Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. skirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 ir skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, A. K. įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. 00.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. 10.00 val. (1 para) ir laikoma, kad A. K. atliko 2 laisvės apribojimo dienas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. iš kaltinamojo A. K. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 6 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, tai yra kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam S. V. į veido sritį, tuo padarydamas kraujosruvas su nubrozdinimais lūpose, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusių pirmų dantų išmušimą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Pagal teismų praktiką provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo asmens elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Nustatydami, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir turi atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo šių klausimų iš viso nesprendė, neatsižvelgė į akivaizdžiai provokuojantį ir įžeidžiantį S. V. elgesį. Taip pat ne visai atsižvelgė ir į teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, nes priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, teismų priteisimamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 100 Lt iki 1000 Lt. Be to neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad jis neturi galimybės sumokėti baudos, tokiu būdu jo turtinę padėtį vertino kaip sunkią, tačiau priteisdamas net 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo į tai neatsižvelgė, kaip neatsižvelgė ir į tai, kad su gyvenimo drauge R. N. augina dvi nepilnametes mergaites - S. N. ir Ž. N..

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistais ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis sutiko, kad skundas būtų patenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

Baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, teismo uždavinys parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog A. K. už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. skirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 ir skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, A. K. įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Nuteistasis A. K. paskirtosios bausmės rūšies ir dydžio neginčija, tačiau prašo panaikinti paskirtą įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę, motyvavo kodėl A. K. neskirtinos baudos ir viešųjų darbų bausmės, ir skyrė laisvės apribojimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. K. panaikinus įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, šios bausmės skyrimas iš esmės prarastų savo prasmę, nes A. K. dirbdamas jūrininku jūriniuose laivuose iš esmės nepatirtų jokių suvaržymų, o tai prieštarautų bausmės paskirčiai.

Teismas pažymi tai, kad vien tam tikros profesijos turėjimas ar gebėjimas dirbti tik tam tikrą darbą nėra pagrindas asmeniui neskirti vienos ar kitos bausmės ar su ja susijusių draudimų ar įpareigojimų, nes bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo funkcija ir įstatymas nenumato galimybės nuteistajam pasirinkti bausmės rūšies ar jos dydžio, nes tokios bausmės paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų bausmei keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. K. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nėra per griežta, atitinka nuteistojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir todėl nėra per griežta.

Dėl neturtinės žalos

Apeliantas nesutinka su nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginiti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šių klausimų iš viso nesprendė, neatsižvelgė į akivaizdžiai provokuojantį ir įžeidžiantį S. V. elgesį. Taip pat ne visai atsižvelgė ir į teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, nes priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, teismų priteisimamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 100 Lt iki 1000 Lt. Be to neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad jis neturi galimybės sumokėti baudos, tokiu būdu jo turtinę padėtį vertino kaip sunkią, tačiau priteisdamas net 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo į tai neatsižvelgė, kaip neatsižvelgė ir į tai, kad su gyvenimo drauge R. N. augina dvi nepilnametes mergaites - S. N. ir Ž. N..

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda t. y. priteisiama iki 6 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-134/2014; 2K–120/2014; 2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K-680/2012; 2K-517/2011). Todėl daroma išvada, kad neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių neteisėtų A. K. veiksmų nukentėjusiajam S. V. buvo padarytos kraujosruvos su nubrozdinimais lūpose, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusių pirmų dantų išmušimas ir tokie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. V. patyrė dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, nepatogumų, iki šiol nėra pašalinti kilę padariniai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam S. V. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 2000 Lt, net ir įvertinus, kad nusikalstamą veiką jo atžvilgiu išprovokavo rizikingas ir provokuojantis paties S. V. elgesys, nėra per didelė ir atitinka nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiajam, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikalstamą veiką padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino aplinkybių visumą ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.