Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui, kaltinamajam A. K., gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – spec. vidurinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, neteistas, 2007-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymo įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-06 apie 20.00 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Korsako g. 27 namo trečioje laiptinėje, įžūliu elgesiu, tai yra kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam S. V. į veido sritį, tuo padarydamas kraujosruvas su nubrozdinimais lūpose, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusių pirmų dantų išmušimą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu kaltinamasis A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Taip pat teismas patvirtino kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo S. V. 2012-06-06 susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriame A. K. sutiko S. V. atlyginti 4000 (keturių tūkstančių litų) Lt turtinę ir neturtinę žalą per metus laiko dalimis, įsipareigojo galutinai su nukentėjusiuoju atsiskaityti iki 2013 m. birželio 1 d.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje buvo panaikintas sprendimas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr.1-627-907/2012, kadangi kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žinojo, jog iki nustatyto termino turi atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau žalos nukentėjusiajam iki nustatyto termino neatlygino, nes neturėjo pinigų, dirbo užsienyje, tačiau darbdavys jam nesumokėjo už darbą, į nukentėjusįjį nesikreipė dėl žalos atlyginimo termino pratęsimo, jam 400 Lt pervedė į sąskaitą tik po bylos atnaujinimo, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, neturi nei darbo, nei pajamų, dėl sveikatos būklės bus guldomas į ligoninę, dėl ko negali dirbti viešųjų darbų, prašo skirti švelnesnę bausmę ir mažinti priteistos žalos atlyginimą, nes nukentėjęs prašo per didelės sumos.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad jam buvo išmušti trys dantys, gydytojai sakė, kad už vieno danties sutvarkymą kainuos 2000 litų, tačiau jis palieka 4000 litų sumai civilinį ieškinį, kurį sudaro 2000 litų turtinė žala ir 2000 litų neturtinė žala. Turtinė žala, kad reikia susitvarkyti dantis, kiek tai kainuos, tiksliai nežino. Išmušti trys dantys, jų dar nesusitvarkė, nes yra bedarbis, neturi pajamų. Iš kaltinamojo pusės patyrė smurtą, turėjo išvažiuoti į Vokietiją dirbti, bet liepė susitvarkyti dantis, todėl prarado darbą. Anksčiau į kiemą bijojo išeiti, dabar jau nebebijo. Gydėsi, jam skaudėjo lūpą, dantų smegenis, buvo kraujosruvos, sutinęs, savaitę vaikščiojo pas gydytojus. Iš pradžių košę tik galėjo valgyti, dabar jau gali ir kietą maistą, tik jaučia nepatogumą, kad nėra dantų, sunku valgyti obuolį. Dėl bausmės nieko nenori pasakyti, tegu tik atlygina žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai panaikinamas sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas, įrodymai teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami - įrodymų tyrimas byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-P-429/2007). Tai, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, kad veika kvalifikuota teisingai, yra nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-627-907/2012. Teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, šioje byloje pakartotinai įrodymų vertinimo dėl veikos neatlieka. Įrodymų tyrimas atnaujintas klausimo dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo išsprendimui, taip pat duomenų, būtinų teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui, įvertinimui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. neteistas, 2007-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymo įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo daugiau kaip 4 m. (1 t., 126, 128 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 133-137 b. l.), išsituokęs, nedirbantis (1 t., 138, 140 b. l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 88, 105-107 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK VPS Pietinės PN charakterizuojamas patenkinamai, į profilaktines apskaitas neįrašytas (b.l. 150), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro - registruose neįrašytas (b.l. 144, 146, 147), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre įrašytas (b.l. 145), gydėsi VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente (2 t., 89 b. l.), turi registruotų transporto priemonių, neturi piniginių lėšų (2 t., 76-82 b. l.). Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis A. K. viešuosius darbus dirbti atsisakė, todėl minėta bausmė jam neskirtina. Jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, tačiau negaunantis nedarbo išmokos, nustatytu laiku neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, nes neturi jokio turto (jo vardu registruotos transporto priemonės areštuotos) ir pajamų, todėl jam neskirtina ir bauda, nes jis jos sumokėti neturi galimybės. Įvertinus tai, kad A. K. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, neteistas, todėl jam neskirtinos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis), nustatant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus įpareigojimus.

Kadangi A. K. kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. K. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-17 00.00 val. iki 2013-09-18 10.00 val. (2 t., 99, 108-111 b. l.) (1 para), laikant, kad atliktos 2 laisvės apribojimo dienos.

Kaltinamajam A. K. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (2 t., 110-112 b. l.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes ir negautos pajamos.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. V. reiškia civilinį ieškinį dėl 4000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos: 2000 Lt už odontologines paslaugas (1 t., 37 b. l.), nors jis dantų šiai dienai nėra susitvarkęs, tačiau mano, kad jų protezavimas turėtų kainuoti būtent 2000 Lt, nors kaltinamasis su tuo nesutinka. S. V. taip pat reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos. Kaip matyti iš S. V. paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, po kaltinamojo suduoto smūgio jis neteko dantų, jautė skausmą, patyrė ir patiria nepatogumus valgydamas kietą maistą. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. atsirado žala - jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes jis jaučia iki šiol, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui ir buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis A. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Paminėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Prie ieškinio nukentėjusysis pridėjo turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, t. y. pažymą iš gydymo įstaigos, kiek kainuotų dantų protezavimas (1 t., 37 b. l.), tačiau šiai dienai jis dantų dar nėra susitvarkęs, todėl kiek realiai jam kainuotų dantų protezavimas, jis pasakyti negali, gydymo išlaidas, kurias prašo priteisti, patvirtinančių įrodymų taip pat pateikti negali. Atsižvelgiant į tai, kad teismo gali būti priteisiamos tik tiesioginės, t. y. realiai turėtos gydymo išlaidos, pagrįstos tai patvirtinančiais įrodymais, o ne spėjamos išlaidos, grindžiamos prielaidomis, todėl nežinant nukentėjusiojo S. V. realių patirtų gydymo išlaidų dydžio, nes jis dantų dar neprotezavo, civiliniam ieškovui S. V. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka paaiškėjus turtinės žalos dydžiui (LR BPK 115 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje S. V. taip pat pareiškė 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos, nes jis dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę išeiti į kiemą, patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus valgant. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgti į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes, atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką. Nukentėjęs S. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog iš kaltinamojo pusės patyrė smurtą, jam buvo išmušti trys dantys, turėjo išvažiuoti į Vokietiją dirbti, bet liepė susitvarkyti dantis, todėl prarado darbą, anksčiau bijojo išeiti į kiemą, šiuo metu ta baimė yra dingusi, nors kaip nurodė teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis, jis pamatęs nukentėjusįjį, pabandė su juo pasikalbėti, tačiau nukentėjęs jam iškvietė policiją, todėl akivaizdu, kad ta baimė dar yra išlikusi, gydėsi, jam skaudėjo lūpą, dantenas, buvo kraujosruvos, sutinęs, savaitę vaikščiojo pas gydytojus, iš pradžių galėjo valgyti tik košę, dabar jau gali ir kietą maistą, tik jaučia nepatogumą, kad nėra dantų. Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Šiuo atveju buvo pažeistas teisinis gėris- sveikata, t. y., aukščiausia vertybė. Kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, jo sveikatai, ir to siekdamas, t.y. veikė tiesiogine tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Byloje turtinė žala yra padaryta, tačiau jos dydis kol kas nenustatytas, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs neturi turto, pajamų, yra darbingi asmenys, tačiau nedirbantys, registruoti darbo biržoje, kaip ieškantys darbo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (negalėjo normaliai maitintis, jautė skausmą), tai truko tam tikrą laiko tarpą, dėl patirto fizinio smurto kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, yra liekamieji reiškiniai- iki šiol valgydamas kietą maistą jaučia nepatogumus, sveikatos sutrikimai trunka gana ilgą laiko tarpą, pasekmės jaučiamos iki šiol, į tai, kad minėti fiziniai nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl kaltinamojo kaltės bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, S. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai: jam iš kaltinamojo priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktą galima paskirti įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą tik turtinę žalą, kuri šioje byloje yra nežinoma ir nepriteisiama, todėl minėtas įpareigojimas kaltinamajam neskirtinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti,- kompaktinė plokštelė su telefoninių pokalbių išklotinėm, pridėta prie baudžiamosios bylos (1 t., 116 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. skirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, įpareigoti A. K. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-09-17 00.00 val. iki 2013-09-18 10.00 val. (1 parą) ir laikyti, kad A. K. atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V. iš kaltinamojo A. K. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti,- kompaktinę plokštelę su telefoninių pokalbių išklotinėm palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.