą Z. S. pareiškimą dėl jo sumušimo ir turto sugadinimo, motyvuojant tuo, kad pagal šias nusikalstamas veikas, kuriomis Z. S. kaltina B. G., tyrimas neatliekamas, ir pasiūlyta Z. S. kreiptis su skundu į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 4, 5).

Z. S. sveikatos istorijoje, esančiu medicininių dokumentų išrašu nustatyta, kad Z. S. 2015-06-11 buvo apžiūrėtas chirurgo P. M., kuris iš Z. S. žodžių užrašė, jog 2015-06-10, apie 22 val., į jo butą įsiveržė B. G. ir jį sumušė. Iškviesta policija, kuri B. G. išsivežė. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog nukentėjusiojo galvoje, kūne išorinių traumos požymių nematyti. Dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje matyti dvi mėlynės poodyje 4x4 cm ir 2,5x2 cm dydžio. Z. S. skundėsi skaudančia galva, tačiau meninginių požymių nėra. Vyzdžiai vienodi, į šviesą reaguoja. Ausys kiek rausvesnės, nei įprastai. Diagnozė: dešinės blauzdos, galvos sumušimas. Gydymo nereikia (b. l. 13, 14).

UAB „Skobartas“ pažyma nustatyta, kad Z. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini) , antšlaginių dažytų durų su spyna ir lankstais pakeitimas (nekeičiant staktos0 kainuotų – 276 eurai (b. l. 15).

2015-11-25 Skuodo greitosios medicinos pagalbos stoties informacine pažyma bei kvietimo kortele nustatyta, kad Skuodo greitosios pagalbos stoties GMP brigada pas Z. S. buvo iškviesta 2015-06-10, 22.49 val. Kvietimo priežastis – aukštas kraujo spaudimas, sumuštas. Atvykus, diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, krūtinės sumušimas, stresinė reakcija Gydytas: diazepamas, furosemidas, kaptorolis po liežuviu (b. l. 16, 17).

Alkoholio matuoklio parodymų kvitu nustatyta, kad 2015-06-10, 23.28 val., B. G. buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad Z. S. durys yra apgadintos, iš jų iškritusi lentelė, jos aptrauktos oda, kuri durų apačioje yra įplyšusi (b. l. 8, 9,119)

2016-05-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto Rimanto P. P. išvada Nr. G 813/2016(03) nustatyta, kad remiantis Z. S. apžiūros tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, konstatuota, kad Z. S. buvo nustatytos dvi poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus blauzdą kietais bukais daiktais. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus Z. S. galėjo patirti ir jo nurodytu laiku, t. y. 2015-06-10 vakare. Z. S. sužalojimai atitinką nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 142).

Teisminio nagrinėjimo metu, tiriant rašytinius ir daiktinius įrodymus, buvo apžiūrėtas Z. S. pateiktas daiktinis įrodymas – languoti marškiniai, kurie dešinėje pusėje ties siūle yra suplyšę, ir kuriuos, Z. S. teigimu, suplėšė B. G.. Apžiūrėti marškiniai, grąžinti Z. S., įpareigojant juos saugoti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad B. G. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiojo Z. S. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Tačiau nukentėjusiojo Z. S. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra nenuoseklūs ir prieštaringi bei nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas B. G. neneigė, kad Z. S. skunde nurodytu laiku jis, būdamas neblaivus, atėjo pas nukentėjusįjį Z. S., norėdamas pasikalbėti dėl Z. S. buvusios sutuoktinės terorizavimo, tačiau viso teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė mušęs Z. S., sudavęs pastarajam jo nurodytus smūgius, suplėšęs Z. S. marškinius. B. G. nurodė, kad jam pabeldus į Z. S. buto duris ir jam jas atidarius bei pamačius B. G., jis (Z. S.) nubėgo į savo kambarį ir užsirakino kambaryje, todėl B. G. teigimu, jis prie Z. S. net nebuvo prisilietęs. Byloje, išskyrus nukentėjusiojo Z. S. parodymus, nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad B. G. spyrė, trenkė per ausį ir į galvą Z. S., suspardė jo dešinę ir kairę kojas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių G. S. nurodytas aplinkybes apie tai, kad B. G. jį mušdamas suplėšė jam marškinius, ir nors teisminio nagrinėjimo metu šie marškiniai Z. S. buvo pateikti ir teismo apžiūrėti, tačiau jų pateikimas į bylą pats savaime neįrodo, kad šiuos Z. S. marškinius jį mušdamas suplėšė būtent B. G., ir, kad tie marškiniai buvo suplėšyti ne ankstesniu ar vėlesniu, nei aptariamo įvykio metu, juolab, kad Z. S., pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams apie suplėšytus marškinius nieko neminėjo, ir šis faktas nėra užfiksuotas jokiame byloje esančiame procesiniame dokumente.

Teismas neabejoja byloje esančiais medicininių dokumentų išraše padarytomis Z. S. apžiūrėjusio gydytojo P. M. išvadomis, taip pat ir specialisto išvadomis apie nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir jų lokalizaciją, tačiau konstatuodami Z. S. padarytus kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, bei jų mechanizmą, medicinos specialistai rėmėsi iš esmės tomis aplinkybėmis, kurias jiems nurodė nukentėjusysis Z. S., nurodydamas įvykio laiką, aplinkybes, kaltinamojo B. G. panaudotus smurtaujančius veiksmus, padarytus kūno sužalojimus. Tačiau Z. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklus, skirtingai nurodydamas jam padarytų sužalojimų skaičių bei jų lokalizaciją. Iškart po įvykio atvažiavusi greitoji medicinos pagalba Z. S. diagnozavo arterinę hipertenziją, krūtinės sumušimą, stresinę reakciją. Policijos pareigūnei V. D. apklausus Z. S., iškart po įvykio, jis teigė, kad B. G., užėjės į butą sudavė jam ranka į ausį bei krūtinės sritį, tai užfiksuota ir tarnybiniame pranešime, o vėliau pareiškime policijai Z. S. nurodė, kad smūgiai buvo suduoti du kartus į galvą ir vieną kartą į krūtinę, taip pat į kairės pusės šlaunį ir dar po vieną smūgį - į kairės pusės ranką ir kairės pusės blauzdą, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu Z. S. jau nurodė, kad B. G. koridoriuje trenkė jam vieną kartą į krūtinę, vieną kartą į kairiąją ausį, du kartus - į galvą, daužė kumščiu, spardė kojomis į jo dešinę koją, į ją įspyrė tris kartus, kliuvo smūgiai tiek žemiau, tiek aukščiau kelio, į kairią koją smūgių nekliuvo. Z. S. apžiūrėjęs gydytojas P. M. ir pagal nukentėjusiojo žodžius medicininiuose dokumentuose užfiksavo, jog Z. S. skundėsi skaudančia galva, tačiau meninginių požymių nėra. Ausys kiek rausvesnės, nei įprastai. Z. S. apžiūrėjęs gydytojas nukentėjusiojo galvoje, kūne išorinių traumos požymių nenustatė. Nustatytos tik dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje dvi mėlynės poodyje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistas Rimantas P. P. po beveik metų laiko, t. y. 2016-05-04, išvadoje patvirtino, kad Z. S. buvo nustatytos dvi poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Specialistas Rimantas P. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad galvos sumušimą, gydytojas P. M., apžiūrėjęs Z. S., užrašė tik iš paties Z. S. žodžių, traumos požymiai, meninginiai požymiai nebuvo gydytojo nustatyti. Taigi, nei greitosios pagalbos darbuotojų, nei gydytojo, po įvykio kitą dieną apžiūrėjusio Z. S. išvados bei diagnozė, nei teismo medicinos specialisto išvados, nei iškart po įvykio Z. S. duoti paaiškinimai policijos pareigūnei, nei pirminiame Z. S. pareiškime policijai, nei teisminio nagrinėjimo metu Z. S. nurodytos aplinkybės dėl jam padarytų sužalojimų, neatitinka jo nurodomų sužalojimų skaičiaus, nei jų lokalizacijos.

Z. S. buvo nenuoseklus ne tik nurodydamas jam padarytų sužalojimų skaičių ir lokalizaciją, bet ir nurodant kitas įvykio aplinkybes, kurios nesutampa su teisme apklaustų liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Antai, Z. S. pirminiame pareiškime policijai nurodęs aplinkybes apie tai, kad B. G. jį mušė šūkaudamas, teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad B. G. jam nieko nesakęs, o įpuolęs į butą, jį mušė tylėdamas. Be to, Z. S. nurodytos ir kitos įvykio aplinkybės apie tai, kad liudytoja policijos pareigūnė A. D. į įvykio vietą iš vis nebuvo atvykusi, kad greitoji medicinos pagalba, kurią jis išsikvietė pats dar buvo pas jį, atvykus policijos pareigūnams, nors pats pareiškime policijai nurodė, kad greitąją medicinos pagalbą jis išsikvietė išvykus policijos pareigūnams, be to, liudytoja policijos pareigūnė A. D. patvirtino, kad atvykusios greitosios medicinos pagalbos pas Z. S. ji nematė, todėl ir paklaususi Z. S., ar jam nereikia medicininės pagalbos, taip pat ir Z. S. nurodytos aplinkybės apie tai, kad B. G. jis nepažinojo ir matė pirmą kartą, o jo pavardę jam pasakęs liudytojas policijos pareigūnas E. N., nors liudytojos policijos pareigūnės A. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Z. S., pasakodamas jai įvykio aplinkybes, nurodė, kad jį sumušęs pažįstamas B. G., be kita ko, ir Z. S. parodymai apie tai, kad B. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų jo bute iškart po įvykio, nors byloje nustatyta, kad B. G. buvo sulaikytas ne Z. S. bute, o prie namo, esančio P. Cvirkos g. 3, Skuode, prieštarauja liudytojų policijos pareigūnų A. D. ir E. N. nurodytoms aplinkybėms, bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nukentėjusysis Z. S. teigia, kad visi liudytojai meluoja, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, nes byloje nėra duomenų, kad jie norėtų kaip nors pakenkti nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusiojo Z. S. nurodomos įvykio aplinkybės, dėl kurių jis privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, teismui kelia pagrįstas abejones.

Iš aptartų duomenų akivaizdu, jog nukentėjusiojo parodymų, kad B. G. prieš jį smurtavo, išskyrus paties Z. S. nenuoseklius bei prieštaringus parodymus, neaptvirtina jokie kiti bylos duomenys. Vien tai, kad B. G. buvo atėjęs pas Z. S. pasiaiškinti dėl pastarojo elgesio jo buvusios sutuoktinės Z. P. atžvilgiu, taip tai, kad į įvykio vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalba, tai, kad B. G. buvo policijos pareigūnų sulaikytas už girto pasirodymą viešoje vietoje, ir jam už tai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad B. G. smurtavo prieš Z. S., sukeldamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo Z. S. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiojo Z. S. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo B. G. atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones dėl įvykio aplinkybių, bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog B. G. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam Z. S. fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamasis B. G. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo

Nukentėjusysis Z. S. skundu taip pat kaltino B. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, t. y. tuo, kad B. G. sugadino jo buto duris, kurias jis įvertino 276 Eur.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, t. y., kai jo vertė viršija 3 MGL (114 eurų ), bet neviršija 5 MGL (190 eurų) dydžio sumos, svetimą turtą.

Nukentėjusysis Z. S. padarytą turtinę žalą įvertino 276 Eur. Sugadintų durų vertę grindė pateikta UAB „Skobartas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad Z. S., gyvenančio P. Cvirkos g. 3-4a, Skuodo mieste, antšlaginių dažytų durų su spyna ir lankstais pakeitimas (nekeičiant staktos) kainuotų – 276 eurai (b. l. 15). Teisminio nagrinėjimo metu Z. S. patvirtino, kad durys nors ir buvo senos, nekeistos nuo 1960 m., kai buvo pastatytas namas, tačiau buvo dar visai geros ir tinkamos naudotis pagal paskirtį.

Kaltinamasis B. G. teismo posėdžio metu pripažino trenkęs ranka į Z. S. duris, ir galimai jas apgadinęs, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo nurodyta durų verte, nes jo teigimu ji nereali. Kaltinamasis į bylą pateikė duomenis iš www. lietuviškosdurys.lt apie rinkoje parduodamų durų kainas, iš kurių matyti, kad panašių naujų durų vidutinė rinkos vertė yra apie 80 Eur.

Liudytojas A. A., Z. S. kaimynas, gyvenantis kartu su Z. S. viename bute nurodė, kad Z. S. durys į jo kambarį yra aptrauktos gal dirbtine oda, senos, suplyšusios, prie durų apačios yra įplyšęs audinys, nes kaip namas buvo pastatytas 1960 metais, tai ir durys yra tokio paties senumo, jos nebuvo keistos. Jei jos būtų buvusios sulaužytos, jis tai būtų pastebėjęs, nes jie turi bendrą koridorių, ir matosi, tiek jo, tiek Z. S. durys į pastarojo kambarį. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja Z. P., kuri nurodė, kad, Z. S. buto durys nebuvo keistos nuo tada, kai buvo pastatytas namas. Be to, nurodė, kad 1991 metais grįžęs Z. S. sūnus iš armijos su kirviu iškapojo kambario duris, po ko Z. S. tas duris sukalė, suklijavo, nauja oda neaptraukė, taip ir liko tos durys tokios iki šiol. Durys aptrauktos dirbtine oda, suklijuotos, jų vertė gal 15 Eur, ne daugiau, nes kaip namas buvo pastatytas, durys niekada nebuvo keistos. Iš byloje esančiame CD kompaktiniame diske esančių nuotraukų taip pat matyti, kad Z. S. durys yra sulaužytos, tačiau jos ne naujos, susidėvėjusios, aptrauktos dirbtine oda, matosi įplyšimas, iš jų iškritusi viena lentelė, iš pateiktų nuotraukų nėra matyti, kad būtų sulaužytos durų spynos (b. l. 119). Nors nukentėjusysis ir teigia, kad kaltinamasis B. G. suplėšė duris, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai, liudytojas A. A. parodė, kad durys buvo suplėšytos, jo parodymus patvirtino ir Z. P. patikslindama, kad oda, kuria buvo aptrauktos durys, buvo įplėšta seniai, dar 1991 metais.

Teismas neabejoja, kad B. G., trenkdamas delnu į Z. S. kambario duris, jas apgadino, tačiau, teismas remiantis byloje esančiais duomenimis, neturi galimybės šioje baudžiamojo byloje nustatyti tikslios Z. S. sugadintų durų vertės. Įvertinus liudytojų A. A., Z. P., kaltinamojo B. G., iš dalies ir paties nukentėjusiojo parodymus, byloje esančias fotonuotraukas, taip pat į tai, kad durys nebuvo keistos daugiau kaip penkiasdešimt metų, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, į jų nusidėvėjimą, taip pat į vidutinę panašių durų rinkos kainą, nesant kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių sugadinto turto – durų, vertę, nėra pagrindo teigti, kad Z. S. dėl durų apgadinimo būtų padaryta žala, viršijanti 3 MGL, t. y. 114 eurų sumą.

BK 2 straispsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. Nesant bent vieno sudėties elemento, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Teismui nustačius, kad sugadinto turto vertė yra mažesnė, nei 3 MGL (114 Eur), konstatuotina, kad B. G. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, todėl jis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį taip pat išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad B. G. 2015-06-10, apie 22.20 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas – 2,54 promilės neblaivumas), atėjęs į Z. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini) Z. S., įbėgus į savo kambarį ir užsirakinus, delnu trenkė į Z. S. priklausančias kambario duris, ir jas apgadino, tuo padarydamas Z. S. turtinę žalą, mažesnę, nei 3 MGL (114 Eur), todėl ši veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, sudėtį, todėl yra pagrindas patraukti B. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį (ATPK 262 str. 1 d.).

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo tenkinti ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį, todėl jo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusysis Z. S. prašė priteisti iš B. G. 250 Eur atstovavimo išlaidas pagal pateiktus 2015-08-05, 2016-06-27, 2016-07-11 pinigų priėmimo kvitus, tačiau šis nukentėjusiojo prašymas, priėmus sprendimą išteisinti B. G., atmestinas, nes BPK nenumato proceso išlaidų išieškojimo iš išteisintojo.

Daiktinį įrodymą - CD laikmeną su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

B. G. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

B. G. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo Z. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pergalės g. 5, Skuodo m., pagal ATPK 50³ straipsnį už tyčinį turto sugadinimą.

CD laikmeną su fofonuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismo nuosprendį paskelbus, Z. S. medicininius dokumentus grąžinti Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.