Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-61-992/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-30
Bylos Nr.: 1-61-992/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: A. G.
Nukentėjusysis: G. T., J. T., S. T.

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-61-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57024-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.3.4.3.; 2.1.14.; 2.1.14.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.;2.3.6.4.6. (S) :

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorėms M. L., K. R.,kaltinamajam A. G.,

kaltinamojo A. G. gynėjui ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. K.,

nukentėjusiesiems G. T., J. T., S. T., jų atstovui advokatui K. B.,specialistui T. D.,nedalyvaujant nepilnamečiams nukentėjusiesiems J. T. ir J. T.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „H. D.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., eidamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. G., vadovaujantis 2017 m. sausio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2017/4 ir 2017 m. sausio 30 d. darbo sutartimi Nr. 03, būdamas paskirtas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir, kaip įmonės vadovas, vadovaujantis jos įstatų 12., 13. punktų reikalavimais bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimais, būdamas atsakingas už šios bendrovės kasdieninės veiklos organizavimą bei privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, statant tris daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini), būdamas statinių statybos užsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB) (duomenys neskelbtini) atstovu, nepaskyręs/nepasamdęs statinių statybos (generalinio) rangovo, nepaskyręs/nepasamdęs atestuoto statinių statybos vadovo, pats faktiškai vykdydamas statinio statybos vadovo funkcijas, dėl neatsargumo nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros oro linija būtų iškelta už statybvietės ribų, o jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, kad elektros srovė būtų išjungta; nesiėmė reikiamų veiksmų, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo nebūtų statomi statiniai, taip pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (su pakeitimais) 4 priedo 34.3. punkto reikalavimus - elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta;

- Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 16.1 p. reikalavimus - elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius;

- Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 3 priedo reikalavimus - saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampą turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kilo voltų (toliau tekste - kV), yra 0,6 m,

dėl to minėtoje statybvietėje elektros tinklų apsaugos zonoje (prasidedančioje 10 metrų atstumu iki kraštinio laido su 10 kV elektros įtampa) statant gyvenamuosius namus bei dirbant taip pat ir elektros tinklų pavojingoje zonoje (metaliniams pastoliams stovint arčiau nei 2 metrai, t. y. apie 1, 9 metro atstumu, iki kraštinio laido su 10 kV elektros įtampa), 2017 m. lapkričio 2 d., apie 9.40 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), ardydamas įrengtus metalinius pastolius ir metaliniu vamzdžiu priartėjęs prie aukštos įtampos oro linijos elektros laidų, einančių palei šį pastatą, nuo techninės elektros poveikio žuvo darbus nelegaliai vykdęs buvęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio mirties faktas į įvykio vietą atvykusių medikų konstatuotas 2017 m. lapkričio 2 d., 10.55 val.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu teismui teigė, kad kaltinimo nesupranta, kaltės nepripažįsta, sutiko teismui perskaityti raštu išdėstytą savo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo, prašė rašytinius parodymus prijungti prie bylos (13t.,162 - 198 b. l.), į teismo ir proceso dalyvių klausimus atsakyti atsisakė.

Kaltinamasis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbti pradėjo akcininko P. K. kvietimu. 2017 m. sausio 24 d. akcininkas P. K. iš buvusio žemės sklypo savininko UAB (duomenys neskelbtini) nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su parengtu gyvenamųjų namų projektu ir išduotu statybos leidimu, jį [A. G.] supažindino su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi J. J., kuris aprodė žemės sklypo teritoriją, paaiškino, kad sklypas nuplaniruotas, tai yra, atlikti žemės darbai, parodė jau atliktus statybos darbus - įrengtus kai kuriuos pamatus, paklotus inžinerinius tinklus. Dėl oro linijos, einančios per sklypą, buvo paaiškinta kreiptis į AB (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - ESO) dėl sutarties sudarymo demontuoti oro liniją, nes dėl finansinių sunkumų nebuvo sudaryta sutartis ir nebuvo apmokėta už linijos demontavimą. <...>

UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 14 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė techninės priežiūros sutartį, prieš ją pasirašant įmonės direktorių supažindino, kad statybos bus vykdomos rangos būdu, bus samdomas ne vienas rangovas. Užsakovas pats darbų nevykdys, todėl iš techninės priežiūros bus reikalingas aktyvus dalyvavimas statybos procese, gamybinių pasitarimų organizavimas, jų protokolavimas, vedimas, statybvietės perdavimas rangovams, rangovų statinio statybos vadovų paskyrimų ir įsakymų, darbuotojų sąrašų tikrinimas, kontrolė, tarp atskirų rangovų statybos darbų ir grafikų koordinavimas, kontroliavimas, kad įvykdyti darbai atitiktų projektą, būtų laikomasi rangos sutarčių sąlygų, terminų. O jis kaip užsakovas, vykdys statybos darbų konkursavimą, ves derybas, derins sutarties sąlygas, organizuos Objekto finansavimo klausimus, koordinuos, kad būtų greičiau parengtas darbo projektas. 2017 m. vasario 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) grupės vadove, atsakingą už visų techninių specialistų ir rangovų kontroliavimą, darbų koordinavimą paskyrė L. Š.. Objektui buvo paskirti 6 techninės priežiūros vadovai. <...>

Su ESO projektų vadovu bendravo dėl elektros tinklų. 2017 m. vasario 23 d. iš ESO gavo pranešimą, kad ESO užregistruota paraiška dėl elektros tinklų įrengimo ir oro linijos demontavimo. Elektroniniu būdu ESO savitarnoje pasirašė patalpintas dvi Elektros tinklų sutartis: vieną – prijungimo, kitą – oro linijos iškėlimo. Pagal pasirašytas Elektros tinklų sutartis ESO įsipareigojo darbus atlikti per 90 kalendorinių dienų nuo elektros įrenginių iškėlimo ir prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu. <...>

Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą ne tik aptvėrimui, bet ir kasimui, tačiau leidime buvo padaryta klaida, kadangi užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įvardintas kaip rangovas. <...>

2017 m. kovo 20 d. elektroniniu būdu kreipėsi į ESO dėl laikinos elektros statybos darbams vykdyti ir kitą dieną gavo prisijungimo sąlygas dėl elektros statybos darbams. Sąlygose nebuvo jokių nurodymų, apribojimų, reikalavimų dėl statybos darbų atlikimo iki oro linijos iškėlimo. 2017 m. balandžio 11 d., suderinus darbų apimtį ir kainą, su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta sutartis dėl ESO sąlygų įgyvendinimo statybinei elektrai gauti. 2017 m. kovo 21 d. su Bigbank suderino mokėjimą ir apmokėjo avansą už Elektros tinklų sutarčių įvykdymą ESO projekto vadovą L. M. telefonu informavo apie įvykdytą mokėjimą. Taravosi, kada bus atlikti elektros linijos demontavimo darbai. Pabrėžė, kad tai yra labai aktualu, nes Objekte vykdomos daugiabučių namų statybos ir šie aukštos įtampos laidai yra arti statomų namų. L. M. nurodė terminus, prie kuriuos bus atlikti darbai, tačiau nei žodžiu, nei raštiškai nepateikė jokių nurodymų, kad statybos darbai vykti negali. <...>

Nuo 2017 m. gegužės 4 d. L. Š. pradėjo organizuoti gamybinius pasitarimus. Pasitarimo metu ji žiūrėjo rangovų darbų eigą ir rezultatus, kalbėjo apie rangovo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vėlavimą, surašė į protokolą. Pasitarimo metu buvo iškeltas klausimas dėl veikiančios oro linijos. V. R. teiravosi apie oro linijos iškėlimą. <...>

Dėl fasadų šiltinimo darbų atlikimo objekte susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu R. S., kurį įspėjo apie šalia esamą veikiančią aukštos įtampos elektros oro liniją, kurią ESO ketina pravesti po žeme, o ją atjungs ir ardys, kai bus pakloti magistraliniai elektros tinklai ir pastatyta transformatorinė. Paklausus apie darbų organizavimą R. S. pasakė, kad svarbiausia atsargiai susimontuoti pastolius, po to pavojaus nebus. Jis vizualiai apžiūrėjo esamą elektros liniją ir ties viduriniu statomu namu, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), kojų žingsniais pasimatavo atstumą nuo pastato iki elektros laidų ir pasakė, kad jam pakaks 3,5 metrų atstumo saugiai susimontuoti pastolius ir galės vykdyti darbus. Taip pat R. skaičiavo atstumtus ir adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 20 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo komercinį pasiūlymą. Gavęs šį pasiūlymą su R. S. ir V. S. apsilankė objekte. R. S. pažymėjo, kad su žmonėmis, atliekančiais pastolių įrengimo darbus, apžiūrėjo objektą ir nusprendė, kad saugiai ir atsargiai dirbant galima sumontuoti pastolius prie visų statomų namų. 2017 m. liepos 10 d. su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. S. pasirašė sutartį. V. S. nurodė visus klausimus spręsti su gamybos direktoriumi R. S.. Šiam nurodė statybos darbus, statybinę dokumentaciją derinti su techninės priežiūros vadove L. Š.. Sutartyje buvo nustatyta, kad visi darbai bus vykdomi rangovo rizika bei atsakomybe. Rangovas atsakė, kad darbų vykdymo metu būtų griežtai laikomasi visų teisės aktuose nustatytų darbų ir sveikatos saugos, bei kitų reikalavimų. Taip pat rangovas privalėjo laiku parengti/pasirūpinti/gauti/suderinti tvarkyti visus darbų vykdymui reikalingus leidimus bei kitus dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal sutartyje aiškiai nustatytas sąlygas privalėjo pateikti užsakovas. Prieš pradėdamas vykdyti darbus objekte, rangovas įsipareigojo įsakymu paskirti teisės aktų nustatyta tvarka atestuotą statybos darbų vadovą.

2017 m. liepos 18 d. L. Š. telefonu informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriui R. S. pasirašytinai perdavė statybvietę, kad rangovas pradėjo pamatų hidroizoliavimo ir apšiltinimo darbus. Perdavimo akte buvo nurodyta, kad rangovui UAB (duomenys neskelbtini) suteikta statybvietės valdymo teisė, rangovas tapo atsakingas už statybvietę, jo prieigas, rangovas patvirtino, kad prisiima atsakomybę už statybvietėje savo vykdomų darbų saugą ir sveikatos koordinavimą. Taip pat statybvietės perdavimu aktu rangovui buvo perduotas statybvietės ribų brėžinys, kuris buvo įvardintas Priedu Nr. l, ir kuriame buvo pavaizduoti esami inžineriniai tinklai, tame tarpe ir elektros oro linija.

2017 m. liepos 4 d. atvykęs į gamybinį pasitarimą, L. Š. atvežė projektuotojo darbo projekto pakeitimus. Pasitarimo metu informavo, kad yra parinktas ESO rangovas, kuris elektros linijos demontavimą turi atlikti iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Kontaktavo su ESO rangovais dėl darbų atlikimo. 2017 m. liepos 17 d. E. T. parašė laišką dėl elektros oro linijos, nurodė, kad yra susirūpinęs, kadangi elektros oro linija eina lygiagrečiai statomiems namams labai mažu nesaugiu atstumu, dėl ko visą laiką yra dirbama po padidintos rizikos zona, o nuo rugpjūčio mėnesio šalia elektros laidų bus statomi pastoliai. Paprašė atsiųsti darbų kalendorinį grafiką. Rangovas į laišką nieko neatsakė. 2017 m. liepos 25 d. pasitarime buvo apie elektros oro linijos demontavimą.

2017 m. rugpjūčio 9 d. objekte buvo susitikęs su ESO rangovu APS grupės atstovu E. T.. Tuo metu aplink (duomenys neskelbtini) pastatą, buvo sumontuoti pastoliai. E. T. paprašė pastolius stačiusios įmonės įvertinti jų stabilumą, kadangi turėjo būti atliekami žemės kasybos darbai. Dėl pastolių stabilumo ir tvirtumo kalbėjo su D. G.. Dėl elektros linijos darbų atlikimo su ESO atstovu kalbėjo ir raštu kreipėsi, ir 2017 m. rugsėjo 4 d. 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje bendraujant su ESO darbuotoju M. V., kuris prisistatė kaip ESO techninės priežiūros inspektoriumi, nurodė, kad jam, užsakovui UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pastoliai stovi tvirtai, taip pat nurodė, kad turi statybos leidimą, yra informuota Darbo inspekcija ir valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o visi rangovų statybos vadovai žino, kad linija veikia, nes statybos vadovai prieš darbų pradžią buvo informuoti apie veikiančią oro liniją. 2017 m. gamybinio pasitarimo metu, UAB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriui įteikė pretenziją dėl darbų vėlavimo. Pabrėžė, kad įmonė vėluoja su darbų atlikimu ir jiems gali grėsti baudos. L. Š. atkreipė dėmesį kad pastoliai trukdo kitų darbų atlikimui. Buvo pateikta informacija, kad ESO pateikė paraišką dėl leidimo lapkričio 15 d. atlikti esamos oro linijos atjungimo, išmontavimo bei kitus būtinus darbus. R. S., pasitaręs su statybos vadovu D. G., pranešė, kad pastolius, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio ir įvyko nelaimingas įvykis, nuardys lapkričio 2 ir 3 dienomis. Nebuvo nurodyta, kad pastolių ardymo darbus atliks subrangovas. Taigi, prieš pasirašant sutartį jis kiekvieną rangovą įspėdavo apie veikiančią elektros liniją. Pasakydavo, kad visus leidimus, reikalingus darbams atlikti, privalo gauti rangovas. <...>

2017 m. spalio 31 d. pasitarimo metu D. G. ir R. S. tarpusavyje derinosi, kurie pastoliai bus ardomi iki ir po elektros linijos atjungimo. Jie sutarė, kad vidurinio namo pastoliai, prie kurio įvyko mirtimi pasibaigusi nelaimė, pastoliai, kurie trukdo patekti į pastatus ir sumontuoti elektros skydines duris, bus ardomi lapkričio 2 ir 3 dienomis, o pastoliai, esantys arčiausiai elektros laidų prie pastato (duomenys neskelbtini), bus ardomi, kai bus atjungta elektros linija, nes šie yra per arti elektros laidų, kad būtų saugu juos išmontuoti. <...>

2017 m. spalio 31 d. pasitarimo metu R. S. įteikė rašytinę pretenziją dėl darbų vėlavimų, pasakė, kad jo vėlavimas vėlina bendrą objekto užbaigimo terminą ir paragino imtis papildomų priemonių. To paties pasitarimo metu techninės priežiūros vadovė L. Š. pasakė, kad rangovo pastoliai trukdo sumontuoti lauko duris į elektros skydinę ir trukdo patekti į pastatus, todėl reikia kuo skubiau išmontuoti pastolius. R. S. paklausė ESO rangovo atstovo G. M., kada bus atjungta elektros linija, nes ji trukdo nuardyti dalį pastolių. G. M. pasakė, kad atjungimą planuoja atlikti lapkričio 15 dieną, jei ESO atstovas M. V. duos leidimą. R. S., pasitaręs su D. G., pasakė, kad pastolius, kurie yra prie vidurinio namo (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), prie kurio įvyko nelaimingas įvykis), taip pat kurie trukdo patekti į pastatus ir sumontuoti elektros skydines duris, nuardys lapkričio 2 ir 3 dienomis, o pastolius, esančius arčiausiai elektros laidų prie pastato (duomenys neskelbtini) , nuardys, kai bus atjungta elektros linija, nes šie yra per arti elektros laidų, kad būtų saugu juos išmontuoti. Tuomet R. S., jam [A. G.] girdint, kažkam paskambino ir davė nurodymą pradėti pastolių išmontavimą. L. Š. protokole užregistravo rangovo UAB (duomenys neskelbtini) pastolių ardymo terminus. <...>

Pagal 2017 m. vasario 2 d. pasirašytą rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. kovo 28 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. balandžio 4 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 15 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 22 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. birželio 21 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 10 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 20 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kiekvienas Užsakovo pasamdytas rangovas vidiniu įmonės įsakymu paskyrė statinio statybos vadovą, atsakingą už statybos darbus ir asmenį atsakingą už darbų saugą. Kiekviena statybos įmonė pagal rangos sutartį atsakė už statybos darbų terminus, kuriuos rangovai teikė prie sutarties. Sutarties pasirašymo metu rangovai parengdavo sutarties darbų atlikimo grafiką, kurio remiantis jie vykdydavo statybos darbus. Jis [A. G.] nebuvo statinio statybos vadovas ir nebuvo toks paskirtas. Jis buvo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, su kuriuo rangovai bendravo dėl sutartinių klausimų. Už statybos darbų priežiūrą buvo atsakinga techninės priežiūros įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuri įsakymu paskyrė 6 statinio techninės priežiūros vadovus, ir rangos sutarčių pagrindais pasamdyti atestuoti statybos rangovai, kurie įsakymais paskyrė asmenis, atsakingus už statybos darbus (13 t.,162 - 198 b. l.).

Nukentėjusioji G. T., žuvusio J. T. našlė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jai telefonu paskambinusi J. brolio žmona pranešė apie J. žūtį. Ji neteko vyro, vaikai – tėvo, šiuo metu ji viena rūpinasi ir išlaiko vaikus. Per mėnesį ji gauna 400 – 450 eurų. Nuomoja dviejų kambarių butą, už nuomą per mėnesį sumoka 240 eurų, dar apie 100 eurų sumoka už komunalinius mokesčius, apie 200-300 eurų išleidžia maistui. Moka už vaikų būrelius, per mėnesį po 30 eurų vaikui. Su J. T. susituokė 2007 m., santuokoje išgyveno apie 10 metų. 1,5 metų prieš įvykį gyveno atskirai, tačiau vyras bendravo su vaikais, leisdavo su jais laisvalaikį, 2-3 savaitgalius praleisdavo su vaikais kartu, juos kartais paimdavo iš mokyklos, kadangi ji dirbo pamaininį darbą. Vyras remdavo finansiškai, asmeniškai į rankas duodamas 200 – 300 eurų, kartu spręsdavo vaikų auklėjimo klausimus. Jie svarstė skyrybų klausimą, norėjo pabūti atskirai. Vaikai dėl tėčio netekties patyrė šoką, berniukams tėtis buvo labai svarbus, kartu leisdavo daug laiko: J. T. imdavo vaikus į žvejybą, dirbo kaskadininku, pasiimdavo vaikus į kino studiją.

Po įvykio ji kreipėsi pas terapeutę, kadangi psichologiškai buvo labai sunku, gavo siuntimą pas psichiatrą, kuris išrašė raminamųjų vaistų, dar vėliau užsirašė pas psichologą. Pas specialistus lankėsi 3-4 kartus. Vaikus konsultavo mokyklos psichologas. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašo, kad būtų priteista nurodyta 98 000 eurų suma. Prašo, kad būtų priteista 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Civiliniame ieškinyje skaičiuoja pusę minimalios algos vaiko išlaikymui nuo įvykio iki vaikų pilnametystės, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki kol vaikams sukaks 18 metų. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (12 t., 138 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios G. T. parodymai, duoti pirmos sudėties teismui (10 t., 7 – 8 b. l.). Nukentėjusiosios G. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (5 t., 70 – 72, 79 – 89, 131, 137, 141 b. l.).

N. S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu žuvo jo vienintelis brolis, jie bendraudavo, susiskambindavo, per savaitę kelis kartus susimatydavo, prašo atlyginti dėl šio įvykio jam padarytą neturinę žalą, kurią vertina 30 000 eurų. Brolio laidotuvių išlaidas jis apmokėjo, neprisimena, kiek jam tai kainavo, dokumentų išsaugojęs nėra. UAB (duomenys neskelbtini) davė apie 1000 eurų grynaisiais pinigais. Brolis gyvybės draudimo neturėjo, jis buvo kaskadininkas, bet sustabdęs veiklą, tuo metu dirbo pastolių montuotoju. Žino, kad įvykio metu, apie metus laiko, brolis gyveno su motina, atskirai nuo žmonos, bet su savo vaikais brolis bendravo, leisdavo kartu laisvalaikį, žvejodavo, sportuodavo. Apie brolio šeimos sprendimą gyventi atskirai ir susitaikymą jam nėra žinoma, su broliu apie tai nekalbėjo. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (12 t., 138 – 139 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. T. parodymai, duoti pirmos sudėties teismui (10 t., 9 b .l.).

Nukentėjusioji J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis yra jos sūnus, jos pareikštas civilinis ieškinys negrąžins jai sūnaus, o anūkams tėvo, tai daugiau kaip moralinė kompensacija. Vaikams buvo labai sunku, kadangi per savaitę mirė senelis, po to jų tėvas, pradžioje berniukai labai išgyveno, dabar lyg atsigauna, tačiau apie tėtį kalba nedaug, šia tema yra uždari. Sūnus J. T. dirbo kino studijoje, vėliau mokėsi aukštalipiu. Girdėjo, kad įvykio dieną jam skambino iš UAB (duomenys neskelbtini) ir prašė padėti. Kokios buvo sūnaus pajamos, ji nežino, žino, kad šeimai duodavo apie 350 - 400 eurų, visur vaikus vedžiodavosi, maitindavo. Ji pati po įvykio į gydytojus nesikreipė, bet vaistus vartojo. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (12 t., 138 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. T. parodymai, duoti pirmos sudėties teismui, 10 t., 10 – 11 b. l.).

L. T. Juknevičius teismui parodė, kad su A. G. dirbo vienoje įmonėje. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2018 m. sausį, buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, sutartyje jis buvo nurodytas kaip statybos vadovas, bet jis buvo statybos inžinierius, jo pareiga buvo sutikrinti kiekius, kokybę, spręsti techninius klausimus, kas susiję su statybomis, kokias medžiagas naudoti. Tik darbo sutartyje buvo nurodytas vadovu, tačiau toks nebuvo ir negalėjo būti, kadangi nevykdė darbų, tam buvo rangovai. UAB (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) gatvės projekto užsakovas – statytojas. Su statybviete, kur įvyko įvykus, jis susijęs nebuvo. Buvo samdomi rangovai atlikti darbus. Įmonėje vadovavo A. G.. Direktorius konkurso būdu pasirinkdavo rangovą, kiekvienas rangovas vadovavo savo darbams, užsakovas – statytojas neturi tam tikrų įgaliojimų ir atestatų atlikti statybas. Jis investuoja ir tam tikriems darbams atlikti samdo rangovus. Kiekvienas rangovas, statybinė organizacija turi turėti atestatą, suteikiančiu teisę būti statinio rangovu. Atestatą būti statinio rangovu išduoda SPSC – Statybos produktų sertifikavimo centras. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo ir neturėjo tokio atestato iki pat pabaigos. UAB (duomenys neskelbtini) atestato negavo, nes nestatė ūkio būdu, tokiu atveju atestato nereikia, jis yra neprivalomas, nes nesi statybos rangovas. UAB (duomenys neskelbtini) sudarinėjo sutartis su rangovais. Statydamas ūkio būdu statai savo rizika arba samdaisi brigadas, darbininkus ir pats, tarkim, vadovauji su patentais, įdarbini pavienius žmones. Tuomet, pagal Statybos techninį reglamentą (toliau – ir STR), turi būti statybos vadovas, kuris būtų paskirtas statytojo arba samdomas. Statybos vadovas šiame objekte buvo, t. y., kiekvienam darbui buvo samdomi rangovai, tai buvo specialistas ar įmonė, kurie gali ir atlieka tuos darbus. Patys rangovai ir atliko statybos vadovo pareigas. Generalinis rangovas pagal STR gali būti vienas arba keli rangovai, t. y. generalinis rangovas – pasamdai vieną įmonę ir atiduoti darbus, o generalinis rangovas gali dalį darbų paskirstyti kitoms įmonėms. Galima ir kiekvienam darbui samdyti įmonę. Tai numato ir pagrindinis statybų reglamentas – T. K. savaitę yra organizuojami gamybiniai pasitarimai, pasišnekama su rangovais, aptariamos problemos ir darbai. Susirinkimus organizuoja UAB (duomenys neskelbtini). Protokolus rengdavo Statybos techninis prižiūrėtojas (toliau – ir STP). Susirinkimuose dalyvauja visi rangovai, kurie vykdo ar planuoja vykdyti darbus. Rangos sutartyje numatyta, kad per savaitę organizuojamas vienas susirinkimas. Susirinkimus vesdavo techninės priežiūros prižiūrėtoja. Gamybiniuose pasitarimuose yra atsakingas asmuo, ne tik vykdyti, bet ir organizuoti pasitarimus. A. G. dalyvaudavo susirinkimuose, bet pačius susirinkimus vesdavo ir protokoluodavo L. Š.. Dalyvaudamas susirinkimuose, protokole jis [liudytojas] pasirašydavo kaip statybos vadovas, nes pagal darbo sutartį toks ir buvo, kitaip pasirašyti negalėjo. Kiek jam teko matyti pasitarimų protokolus, tai 2017 m. rudenį tokie susirinkimai buvo organizuojami. Kiek jam žinoma, buvo sprendžiamas klausimas dėl elektros linijos. Jis [liudytojas] atstovavo užsakovui, pradžioje buvo su direktoriumi, tačiau šiam patyrus traumą, liko vienas. Buvo sprendžiami techniniai klausimai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad rangovams buvo skelbiamas konkursas, juos priimdavo direktorius. Išsiųsdavo pasiūlymus ir atrinkdavo kainas. Visoms statyboms vadovavo paskirti rangovų vadovai, generalinio rangovo nebuvo, nes oficialiai nebuvo paskirtas, neprivalėjo to daryti. A. G. – konkursuodavo, rinkdavo rangovus, sudarydavo sutartis ir spręsdavo finansinius klausimus, apmokėjimus. Negalėtų sakyti, kad A. G. vadovavo. Įstatymiškai jei yra paskirtas statybos vadovas, tai jis ir atsako. Statybos vadovas yra atsakingas už visą statybą, jis [liudytojas] buvo statybos inžinierius, dirbo techninį darbą, nevadovavo nei įmonėms, nei savo žmonėms. Atėjus dirbti nebuvo žmogaus, kuris vadovautų. Dėl elektros linijos iškėlimo buvo kreiptasi į „Lesto“. Su A. G. juos siejo pavaldumo santykiai. Statinio statybos vadovas – atestuotas specialistas, kuriam suteikta teisė vadovauti darbams. Jei yra pasamdytas generalinis rangovas ir samdomi subrangovai, tada yra statybos vadovas ir rangovų vadovas. Sudaromos subrangos sutartys, gaunasi, kad visi pavaldūs vienam. Generalinis rangovas yra paskirtas užsakovo, tai gali būti statytojas ir rangovas. Gali būti ir statytojas, ir generalinis rangovas. Tuomet santykiai vyksta per generalinį rangovą, per kitas įmones bendravimas nevyksta. Šiuo atveju buvo samdomi rangovai, generalinio rangovo nebuvo. Rangovai savo daliai paskyrė vadovą vykdyti jų atliekamų darbų funkcijas. Subrangovai yra pavaldūs statybos vadovui ir generaliniam rangovui. Kiekvienas buvo atsakingas už savo dalį. Darbų eiliškumas būdavo suderinamas sutarties metu. Prieš pasirašant sutartis vykdavo derybos: buvo derinamos kainos, darbų pradžia, terminai, grafikai, būdavo pasirašomi priedai. Techninė priežiūra priimdavo ir patvirtindavo darbus, pasirašydavo statybos žurnale. Viskas atsispindėdavo protokoluose. A. G., kaip užsakovo, funkcijos buvo prisidėti prie sprendimų, taip pat medžiagų parinkimas, derinama apdaila su architektais ir užsakovais, finansiniai klausimai. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (12 t., 147 – 150 b. l.).

L. M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą statinių inžinerijos srityje, dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Dėl statybos objekto (duomenys neskelbtini) jam žinoma tai, kad sutartis buvo pasirašyta su UAB (duomenys neskelbtini). Sutarties sudaryme jis nedalyvavo ir jam nėra žinoma, kas šiuo atveju buvo paskirtas atsakingas už darbų saugą. Objekte jie susidėliodavo darbus, prioritetus, grafikus. Jis objekte nebūdavo nuolat. Jo supratimu, UAB (duomenys neskelbtini) organizavo darbus. Jie [UAB (duomenys neskelbtini)] buvo pasamdyti ir darė savo darbus objekte: mūrijo sienas, montavo perdengimą plokštėmis. Žino, kad objekte ardant pastolius žmogų nutrenkė elektra. Tuo metu objekte jie [UAB (duomenys neskelbtini)] nebedirbo, nebent buvo atvykę tvarkyti defektų. Jam žinoma, kad elektros linija buvo netoli pastato, 3 - 5 m atstumu. Jis atsako už saugą, jeigu direktorius jį paskiria atsakingu. Jeigu nepaskiria, tada už saugą yra atsakingas direktorius. Šiuo atveju jis nebuvo paskirtas atsakingu už saugą, už saugą atsakė direktorius. Pirmas atvejis jo praktikoje, kada taip arti stovėjo elektros linija. Jis kėlė šį klausimą. Kiek pamena, kalbėdavo dėl linijos, linija buvo veikianti. Buvo kalbama, kad ji kelia pavojų ir ją perkels į žemę. Šie klausimai buvo keliami per rangovų pasitarimus, dėl elektros linijos buvo klausiama A. G.. A. yra sakęs, kad derinama sutartis. Darbai buvo pradėti gegužės pabaigoje ir baigti rugpjūčio pabaigoje. Visus iškilusius klausimus derindavo su A., nes jų užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Generalinis rangovas vadovauja, kai yra keli rangovai statybvietėje. 2017 m. pabaigus darbus elektros linija dar buvo. Statant konstruktyvą buvo reikalinga elektra, buvo pastatytos spec. elektros dėžės, iš kur ateidavo srovė, jam nėra žinoma. Kiekvienoje didesnėje statybvietėje kas savaitę yra organizuojami susirinkimai, kur susirenka visi rangovai ir kuriuose sprendžiami projektavimo ir rangos klausimai. Kai dirbo objekte, jis susirinkimuose dalyvaudavo. Tvarkant defektus susirinkimuose dalyvauti rangovui nebereikia, nebent iškviestų. Susirinkimus organizuodavo UAB (duomenys neskelbtini), juos šaukdavo ir apie juos primindavo techninės priežiūros vadovė L. [Š.]. Susirinkimai buvo organizuojami kiekvieną trečiadienį, kiekvienas rangovas išsakydavo savo problemas, kurios susijusios su statybomis. L. konspektuodavo. Vadovaujančio susirinkimui nebūdavo, tačiau, jo manymu, galutinį sprendimą priimdavo A.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 161 b. l.), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Jam nėra žinoma, ar statybų objekte buvo paskirtas statybų vadovas. Statinio statybų vadovas prižiūri visus rangovus, organizuoja rangovų darbų frontą ir jeigu yra paskirtas direktoriaus, atsako už bendrą ir gaisrinės saugą. Jo manymu, panašu, kad A. G. atliko tokias funkcijas. Jis [M. J.] turėjo dirbti pagal grafiką ir projektą. Pagrindinės techninės priežiūros funkcijos yra stebėti, ar pagal projektą atliekami darbai, tikrinti darbų kiekius ir tikrinti darbų kokybę. Darbus jie atlikinėjo iš kitos pastato pusės. Toje pusėje, kur buvo linija, nedirbo. Ratinis kranas stovėdavo iš kitos pusės. Nutolęs nuo linijos buvo apie 30 metrų. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (12 t., 150 – 153 b. l.)

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau tekste - VGTU) yra įgijęs statybos inžinerijos bakalaurą, dirba darbų vadovu UAB (duomenys neskelbtini). O. S. g. visi jų įmonės darbai buvo atliekami iš pastato išorės. Sutartis dėl fasadų šiltinimo buvo sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), kuris buvo statybos užsakovas. Jie [UAB (duomenys neskelbtini) ] buvo rangovai, atlikinėjo tik fasado apšiltinimo darbus. Fasadas buvo apšiltinamas iš visų pusių. Rangovų buvo daug, galėjo vienu metu dirbti apie 10 įmonių - vieni pabaigia darbus, kiti jau pradeda. Perdavus darbų frontą buvo pradėti apšiltinimo darbai. Darbų frontas - kai nėra kliūčių vykdyti statybos apšiltinimo darbus. Užsakovas visada perduoda, kad niekas nemaišo, kad galima dirbti. Aikštelės paruošimo darbų jie neatlieka, dirba tik su fasadais. Šiuo konkrečiu atveju, atvyko į objektą, su užsakovu apžiūrėjo statybvietę, statybos leidimas buvo. Buvo padarytas mūras, įstatyti langai, normalus gruntas. Buvo pasirašytas darbų fronto perdavimo aktas su direktoriumi R. S., jo paties [liudytojo] tada nebuvo. Nepamena, ar su juo [liudytoju] buvo kalbėta apie aukštos įtampos laidus. Už savo darbuotojų saugą yra jis atsakingas. Tai nurodyta direktoriaus įsakyme, direktorius paskiria žmogų prie fasado, atsakingą už saugą. Sutartyje buvo nurodytas konkretus jų darbų grafikas. Kitų rangovų grafikai sutartyje neatsispindėjo. Matė elektros laidus, tačiau negalėjo pasakyti, ar jie aukštos įtampos, ar veikiantys, vizualiai tai ne visada galima atskirti. Logiškai mąstant, negali būti aukštos įtampos laidai, kadangi tokie laidai neina per statybas, negali taip būti. Kiek jam žinoma, prie daugiabučių niekada neina aukštos įtampos laidai. Nėra tekę dirbti, kad laidai eitų per statybvietę. Nei jis, nei jo vadovai nežinojo, kad tai yra veikiantys aukštos įtampos laidai. Nepamena, kad prieš įvykį būtų kalbama apie šiuos laidus. Susirinkimai organizuojami kas savaitę, aptariami planuojami įvykdyti darbai, aptariamos kilusios problemos. Susirinkimus rengdavo užsakovas, į juos kviesdavo visus rangovus. Susirinkimai buvo protokoluojami. Dažnai susirinkimuose kartu su juo [liudytoju] dalyvaudavo ir direktorius. Susirinkimai vykdavo vagonėlyje, būdavo apie 20 rangovų. Būdavo, kad visi netilpdavo, tai išspręsdavo vieną klausimą su vienais rangovais, po to spręsdavo klausimus su kitais rangovais. A. G. pavaduodavo P. S.. Dėl technologinių klausimų, t. y, ar teisingai priklijuotas polistirolas, ar mazgas laikys, kreipdavosi į techninę priežiūrą, kuri tam ir priimta, kad tikrintų kokybę. Organizaciniais klausimais kreipdavosi į A. G. arba į tą, kuris jį pavaduodavo. Kiek pamena, susirinkimų protokolų kopijas gaudavo el. paštu. Statyba vyko ūkio būdu – tai, kai užsakovas samdo ir nėra genrangovo, kuris atsakingas už visą statybvietę. Užsakovas gali pasamdyti genrangovo įmonę, jis viskuo rūpinasi, o užsakovas rūpinasi tik finansiniais reikalais. Vykdant ūkio būdu - užsakovas visur dalyvauja pats, pačiame statybos procese. Viskas priklauso nuo statybvietės dydžio: jei statybvietė didelė, tada reikalingas genrangovas, o mažesnis projektas vykdomas ūkio būdu. (duomenys neskelbtini) gatvėje objektas nebuvo labai didelis, buvo statoma ūkio būdu. Jo manymu, mažos statybos gali vykti genrangos būdu, tačiau to tiksliai nežino. Statyboms vadovauja statinio statybos vadovas, jis atsakingas už visą objektą. Jo manymu, A. G. buvo pagrindinis asmuo, kuris sprendė iškilusius klausimus. Jiems, kaip rangovams, geriau dirbti, kai yra genrangovas, tada yra vadovas, kuris visą statybvietę kontroliuoja, geresnis darbų organizavimas, galima konsultuotis. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) objekte buvo statybos vadovas, lyg ir nebuvo.

Jų [UAB (duomenys neskelbtini)] darbams atlikti aukšta technika nereikalinga, dirbant prie fasado, stovima 60-70 cm prie sienos. Buvo dirbama toje pusėje, kur ėjo elektros linija, darbuotojai jam neuždavė klausimų dėl darbo saugumo, turbūt jautėsi saugiai. Toje vietoje, kur įvyko įvykis, dirbo apie mėnesį. Darbams atlikti buvo reikalingi pastoliai, juos jie nuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini), su šia įmone sudarytos sutarties sąlygų nežino. Sutartį dėl pastolių nuomos sudarinėjo direktorius. Jiems atveždavo pastolius ir sumontuodavo. Kas dirbo montuojant pastolius, jam nežinoma. Pastolių nuomotojai nėra rangovai. Įmonė (duomenys neskelbtini) atlikinėjo darbus ir taip išeina, kad darbus priiminėjo techninė priežiūra. Konkretaus reikalavimo patraukti pastolius neprisimena, neprisimena, kas konkrečiai (duomenys neskelbtini) liepė surinkti pastolius. Kai yra subrangos sutartis, darbus atlieka subrangovas, darbus užsakovas priima kaip galutinį produktą. Pastolių nuoma nebuvo sąmatoje. Čia tas pats, kas išsinuomoti mechanizmą, jį atveža, pastato ir juo naudojiesi, bet subrangos darbo neatlieka. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad statybos darbų vadovo, būnančio kiekvieną dieną, nebuvo. Laikinai kažkas pavaduodavo. Statybvietė buvo aptverta, tačiau apsaugos nebuvo. Visose statybose privalomas informacinis stendas, ar jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvės objekte, nepamena. Objekte stovėjo trys per „parkingą“ sujungti trijų aukštų namai. Šalia, per pastato ilgį, kiek kampu, ėjo viena elektros linija. Negalima tik pažiūrėjus nustatyti, kada linija yra aukštos įtampos, kada ne. Jo supratimu, tai nebuvo aukštos įtampos laidai, nes buvo bokštiniai kranai. Negali būti, kad bokštinis kranas dirbtų prie aukštos įtampos laidų. Aukšta įtampa gali krėsti per atstumą. Jo darbuotojai negalėtų per pastolius pasiekti laido. Apie UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo po įvykio. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 2 – 7 b. l.).

Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad VGTU yra įgijusi statybos inžinieriaus specialybę, turi techninės priežiūros atestatą. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). O. S. gatvėje pagal sutartį vykdė techninės priežiūros pareigas, juos samdė UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) objektui. Jų įmonė buvo atsakinga už nurodytu adresu esantį objektą, šio objekto statybos techninę priežiūrą. Įsakyme yra nurodyti keli asmenys: ji yra atsakinga už statybinius darbus, kolega už elektrą, šilumos vėdinimą ir dar yra kelininkas. Užvažiuodavo pažiūrėti, kas vyksta, tačiau įvykio metu objekte nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvės objekto sutartyje nebuvo nustatyta, kad jie atsakingi už darbų saugą, buvo numatyti tik statybos darbai. Dirbo nuo pat statybų pradžios, nuo 2017 m. gegužės ar balandžio mėn. Užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) sprendė, kas yra atsakingas. Kartais sutartyje nustatoma, kad jie atsakingi už darbų saugą, tačiau tokiu atveju jie samdo įmonę, kuri važinėja ir daro ataskaitas, arba tai daro inžinierius, turintis darbų saugos pažymėjimą. Užsakovas organizavo statybas ir kaip jis organizuoja darbą su rangovais, yra jo reikalas. Generalinio rangovo nebuvo. Būdavo organizuojami kassavaitiniai pasitarimai, juose turėdavo dalyvauti ir dalyvaudavo statybose dirbantis rangovai. Sutartyje kartais būdavo nurodyta, kas veda susirinkimus. Nepamena, ar šiuo konkrečiu atveju buvo koks susitarimas, tačiau žodinis susitarimas buvo. Sutartyje buvo nustatyta, kad techninė priežiūra turi dalyvauti susirinkimuose. Ji rašydavo susirinkimų protokolus, kadangi tai daryti jai būdavo patogu, turėjo formą ir nuolat dalyvaudavo susirinkimuose. Nuo pat statybos pradžios užsakovas kėlė klausimą dėl aukštos įtampos laidų. ESO prižadėjo liepos mėnesį juos demontuoti. Šis klausimas visada buvo, nebuvo taip, kad į šį reikalą nekreiptų dėmesio. Dirbti nebuvo saugu. Ji matė užsakovo dedamas pastangas, bendravo su A. G.. UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai tarėsi su ESO, tačiau konkrečių pokalbių ji negirdėjo, susirašinėjimo nematė. Jau pirmame protokole užfiksuota, kad buvo keliamas šis klausimas, kad užsakovas skambino ir rašė raštą, protokole skaitė, kad žadama liepos mėn. sutvarkyti. Gegužės mėn. buvo gauta informacija, kad laidų nebus, po to ESO nevažiavo. Laidų suguldymu po žeme turi rūpintis ESO, jie kontroliuoja tokius dalykus. Už tai moka interesantas, savo lėšomis tokių darbų ESO nedaro. Pradžioje pats nurodė, kad bus nuimti laidai, tačiau su ESO yra problema, jie nevykdo esamų sutartinių susitarimų, sunku prisikviesti susitvarkyti laidus, nebent juos nutrauki, tada greičiau viską sutvarko. Nebuvo kalbos apie tai, jog laidai yra neveikiantys. Nepastebėjo, ar statybos darbams buvo imama elektra naudojant šiuos laidus. Ji statybvietės neorganizuoja. Laidai buvo demontuoti iš karto po įvykio. Tam tikru atstumu viename krašte buvo galima vykdyti darbus. Laidai nebuvo virš visų statybų. Buvo saugiai padaryta daugybė darbų. Mašinos, aukšta technika važiuodavo aplinkui, kad neužkabintų tos vietos. Kiekvienas projektas turi dokumentą, kuriame viskas yra išdėstoma, pvz. nubraižomas sklypas, kur stovės vagonėlis, kranas, kur judės statybvietės technika. Jeigu yra sutartis, privalai vykdyti darbus; darbus organizavo užsakovas, tačiau darbus vykdydavo kiekvienas [rangovas] pagal savo valią. Stulpai su laidais pažymėti nebuvo, jie buvo šalia namų. Šiuo atveju buvo kalbama, kad laidų nebus. Namų būtų nepridavę dėl laidų, Statybos inspekcija to nebūtų leidusi padaryti. Jos manymu, buvo gautas statybos leidimas ir visas normas turėjo atitikti. Statybos leidimas yra visam kvartalui, jeigu gerai pamena, buvo 17 objektų. Statybų eiliškumą, laikydamasis projekto, nustato tas, kas organizuoja statybas. Jeigu rangovai būtų nesutikę dirbti, tai grėstų darbų atsisakymu, bet reikia žiūrėti, ką numato rangos sutartis. Atsisakyti vykdyti darbus dėl laidų yra svarbus argumentas, tačiau, jos manymu, tokiu atveju kitų darbų atlikimui kviečiami nebūtų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje genrangovo nebuvo, nėra taisyklės, numatančios, kada statybose yra reikalingas genrangovas. UAB (duomenys neskelbtini) kaip užsakovas tiesiogiai kviesdavo rangovus. Dirbant darbus nėra būtinybės įvardinti, kaip vykdomi darbai: ūkio ar kitu būdu. Statinio statybos vadovo konkrečiai nematė, norint asmenį paskirti statybos vadovu, jis turi turėti reikiamą kvalifikaciją. Jai neteko susidurti su asmeniu, kuris būtų atsakingas už viso objekto saugą, gal prasilenkdavo. Kaip buvo (duomenys neskelbtini) objekte, jai nežinoma. Kiekvienas rangovas, atsiradęs objekte, pateikdavo įsakymą, kas yra vadovas ir kas atsakingas už darbų saugą, jis būdavo atsakingas savo darbų barui. Statinio statybos vadovo, kuris būtų nuo pradžios iki galo, nebuvo, ji jo nematė. Kiekvienas rangovas turi vieną kvalifikuotą asmenį, paskirtą statybos vadovu. Įsakymuose kiekvienas atsakingas yra už savo darbų barą, saugą. Už objektą atsakingas užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. G..

Ji gavo tvarkingą statybos projektą, buvo visas komplektas, daug dokumentacijos, kurią laikė vagonėlyje, kuriame vyko gamybiniai pasitarimai. Su jos žinia rangovai galėjo matyti ir žiūrėti dokumentaciją. Raktus nuo vagonėlio turėjo ji ir kolega A. Rangovai raktų neturėjo. Viskas būdavo perduodama elektroniniu paštu, nebūdavo, kad skųstųsi, jog reikia dirbti ir dar nėra gavę brėžinių. Kaltinamojo gynėjo prašymu liudytojai parodžius Suvestinį inžinerinių tinklų planą (9 t., 189 b. l.), atsakydama į gynėjo klausimus, liudytoja parodė, kad šis planas jai yra žinomas ir matytas. Rangovams planą perduodavo mažesniu formatu, tai buvo kaip priedas prie statybos perdavimo akto. Oro linija matoma gyvai, plane pažymėta tai, kas yra labiau po žeme. Teisės nepritarti planui ji neturi, yra jos parašas, kadangi ji susipažino su situacijos planu. Spalvoti etapai reiškia statybos leidimą, 17 namų. Prasidėjus trijų triaukščių statybai, raudonoje ir oranžinėje zonoje statybos jau vyko, jos yra toliau nuo laidų. Buvo pateikiamos darbų technologinės kortelės. Ji buvo atsakinga už kokybę, stebėdavo rangovus, reikalaudavo, informuodavo užsakovą apie vykdomų darbų eigą, jų kokybę. Užsakovas gerai žinojo, kad vyksta darbai, nes jis tuos darbus organizuodavo, o ji prižiūrėjo, kad vyktų procesas. Visada darydavo darbų nuotraukas. Esant neaiškumams, užrašų knygelėje įrašomos pastabos. Jei rangovai neklauso, viskas perduodama užsakovui. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 8 – 12 b. l.).

L. M. V. teismui parodė, kad jis bendrovėje ESO atlieka techninę priežiūrą, yra inžinierius, jo darbas daugiau siejasi su naujų vartotojų prijungimu, naujų ir esamų klientų eksploatavimu. Jis tiesiogiai susijęs su darbų priežiūra, pajungimu, priėmimu. Objektas, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, yra jo teritorijoje, ten jis vykdė techninę priežiūrą, prižiūrėdavo vykdomus darbus. Buvo atsakingas už tai, kad būtų įvykdytas projektas, pagal projektą padaryti darbai, prijungti nauji klientai ir vėliau demontuota oro linija. Buvo fiziškai atvykęs į objektą, matė pastatytą namą, laidus. Laidų sudėtingumo nematė. ESO buvo pasamdytas rangovas, kuris vykdė rangos darbus. Pagal projektą buvo dvi dalys: viena dalis – iškėlimo, kita – naujų vartotojų prijungimas, tie projektai buvo susiję. Darbus tiesiogiai vykdė rangovas UAB „APS“, byloje ir Darbo inspekcijos išvadose apie tai yra parašyta. Iškėlimo projektus rengia pats užsakovas, o ESO projektų vadovas suderina tuos projektus. Projektas dėl iškėlimo buvo parengtas ir suderinta su ESO. Po to projektas yra atiduodamas vykdyti, t. y. vyksta viešieji pirkimai, skelbiamas konkursas, rangovai laimi konkursą/objektą ir vykdo darbus. Projekto vadovas bendrauja su užsakovu, rangovu, sprendžia organizacinius klausimus. Rangovui pradėjus vykdyti darbus, jis tiesiogiai turi informuoti jį, techninę priežiūrą, nes jis turės priimti darbus, kokiam gyly kasa, kokias medžiagas naudoja, ar atitinka reikalavimus, tokius labiau techninius dalykus. Taigi projektas atiduodamas vykdyti laimėjusiam rangovui, tada prasideda kasimo, kabelių klojimo darbai. Atlikus šiuos darbus, užsakomas atjungimas, demontuojama linija ir darbai eina link pabaigos. Po to vyksta pridavimas, dokumentacijos pateikimas, darbų suderinimas, techninis aprašymas, o po darbų akto pasirašymo eina patvirtinimas, statybos užbaigimas. Yra nustatomas darbų terminas, kuris priklauso nuo objekto sudėtingumo. Kartais galima labai greitai padaryti, tarkim iškelti kokius du protarpius (protarpiai - yra atrama, atrama ir laidai), jeigu nėra kokių kliūčių. Šiuo atveju konkursą buvo laimėjęs „EPS“, su kuriuo dirbti yra sudėtinga, yra organizacinių problemų. Jo supratimu, darbai buvo padaryti laiku, nes po įvykio, įvykusio lapkričio mėn., po 2 ar 3 dienų, linija buvo panaikinta. Užsakovas bendrauja su projektų vadovu. Jam nėra žinoma, kiek vartotojų buvo prijungta prie tos linijos.

Buvęs ESO direktorius per spaudą platino informaciją apie tai, kokio atstumo laikytis, ką daryti laidui nukritus. Dispečeris valdo tinklą, mato duomenis ir jis gali pasakyti, ar laidais teka elektra, to vizualiai nenustatysi. Tinklas yra valdomas nuotoliniu būdu, o tiesiogiai galima patikrinti su įtampos indikatoriais. Yra parengtas techninis projektas, kur aiškiai parašyta, kad linija yra veikianti. Yra žema, vidutinė ir aukšta įtampa. Vidutinė įtampa yra iki 10 000 voltų. Šiuo atveju, buvo vidutinės įtampos tinklas. Žema įtampa ne tokia pavojinga, o nuo vidutinės ir aukštos įtampos būna labai sunkios traumos arba mirtis. Norint nustatyti, kokia įtampa yra laiduose, reikia turėti specialių žinių. Statybose dirbantis žmogus dažniausiai turi žinių apie laidus.

Yra statybos objektas, kuris prižiūrimas statybos vadovo, darbų sauga. Kiekvienas pasirašytinai turi būti instruktuojamas, paaiškinama, kokios zonos yra pavojingos, kaip elgtis. Į statybvietę paprastai neužeisi: turi būti liemenė, tikrinamas asmenų girtumas, turi būti pasirašoma, kur dirba ir kokie rizikos veiksniai, yra rizikos kortelės. Šiuo atveju buvo parengtas [oro linijos demontavimo] projektas ir reikėjo palaukti, kol oro liniją iškels. Kokius darbus galima atlikti tokiu atveju, gali pasakyti darbų saugos specialistai. Jis turėjo darbo inspekcijos tyrimo kopiją, kurioje buvo aprašyti trys būdai arba ta zona turėjo būti aptverta ir pažymėta kaip pavojinga zona. Jam teko bendrauti su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu A. G.. Jo manymu, A. G. buvo aukščiausias žmogus tame objekte, liudytojui buvo žinomos A. G. pareigos, matė, kad jis buvo įvardintas kaip direktorius, projekto vadovas. Liudytojas A. G. paaiškino galimas rizikas vykdant tam tikroje vietoje tam tikrus darbus, pateikė rekomendacijas, draudimus, A. G. pasakė, kad jų laikysis. A. G. taip pat kreipėsi dėl situacijos pavojingumo.

Liudytojui nėra žinoma, kokiu būdu buvo gautas leidimas, jo pareigos nėra susijusios su leidimų išdavimu. Skyriuje yra atsakingas asmuo, kuris išduoda leidimus nuo ESO; surašomos sąlygos, kurių privalu laikytis. ESO leidimas turi galiojimą, pasibaigus jo galiojimui, tai turi būti šis terminas pratęsiamas arba išsiimamas naujas leidimas. Čia yra vystytojo, vadovo ar užsakovo atsakomybė.

Liudytojas maždaug prieš mėnesį iki įvykio buvo objekte ir kalbėjo su A. G.. Jų pokalbyje taip pat dalyvavo ir „APS“ darbų vadovas. Objekte pamatęs faktinę situaciją, įspėjo, kad darbus atlikti yra draudžiama, kad namas yra pastatytas šalia laidų. Kokius leidimus buvo išdavusi ESO, jam nėra žinoma, šių leidimų turinio neanalizavo, jam buvo teigiama, kad leidimas yra išduotas. „EPS“ bijojo atlikti darbus dėl pastolių, tačiau vėliau kasė ir viskas buvo gerai.

Pagarsinus M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 93 b. l.), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad būtent taip, kaip parašyta, A. G. ir aiškino. Vadovas paprašė parašyti paaiškinimą, kadangi Darbo inspekcija dėl atliekamo tyrimo uždavė klausimus ne tik jam, bet apskritai S. J. negali nuspręsti, kur vykdys techninę priežiūrą. Teritorija yra suskirstyta regionais, tam tikrai teritorijai yra priskirtas inžinierius, kuris atlieka darbus. Pagarsinus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. pasirašytą 2017 m. rugsėjo 18 d. raštą, adresuotą AB (duomenys neskelbtini) (1 t., 105 b. l.), liudytojas parodė, kad elektros iškėlimo darbus reguliuoja projektų vadovas - (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris tiesiogiai bendrauja su užsakovu, o paskui, jeigu kyla kokios problemos, reikia patikrinimo objekte, bendrauja su jais. Yra Tinklo plėtros skyrius, kuriame dirba projektų vadovai. Jo supratimu, laiškas buvo peradresuotas tam skyriui. Jie kartu su rangovu tiesiogiai turi bendrauti sprendžiant problemas. Liudytojui M. V. parodžius Elektrinę pajungimo schemą (9 t., 87 b. l.), liudytojas patvirtino, kad ant šios schemos yra jo parašas, paaiškino, kad toks dokumentas atsiranda prieš statybas, kai elektra reikalinga laikinai, darbų atlikimui; yra kreipiamasi į bendrovę, išsiimamos techninės sąlygos, kuriose parašyta, prie ko prijungti laikiną statybinį įvadą. Schemoje matoma, kad transformatorinė yra nutolusi 500 metrų. Jų pareiga, viena iš funkcijų, schemų suderinimas, ar tinkamai parengtas automatinis jungiklis, ar bus galimybė pasijungti kabelį į dėžę. Jam svarbiausia, kad būtų padaryta dėžė. Schemoje ta dėžė yra matoma. Dėžė buvo prie transformatorinės, toliau nuo objekto, gal apie 500 metrų atstumu, gal daugiau. Aplinkui buvo pliki laukai. Ten yra aiškiai nurodytas atsakomybės lygis, kur yra (duomenys neskelbtini) ir vartotojas. Be to suderinimo antspaudo nebūtų išleidžiamas oficialus potvarkis, kuo remiantis paskui statoma apskaita objekte. Tokias schemas suderina kiekvienas inžinierius. Čia yra kaip techninis sprendinys. Tikėtina, kad elektra buvo užmaitinama iš to laikino objekto. Parašas ant dokumento reiškia ne leidimą, o schemos suderinimą. Tai yra schemos apie laikiną elektros tiekimą patvirtinimas. Statybos įvadas paskui turi būti demontuotas. Paprastai objekte būna viena tokia schema, kiek tokių schemų buvo šiame objekte, nepamena. Liudytojas M. V. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 15 – 21 b. l.).

Liudytojas A. T. teismui parodė, kad yra vyr. inžinierius – inspektorius Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje (buvusi Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos). Pagal savo darbo pobūdį jis dalyvaudavo tiriant mirtinus įvykius, nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje. Jam buvo pavesta prisidėti ir prie šio įvykio tyrimo, kai į juos tarnybinės pagalbos raštu kreipėsi Valstybinė darbo inspekcija. Kadangi įvykis buvo susijęs su elektros, šilumos ar dujų poveikiu, buvo kreiptasi į jų tarnybą dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Su Darbo inspekcijos inspektoriumi 2017 m. lapkričio 10 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten surašė patikrinimo aktą, kuris turėtų būti byloje. Nusakė ir parodė, kur yra pažeidimai. Šiuo konkrečiu atveju buvo aiškinamasi, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Buvo pažeistos Saugos ir elektros tinklų apsaugos taisyklės. Jo pateiktame rašte visa tai yra išdėstyta plačiau. Šiuo konkrečiu atveju buvo 10 kW oro linija, apsaugos zona yra nuo kraštinio laido 10 metrų į vieną ir į kitą pusę. Yra atrama, tvirtinami izoliatoriai, apsauginė zona skaičiuojama nuo kraštinio laido 10 metrų į vieną ir į kitą pusę. Apsauginė zona sudaro 20 m. Šioje zonoje statyti, rekonstruoti ar griauti kažkokius statinius be tinklus eksploatuojamos organizacijos sutikimo, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), draudžiama. Kitas pažeistas aktas - Elektros linijų ir instaliacijų taisyklės. Nuo oro linijos kraštinio laido iki statinio turi būti ne mažiau 2 metrų atstumas, protarpis negali būti įtemptas kaip styga, nes keičiantis oro temperatūrai, nuėmus izoliatorių, turi būti tam tikras ilgis. Nuo atlinkio turi būti 2 metrai iki statinio. Nėra metodikos, leidžiančios apskaičiuoti, kiek tas laidas gali judėti. Nuo kraštinio laido reikia pridėti 2 metrus. Yra taisyklė, kad gali priartėti ne mažiau 0,6 metro nuo laido, prisiliesti nereikia. Tarkim, prie žemos įtampos laido, kad būtų srovės poveikis, reikia prisiliesti, saugus atstumas yra 0,6 m. Patikrinti įtampai naudojamas indikatorius, tačiau tikrinant įtampą negalima užlipti arčiau nei 60 cm. Stulpas įtakos neturi, tai tik konstrukcija. Nėra duomenų, kad buvo prisiliesta prie linijos su pastoliu. Buvo dargana ir nebūtinai reikėjo prisiliesti, galėjo priartėti arčiau nei yra numatytas saugus atstumas (0,6 m) ir buvo smūgis. Jo supratimu, pastolis neišlaikė atstumo ir priartėjo prie laido. Visais atvejais veikianti linija yra pavojinga. Ar elektra eina laidais, ar ne, jo manymu, pastebėti negalima. Jeigu nėra matomas linijos atjungimas, reiškia, ji yra po įtampa. Laidų atjungimas matosi, kai yra atjungtas komutacinis aparatas, gali būti linijos skyriklis. Linijos imtuvas gali būti, jo kontaktai nematomi. Komutacinis aparatas būna linijoje. Jis įrengtas atramoje arba pastate, iš kur ateina oro linija. Reikia traktuoti, kad linija visada yra su įtampa, nes jeigu nesuveikia apsaugos, yra nukritęs laidas, negalima priartėti 8 metrų atstumu, kai oro linija yra 10 V. A. aukštą įtampą galima pagal izoliatorius, čia yra konstrukcinė dalis, prie kurios tvirtinami laidai. Izoliatoriai priklauso nuo įtampos, mažos įtampos izoliatoriai vizualiai būna mažesni. Kuo daugiau izoliatorių, tuo didesnė įtampa. (duomenys neskelbtini) gatvės objekte buvo vidutinė 10 kV įtampa. Prie šios linijos reikia prisiliesti, kad užmuštų. Nesant 2 m atstumo, darbai turėjo būti stabdomi. Jo nuomone, šiuo atveju statytojas paskubėjo. Po šio įvykio linija buvo greitai sutvarkyta. Apsauginėje zonoje leidimas buvo duotas, tačiau turėjo laikytis atstumo. Jeigu buvo duotas raštiškas leidimas, tai pažeista nebuvo. Darbus turėjo atlikti taip, kaip yra parašyta leidime: mūryti iki viršaus, statyti negalėjo. Suteikiamas leidimas dirbti apsauginėje zonoje, išlaikant atstumą. Pasidarius darbus, esant linijai, turėjo darbus stabdyti, kabeliuoti ir tęsti darbus. Leidimų tvarkos bei kas jame parašyta, niekas nereglamentuoja, jokia tvarka nėra nustatyta. Tai yra (duomenys neskelbtini) vidaus dokumentas.

Praktikoje jeigu yra oro linija, eina ir kabelio linija, bet komunikacijos gali būti lauke. Pagal taisykles, parašyta daryti pamatus, o kita – nedaryti. Jo nuomone, pamatai yra žemė ir tai priskiriama žemės kasimo darbų grupei, ir tokius darbus galima daryti. Turi būti raštiškas sutikimas vykdyti statybos darbus apsaugos zonoje. Leidimą kasimo darbams išduoda Vilniaus savivaldybė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 2R-3620 Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjui (1 t., 80 b. l.), liudytojas parodė, kad prieš tai buvo jų raštas (duomenys neskelbtini). Atsakymas buvo pasirašytas direktoriaus A. G., jis skambino „EPS“ grupei, telefonu rinko informaciją dėl darbų atlikimo. Tyrimas atliktas nebuvo, informacija buvo tikrinta jo iniciatyva. Liudytojas A. T. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 21 – 25 b. l.).

L. V. S. teismui parodė, kad vadovauja UAB (duomenys neskelbtini) , bendrovė užsiima fasadų įrengimu. Jie savo pastolių neturi, todėl juos nuomoja, nuomoja tik daiktą (pastolius), tai nėra rangos darbai. Pastolių nuoma apima ir paslaugos parengimo darbus, kad galėtų pastoliais naudotis. Įmonės pasirinkimą konkrečiu atveju nulemdavo įmonių pajėgumas išnuomoti pastolius, kiekiai, laikas, per kurį gali pristatyti pastolius, kaina.

Dėl kiekvieno statybos objekto tarp jų ir užsakovų būna sudaroma rangos sutartis. Prieš daugiau nei dvejus metus jis su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių gyvenamųjų namų fasadų įrengimo. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė statybas. Jo nuomone, statybos buvo vykdomos ūkio būdu, nes nebuvo genrangovo, jie viską patys kontroliavo. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė projektą, prieš sutarties pasirašymą, liudytojas apžiūrėjo, kokius konkrečiai darbus reikia atlikti, tačiau į objektą nuvykęs nebuvo. Apie oro liniją jam girdėti neteko. Sutartyje buvo numatyta, kad užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) paruošia darbų frontą, kad būtų galima dirbti. Girdėjo, kad žuvo darbuotojas įmonės, iš kurios nuomoja pastolius. Pastolius sustatė ir surinko UAB (duomenys neskelbtini), su kuriais jie turėjo sutartį. Kiek jam žinoma, žuvęs žmogus buvo ne (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jie nėra informuojami, kas samdomas jų paslaugoms atlikti. Su (duomenys neskelbtini) įmone tarėsi dėl sąlygų, t. y. dėl kiekio ir dėl laiko, buvo tartasi kiekvienam objektui. Kitos sąlygos surašytos bendroje nuomos sutartyje. Už pastolių pastatymo saugumą atsakingi nuomotojai. Atsakomybė (duomenys neskelbtini) kiltų, jeigu pastoliai būtų nepritvirtinti ir įvyktų nelaimingas atsitikimas. Ši įmonė turi paruošti, padaryti schemas, suteikti leidimą naudotis. Jeigu užliptų ir nukristų neblaivus asmuo, teoriškai turėtų atsakyti darbų vadovas. Darbų sauga numatoma pagrindinėje nuomos sutartyje. Jeigu pagal sutartį pasamdytų subrangovą fasado darbų atlikimui, jis būtų atsakingas ir už juos. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad po sutarties pasirašymo vyksta objekto perdavimas jų bendrovei. Yra paskirtas darbų vadovas, kuris dalyvauja procese, užpildo žurnalą ir atsako už statybos procesą. D. G. yra statybų vadovas, jį dar kontroliavo gamybos vadovas R. S., kuris būdavo objekte, nes kontroliuodavo, žiūrėdavo, kad būtų vykdomi darbai. Jeigu savo jėgomis nepajėgia laiku įvykdyti sutarties, pasisamdo subrangovus. Darbų vadovas turi kontroliuoti ir tuos dalykus.

Liudytojas statybos darbuose tiesiogiai nedalyvavo, todėl objekto statinio statybos vadovo nežino. Komunikuodavo ir įspėjimus dėl darbų vėlavimo, kokybės reikšdavo A. G.. Kelis kartus jam pačiam teko dalyvauti susirinkime, kuriam vadovavo A. G. ir techninės priežiūros vadovė. Susirinkimuose paprastai dalyvaudavo paskirtas darbų vadovas. Kiekvienam objektui skiriamas skirtingas žmogus, šiuo konkrečiu atveju buvo paskirtas D. G.. Kiek jam žinoma, subrangovai samdyti nebuvo. Liudytojas V. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 27 – 30 b. l.).

L. R. S. teismui parodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini), atlieka fasadų apšiltinimo darbus, yra gamybos direktorius. Pagrindinės jo funkcijos yra peržiūrėti pateiktus įmonei pasiūlymus dėl darbų atlikimo, derinti kainas ir vykdyti darbus. Taip pat jo darbas yra kas savaitę apvažiuoti objektus, pažiūrėti, kaip vyksta darbai, būna, kad darbų vadovas užduoda klausimus. A. G., kuris atstovavo bendrovei (duomenys neskelbtini), skambučiu jam pateikė pasiūlymą dėl objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje, tada prasidėjo susirašinėjimas, jam [liudytojui] buvo atsiųsta dokumentacija, suderinta sąmata ir pasirašyta rangos sutartis. Rangos sutartį pasirašo direktorius. 2017 m. su A. G. gyvai bendrauti neteko. Buvo atlikti darbai, susiję su fasadu, pagal suderintą sąmatą: fasado polistirolo klijavimas, armavimas, dekoro dėjimas, plytelių klijavimas. Pastoliai buvo pagalbinė priemonė, reikalinga darbams atlikti. Problemų su pastoliais nebuvo; jie buvo išnuomoti. Jie patys [UAB (duomenys neskelbtini)] pastolių nei montuoja, nei demontuoja. Yra įmonės, kurios užsiima nuoma, kartais patys pasiskambina, siūlo pastolių nuomos paslaugas. Apsisprendimą lemia kaina, kas duoda pigiausiai, tą ir nuomoja. Buvo suteikiami pastolių nuomos ir montavimo darbai. Šiuo atveju pastolius išnuomojo bendrovė (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo derinant sąmatą, buvo už tai atsakingas. Buvo atsiųstos lentelės, žiniaraščiai, reikėjo įrašyti kainą.

Jeigu neklysta, objektą statybvietėje priiminėjo jis, darbų vadovo nebuvo darbe. Kiek pamena, statybvietės priėmimo – perdavimo aktą pasirašė pasitarimo metu, kai buvo perduotas frontas. Pastoliai statomi nuosekliai, nėra taip, kad visas namas apstatomas pastoliais. Darbai taip pat daromi nuosekliai. Darbų vadovas duodavo nurodymą dėl pastolių perstatymo. Jam nėra žinoma, kas deda pastolius. Jis perka paslaugą ir jam reikalingi pastoliai. Pastolių įmonė išrašo pastolių priėmimo perdavimo aktą. Darbus atliko jų darbuotojai, subrangovų nebuvo. Jam skambino darbų vadovas D. G. ir pranešė, kad nuo pastolių nukrito žmogus. Kiek jam žinoma, jau buvo darbų pabaiga, kai atsitiko šis įvykis. Objekte būna darbų vadovas, o jis pats lankosi kas savaitę. A. G. priduodavo darbus, jis pridavė darbus ir techninei priežiūrai. Lankantis objekte neatkreipė dėmesio į oro linijos darbus. A. G. nieko neminėjo dėl laidų, jam šitas dalykas nėra žinomas. Vyko mūro darbai, važinėjo kranai, sunki technika, strėlinis kranas dirbdavo, plytas padavinėdavo. Pažiūrėdavo sienas ir išvažiuodavo. Taip pat dalyvaudavo ir pasitarimuose, jeigu darbų vadovas negalėdavo. Susirinkimus inicijuodavo A. G., technine priežiūra. Visada dalyvaudavo tie patys asmenys: ir A. G., ir techninė priežiūra, ir būdavo rangovai. Pasitarimų metu nurodymus rangovams duodavo A. G., jis koordinavo ir pasitarimus. Nebuvo pasakyta, kad reikia dalyvauti susirinkime. Atvažiuodavo, užeidavo, pasiklausydavo, kad žinotų įmonės situaciją, kaip vyksta darbai. Pasitarimų metu svarbių priėmimų nebūdavo, koordinuodavo darbus, aiškindavosi kilusius klausimus. Kas buvo atsakingas už darbų saugą (duomenys neskelbtini) gatvės objekte, jam nėra žinoma. Už jų darbuotojų darbų saugą atsakingas darbų vadovas D. G.. Liudytojas R. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 30 - 33 b. l.).

L. P. S. teismui parodė, kad yra statybos inžinierius, UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dirbti techninės priežiūros vadovu, vėliau buvo atleistas. Tarp jo ir A. G. pavaldumo santykių nebuvo. Buvo priimtas į darbą ir nusiųstas į (duomenys neskelbtini) gatvės objektą įgyti patirties. Kelis kartus, rugsėjo ar spalio mėn., dalyvavo pasitarimuose. Susirinkimai vykdavo kiekvieną savaitę, juos, kiek pamena, protokoluodavo techninės priežiūros atstovė L., susirinkimams taip pat vadovaudavo ir A. G.. Susirinkimuose dalyvaudavo tie rangovai, kuriems reikėdavo dalyvauti. Buvo keliamas klausimas dėl oro linijos, dalyvavo elektros rangovas. (duomenys neskelbtini) rangovas dalyvavo dėl elektros linijos iškėlimo. Buvo kalba apie terminus šiai linijai iškelti. Vėliau jis pats susirinkimuose nedalyvaudavo, kadangi dirbo kitame objekte. Jo nuomone, genrangovo šiuo atveju nebuvo. Buvo pasirašytos sutartys su daug rangovų. Statybos objektui niekas nevadovavo, techninė priežiūra protokoluodavo pasitarimus, kiekvienas turėjo dirbti savo darbus. A. G. pasitarimuose dalyvaudavo kaip užsakovas. Sutartis sudarinėjo užsakovas, statybų grafikai sudarinėjami su rangovais. Grafikai buvo derinami su A. G. ir technine priežiūra. Jo supratimu, statybos darbus koordinavo, derindavo užsakovas A. G., viską surašydavo techninė priežiūra. Atliktus darbus priimdavo techninė priežiūra. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas P. S. parodė, kad, jo nuomone, visam statiniui statybos vadovas paskirtas nebuvo, būtų žinojęs, jeigu toks asmuo būtų. Nematė, kad būtų veikusi oro linija, tačiau buvo laidai, stovėjo stulpai. Klausimas dėl oro linijos buvo sprendžiamas, buvo (duomenys neskelbtini) atstovas, kuris bendravo su A. G., tačiau kokie klausimai buvo sprendžiami, jam nežinoma. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 155 b. l.), liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Buvo (duomenys neskelbtini) rangovas, tačiau pavardžių jis neprisimena. Liudytojas P. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 42 - 44 b. l.).

L. V. R. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko sienų ir perdangos betonavimo darbus, darbus vykdė 2017 m. gegužės – birželio mėn., įvykio metu objekte jau nebedirbo. UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini), liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo techniniu direktoriumi, buvo atsakingas už sutarties vykdymą. Objekte, jeigu neklysta, statybos vadovu buvo paskirtas jų įmonės darbuotojas A. T.. Jis ir statybos vadovas dalyvaudavo pasitarimuose, tačiau tiesiogiai procese nedalyvavo. Susirinkimus, kurie vykdavo kiekvieną savaitę, organizuodavo UAB (duomenys neskelbtini). Susirinkimuose dalyvaudavo tie rangovai, kurie tuo metu dirbdavo objekte. Susirinkimuose pagrindinis asmuo buvo užsakovas, jis būdavo ir objekte. Techniniai klausimai pirmiausia būdavo derinami su technine priežiūra, o finansiniai klausimai buvo sprendžiami su projektų vadovu A. G.. Sprendžiant klausimus susirinkimuose dalyvaudavo jie, pamatininkai ir užsakovas. Rangovas pats atsakingas už savo darbuotojų saugą. Pirmiausiai apsižiūri, įvertina grėsmę, supažindina darbuotojus. Jeigu pats negali išspręsti, tada klausia užsakovo. Jiems su užsakovu jokių klausimų spręsti nereikėjo. Jie vykdė darbus apatiniame aukšte, nuo žemės apie 2,5 m, darbuotojai naudodavosi kopėčiomis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad oro linija yra arti namo. Matė oro liniją ir buvo aišku, kad pastatas bus eksploatuojamas ir šios linijos neturės būti. Jiems dirbant, per pasitarimus buvo keliamas klausimas dėl linijos iškėlimo. Jeigu neklysta, A. G. buvo projektų vadovas ir jis kalbėjo apie oro linijos iškėlimą. Kol oro linija bus iškelta, buvo sakoma, kad reikia dirbti tuos darbus, kurie yra saugūs. Jiems ši linija atlikti darbų netrukdė, tačiau jausmas ne koks, kai šalia yra elektra. Statybos darbus galima vykdyti prie aukštos įtampos linijos, turi būti leidimai bei įvertintos grėsmės. Statybose tenka dirbti ir po aukštos įtampos linija, yra gaunami leidimai, instruktuojami darbuotojai. Jam nėra žinoma, kad objekte būtų asmuo, atsakingas už darbų saugą. UAB (duomenys neskelbtini) už darbų saugą buvo atsakingas asmuo. Jam nežinoma, ar objekte buvo statinio statybos vadovas. Darbinėje praktikoje turėjo atvejų, kada nebuvo statinio statybos vadovo. Šiuo atveju susirinkimus vesdavo A. G., jo supratimu, jis buvo projektų vadovas, kaip užsakovo atstovas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas V. R. parodė, kad statyboms organizavo ir joms vadovavo du asmenys: A. G. ir techninė priežiūra, tai buvo moteris, galėjo būti L. Š.. Tarp rangovų buvo derinami veiksmai. Darbų eiliškumą, terminus, derindavo pasirašant sutartį, po to jau tik koreguodavo. Nėra žinoma, kad būtų generalinis rangovas, buvo rangovas ir užsakovas. Kas buvo statinio statybos vadovas, jam nežinoma. Visada yra kažkoks atstovas, su kuriuo bendraujama, bet tai nebūtinai yra statinio statybos vadovas. Jiems nesvarbu, kaip šis asmuo juridiškai įvardintas, iškilusius klausimus sprendžia su statinio statybos vadovu, jeigu jo nėra, tada su kitu atsakingu asmeniu. Techniniai klausimai būdavo dėl projektų sprendimų, nedidelių pakeitimų. A. G. peradresuodavo klausimus į kitus subjektus tik dėl techninės priežiūros.. Oro linijos leidimą gauti turi rangovas, kuris dirba arti linijos. Kiekvienas rangovas tai daro atskirai. Jie leidimo negavo, kadangi darbai nepateko į pavojingą zoną. Jų darbuotojai apie oro liniją žinojo, buvo instruktuoti. Asmuo, atsakingas už darbų saugą, išrašo atskirą leidimą. Statybos vadovas įvykdo sąlygas, nurodytas leidime, ir įmonė, atsakinga už darbų saugą, išduoda leidimą darbų objekte. Rangovas sakė, kad dirbti yra saugu. Jų įmonė nusistatė saugumo ribas. Atsakydamas į gynėjo klausimus dėl 2017 m. gegužės 4 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 1 (6 t., 115 b. l.), liudytojas parodė, kad ties 5 punktu yra jo parašas. Jis kalbėjo apie šį protokolą, kas buvo sprendžiama gamybinio pasitarimo metu. Pagal nustatytą tvarką, visais atvejais dalyvavę asmenys pasirašydavo, išimčių pasitaikydavo, bet tvarka tokia. Pagarsinus liudytojo V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 164 - 165 b. l.), V. R. parodė, kad šie jo parodymai yra teisingi. Kiekvienas rangovas turi pasirūpinti galimybe dirbti šalia tos linijos. Dėl iškėlimo gali spręsti tik užsakovas, nes tai yra jo žemės sklypas. Galima sakyti, statybos aikštelei vadovavo A. G. ir techninė priežiūra, jie buvo pasidalinę vadovavimo funkcijomis. Liudytojas V. R. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 45 - 48 b. l.).

Liudytojas A. S. teismui parodė, kad 2017 m. dirbo UAB „R. G.“, sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini) gatvės objekte pasirašė įmonės direktorius. Darbai prasidėjo rugsėjo mėn. Jo pareigos buvo darbų vadovas, jis organizavo darbus objekte. Jeigu neklysta, kiekvieną antradienį, nuo 10 val., vykdavo pasitarimai, kur buvo sprendžiami gamybiniai klausimai, darbų eigos organizavimas. Susirinkimuose dalyvaudavo darbų vadovai arba direktoriai. Jis buvo rangovas ir taip pat dalyvaudavo šiuose pasitarimuose. Gamybiniai pasitarimai turi būti pasirašyti, todėl būdavo atspausdinamas priekinis lapas ir pasirašoma. Paskui protokolą persiųsdavo el. paštu.

Apie elektros oro liniją buvo žinoma – ji stovėjo netoli namo. Atvažiavęs į objektą ją iš karto pastebėjo. Tai buvo aukštos įtampos linija. Buvo kalbama, kad ši linija bus demontuota. Jiems ši linija darbų atlikimui netrukdė. Pasitarimuose buvo kalbama apie šią liniją. Prieš įvykį buvo atvažiavęs ESO

“ atstovas ir pažadėjo, kad bus elektros linija demontuota. Šią liniją elektros tinklai vėlavo iškelti. Jam nežinoma, ar objekte buvo statinio statybos vadovas. Genrangovo nebuvo, buvo užsakovas. Statybos vyko rangos būdu, kiekvienas dirbo už save. Dirbant dar buvo apie 8-10 rangovų. UAB „R. G.“ atsakinga buvo užsakovui UAB (duomenys neskelbtini), nes direktorius jam pasirašinėdavo aktus. Kas visame objekte buvo atsakingas už darbų saugą, nežino, savo darbų fronte atsakingas buvo jis. Kiekvienoje įmonėje įsakymu yra paskirtas žmogus ir jis atsakingas. Statinio statybos vadovą faktiškai pasirenka užsakovas. Statybai vadovaujančio asmens nesimatė. Buvo užsakovas, kuris organizavo, derino visus veiksmus. Užsakovas atliko statybos vadovo funkcijas. Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu A. G. spręsdavo ir derindavo įvairius klausimus, kurie paprastai yra sprendžiami su genrangovu. Taip pat dar bendraudavo su technine priežiūra - L. Š., kuri priimdavo darbus. A. G. atliko ne generalinio rangovo, o užsakovo funkcijas. Užsakovas tiesiogiai sudaro sutartis su firma, nes generalinis rangovas faktiškai atsakingas prieš užsakovą. Statybos gali būti vykdomos ūkio ir mišriu būdu. Mišrus būdas – kai dalį darbų atlieka užsakovas, dalį rangovas. O čia vykdė rangovai. Užsakovas savo žmonių neturėjo, negalėjo vykdyti tokiu būdu. Kokiu būdu statyti, pasirenka užsakovas. Užsakovas organizuoja visus darbus. Jeigu yra rangovai, statybos vykdomos rangos būdu, bet veiksmus koordinuoja užsakovas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl 2017 m. spalio 31 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 26 (7 t., 38 b. l.) liudytojas parodė, kad šiame dokumente yra jo parašas. Yra įrašyta, kad bus iškelta elektros linija, vadinasi, šitame pasitarime apie tai kalbėta. Liudytojas A. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 48 - 50 b. l.).

L. M. L. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, 2017 m. (duomenys neskelbtini) gatvės objekte atliko darbus ir buvo vieni pirmųjų rangovų. Su užsakovu sutartį pasirašė įmonės direktorius. Sutarčių jis [liudytojas] nepasirašinėja. Juos kaip rangovą samdė UAB (duomenys neskelbtini). Kartu dar dirbo bent trys firmos. Prieš juos buvo paruoštas darbų frontas, atlikti žemės darbai, perėmė iš L. Š.. Tokio kaip generalinio rangovo nebuvo. Jam nebuvo žinoma, kad būtų paskirtas genrangovas. Jo manymu, statybos vyko rangos būdu. Kai yra generalinis rangovas, būna atsakingi jam, šiuo atveju buvo atsakingi užsakovui. Jeigu statybos vyksta rangos būdu, kiekvienam objektui įmonės vadovas išrašo paskyrimą, kas atsakingas tame objekte. Kiekvienam objektui yra pasirašomas įsakymas, kad yra paskirtas statybų vadovas, atsakingas už darbų saugą. Su paskyrimu yra supažindinama. Siunčiamas įsakymas, kas paskirtas, nes taip jie tampa atsakingi už savo darbus. Pas juos įmonėje yra nustatyta taip, kad į jo pareigas įeina darbų organizavimas statybvietėje, taip pat jis visada yra atsakingas už darbų saugą. Objekte jis buvo atsakingas už savo darbus, darbų zoną ir darbininkus. Vieno visam aikštelei statinio statybos vadovo nebuvo. Už techninę priežiūrą atsakingai L. Š. pridavinėdavo darbus. Atsiskaitymo klausimai buvo sprendžiami su užsakovu. Iš užsakovo pusės matydavo tik A. G., kitas asmuo atvažiavęs nebuvo. Derinimai vyko telefonu arba planuotėje, kur susirinkdavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. G., L. ir visi rangovai, ten buvo sprendžiami iškilę klausimai. L. ir A. užduodavo daugiau klausimų. Susirinkimai vykdavo nustatytą dieną ir laiku, juos protokoluodavo L., vėliau juos siųsdavo el. paštu. Visi kalbėdavo, vieno, kuris veda susirinkimą, nebūdavo. Pradedant objektą buvo žinoma, kad šalia yra elektros linija, tačiau jų darbų atlikimui ši linija netrukdė. A. kalbėjo, kad linija bus iškelta, tačiau konkrečios datos nenurodė. Kol jie vykdė darbus, kas užtruko apie du mėnesius, linija iškelta nebuvo. Atsakydamas į gynėjo klausimus dėl 2017 m. gegužės 4 d. Susirinkimo dalyvių sąrašo (6 t., 117 b. l.), liudytojas parodė, kad šiame sąraše, trečioje eilutėje, yra jo parašas. Liudytojas M. L. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 54 - 56 b. l.).

L. V. G. teismui parodė, kad (duomenys neskelbtini), 2017 m. nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos atliko langų montavimo darbus. Įmonė (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) atstovavo (duomenys neskelbtini). Įmonę samdė (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta rangos sutartis. Darbų frontą priėmė iš mūrininkų UAB (duomenys neskelbtini). Fronto perėmimas iš kito rangovo yra elementari praktika. Pradžioje einamuosius darbus derindavo su A. G., techniniai klausimai buvo sprendžiami darbo eigoje su technine priežiūra. Jų darbai atliekami prieš fasado darbus. Medžiagas gabendavo rankiniu būdu, per laiptinę. Pastoliai jiems nebuvo reikalingi ir jų darbo zonoje pastolių nebuvo. Eilės tvarka pabaigę vieną namą, eidavo į kitą. Darbų saugos klausimus įvertina patys. Darbuotojai kiekviename objekte supažindinami atskirai, bet tame objekte pavojų nesimatė. Buvo montuojami paprasti langai iš vidaus. Liudytojas yra atestuotas už darbų saugą, tuo metu galėjo būti atsakingas už darbų saugą. Elektros linijos nepastebėjo, neatkreipė į tai dėmesio. Dažniausiai dirba su akumuliatoriniais įrankiais, tai elektra buvo aktuali tiek, kiek reikėdavo pakrauti šiuos įrankius. Kiekvieną savaitę būdavo susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo užsakovas, techninis vadovas, kuris susirinkimus ir vesdavo. 2017 m. jis buvo montavimo darbų vadovas ir šiuose susirinkimuose dalyvaudavo. Nepamena, ar visuose pasitarimuose dalyvaudavo A. G.. Susirinkimai būdavo protokoluojami, kad nebūtų tiesiog žodinis pasikalbėjimas. Eilinius klausimus spręsdavo su mūrininkais ir technine priežiūra, su kitais rangovais sąlyčio taško neturėjo. Statybos objektui vadovavo užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), o konkretus statinio statybos vadovas jam nėra žinomas. Kiekvienas iš rangovų turėjo vadovą. Techninė priežiūra buvo kaip tarpininkė. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., 176-177 b. l.), liudytojas parodė, kad apklausos protokolas surašytas teisingai. Jam nežinoma, kodėl duodamas parodymus nepaminėjo techninės priežiūros ir jos vadovės, turbūt pamiršo. Gali papildyti, kad dalyvaudavo techninė priežiūra, vesdavo ir siųsdavo protokolus. Iš techninės priežiūros gal dirbo keli asmenys, darbų priėmimo aktus lyg ir tvirtino L. Š., tai būtent su ja ir dirbo. Techninė priežiūra yra rangovo atstovas. Kadangi sutartis buvo su UAB (duomenys neskelbtini), tai jiems atskaitingi ir buvo. Jo manymu, statybos buvo vykdomos rangos būdu. Jie objekte buvo rangovai. Gal ir galėjo užsakovas vykdyti genrangovo funkcijas, čia buvo pamąstymas. Statybose pradedant naują objektą, sutartyje būna nurodyta, kad yra genrangovas, statinio statybos vadovas ir pan. Objekte būna stendas, kur aiškiai viskas nurodoma: užsakovas, genrangovas, subrangovai. Šiuo atveju dirbo rangovai, nes sutartis buvo su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini), stendo nepamena. Bendrauja su tuo, su kuo aktualu. Dėl darbų fronto perdavimo objekte tiesiogiai bendrauja su tų įmonių, rangovų ar subrangovų atsakingais asmenimis. Liudytojas V. G. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 56 - 59 b. l.).

Liudytojas K. J. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) objekte vykdė daugiabučių namų statybą. Užsakovo atstovas buvo A. G.. Rangos sutartį sudarė jų įmonė. A. atsiuntė konkursinę medžiagą, po konkurso direktorius pasirašė sutartį. Sutartis buvo pasirašyta liepą. Jų įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo rangovas, vykdė elektros technikos – elektros instaliacijos darbus. Liudytojas yra elektrikas, tuo metu buvo darbų vadovas ir buvo atsakingas už savo dalies darbus. Darbus atlikinėti pradėjo rugpjūčio mėn. ir dirbo iki 2019 m. Darbų frontas pradžioje buvo perduotas iš techninės priežiūros vadovės L. Po to frontai derinami pasitarimuose, kurie vykdavo vieną kartą per savaitę ir kuriuose dalyvaudavo visi rangovai. Be rangovų, kaip užsakovo atstovas dar būdavo A. G. ir techninė priežiūra, kurią samdė užsakovas. A. G. daugiau spręsdavo finansinius klausimus, apmokėjimus. Dėl darbų saugos kiekvienas rangovas turi savo įmonei paskirtą asmenį, kuris yra atsakingas, instruktuoja savo darbuotojus ir vertina viso objekto riziką. Apie oro liniją jiems buvo žinoma nuo pat pradžių, žinojo, kad ši linija yra veikianti, kad ji bus nukeliama. Liniją turėjo nukelti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) rangovai. Užsakovas rūpinosi linijos nukėlimu. Su A. G. kalbėjo, kad iš užsakovo pusės viskas buvo sutvarkyta ir sumokėta, vėluoja (duomenys neskelbtini) rangovai. Užsakovai užsakė darbus linijai iškelti, darbus organizavo (duomenys neskelbtini), kuri daro savo konkursus. Per susirinkimus, kuriuos vesdavo L., buvo kalbama apie linijos nukėlimą. Į kažkokį pasitarimą buvo iškviestas ir (duomenys neskelbtini) rangovas. Linijos iškėlimo klausimą kėlė ir jis, ir fasado apdaila. Kalbėjo tie, kuriems ši linija trukdė vykdyti darbus. Jam ši linija trukdė dirbti, trukdė atlikti kasimo darbus. Daugiausiai reikėjo dirbti su bokšteliu. Pasitarime L. Š. ir A. G. informavo, kad darbų vykdyti negali ir kad pagal grafiką bus vėluojama. Buvo tariamasi, kada bus nukelta linija. Buvo minima, kad tai bus padaryta po dviejų savaičių. Sumontavo monitorinę, paklojo kabelį, vyko kažkokie pridavimai ir jiems dar reikėjo dviejų savaičių. Jų darbų atlikimui buvo reikalinga elektra, ją imdavo iš statybinio įvado. Namas niekuo neišsiskyrė. Jam reikėjo pasikelti labai arti linijos. To daryti nenorėjo, kadangi nuo stogo reikėjo nuleisti laidininkus, žaibosaugos laidus. Kiekvienam rangovui žinoma, kai ateina statybinis subjektas į objektą ir reikia dirbti apsaugos zonoje, reikia gauti leidimą. Jis toje vietoje nedirbo, laukė, kol bus demontuota linija, todėl neturėjo leidimo. Be leidimo atlikti darbus nebuvo galima. S. S. gatvėje vyko rangos būdu. Genrangovo nebuvo ir tokios sąvokos nėra, yra rangovai ir subrangovai. Visame statyboms objekte kiekvienas rangovas vadovavo savo darbams, vieno statinio statybos vadovo nebuvo, savo darbams rangovas paskirdavo darbų vadovą. Didesnės statybos gali vykti be vadovo, užsakovas samdė rangovus, rangovai buvo atskaitingi techninei priežiūrai, dėl darbų saugos - kiekviena įmonė turi atsakingą asmenį už darbų saugą. Atsakydamas į gynėjo klausimus dėl 2017 m. spalio 31 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 26 (7 t., 38 b. l.) liudytojas parodė, kad eilutėje Nr. 15 yra jo parašas. Atsakydamas į gynėjo klausimus dėl Suvestinio inžinerinių tinklų plano (9 t., 188 b. l.), liudytojas parodė, kad tokį dokumentą matė ir jį turėjo. Darbai buvo vykdomi visame objekte. Oro linija buvo pažymėta raudona linija. 10 tūkst. kV įtampa yra pavojinga, todėl ir turi būti išduodamas leidimas tokiam darbui. Iš vaizdo nėra galima nustatyti, ar linija yra veikianti. Liudytojas K. J. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 66 - 69 b. l.).

Liudytojas D. J. parodė, kad A. G. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasamdė sumontuoti šiluminę trasą. Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis, joje numatyta darbų pradžia, eiliškumas, terminai, jie tiesė šiluminę trasą palei pastatus. Statybos buvo vykdomos rangos būdu, generalinio rangovo nebuvo. Statant rangos būdu nėra būtina samdyti generalinį rangovą. Vieno statinio statybos vadovo objekte nebuvo. Statinio statybos vadovas buvo kiekvienas rangovas, savo darbams turėjo savo statybos darbų vadovą. Statant rangos būdu dažnai pasitiko, kad nebūna statinio statybos vadovo. Faktiškai kiekvienas rangovas vadovavo ir organizavo savo darbus, atskaitingi buvo patys sau. Šiame objekte jis pats vadovavo savo darbams, darbus pridavinėjo techninei priežiūrai. Tokio kaip vadovo nebuvo, jo ir neprivalo būti objekte. Joks asmuo neatliko statinio statybos vadovo funkcijų. Darbų saugos klausimų su technine priežiūra nespręsdavo, jam nebuvo iškilę tokio pobūdžio klausimų, o jei būtų, būtų kreipęsis į techninę priežiūrą. Kiekvienas rangovas buvo atsakingas už savo darbų zoną ir už savo darbus. Sutartyje numatyta, kad atsako už savo žmones ir darbų saugą. Visi klausiami buvo derinami su technine priežiūra. Nebuvo klausimų, kurie būtų derinami su UAB (duomenys neskelbtini), kurių atstovas buvo A. G.. Apmokėjimo ir sutarties pasirašymo klausimus sprendė su užsakovu, o techninė priežiūra užduodavo pagrindinius klausimus, kalbėdavo apie darbą. Jam teko girdėti, kad yra aukštos įtampos linijos, tačiau ši linija dirbti netrukdė, todėl į tuos klausimus nesigilino, jam nebuvo aktualūs linijos iškėlimo darbai. Linijos iškėlimo rūpinosi tie, kam tai buvo aktualu: UAB (duomenys neskelbtini) rūpinosi iškėlimu, bet, kiek žinoma, tą darbą atliko S. V. pasitarimai, kiek pamena, dalyvavo keturiuose gamybiniuose pasitarimuose. Juose A. G. klausdavo, kaip sekasi darbai. Susirinkimams vadovaudavo techninė priežiūra. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (5 t., 182 – 183 b. l.), D. J. paaiškino, kad tyrėjui duodamas parodymus visko labai nesureikšmino, tyrėjas buvo pasiruošęs tekstą, iš dalies parodymai yra jo, bet kur žodžiai „galbūt“, „gal“, yra paruošta ir parašyta. Jis buvo rangovas, genrangovas gal ir buvo. Apklausos metu gal ir buvo vartojami žodžiai „statinio statybos vadovas“, „genrangovas“. Tai, kad A. G. buvo užsakovas, pasufleravo tyrėja, jis labai nesigilino. Perskaityti parodymai yra iš dalies jo, iš dalies ne jo. Tyrėja surašė, jis pažiūrėjo, kad panašu, ir pasirašė. Visų aplinkybių nepamena. Paaiškinimai rašyti ne jo ranka. Teismas turi remtis teismo posėdyje duotais parodymais. Statinio statybos vadovo funkcija yra koordinuoti visą darbų veiklą. A. G. kelis kartus buvo susirinkimuose. Jeigu elektros linija būtų trukdžiusi, būtų kreipęsis į užsakovą, kad negali dirbti ir nedirbtų. Statinio statybos vadovo sąvoka ir funkcija, jo manymu, skiriasi: jis gauna sutartį, tai yra konkrečiai apibrėžta, kur ir iki kur turi padaryti, turi projektą ir techninei priežiūrai leidus, dirba. Šiuo atveju nebuvo tokio genrangovo, kuris koordinuotų visus rangovus. Jam žinomi skirtumai tarp genrangovo ir statinio statybos vadovo. Kalbėjo apie statybos vadovą. Pasitarimuose kalbėdavo bendrai, spręsdavo klausimus su kitais rangovais. Su užsakovu buvo sprendžiami finansiniai klausimai, pasirašyta sutartis, tada užbaigimo aktas. Liudytojas D. J. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (13 t., 69 74 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. V. teismui parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Su įmone (duomenys neskelbtini) turėjo ilgalaikį kontraktą ir nuolat jiems tiekdavo pastolių nuomos montavimo ir išmontavimo paslaugas. Kadangi trūko pastolių, buvo pasamdyta UAB (duomenys neskelbtini). Nebuvo svarbu, kieno bus pastoliai. Pastoliai buvo ne jų, jie buvo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Jie [UAB (duomenys neskelbtini)] montavo / išmontavo tuos pastolius, kurie buvo jų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad bendravo su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi su jais turėjo žodinį susitarimą. Baigėsi jų pastoliai, todėl žodiniu sutarimu sutarė pastatyti UAB (duomenys neskelbtini) pastolius. Patys pastoliai buvo vienodi. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi jam [liudytojui], o jis – UAB (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį aprūpino UAB (duomenys neskelbtini) pastoliais. Kur UAB (duomenys neskelbtini) rodė, ten pastoliai ir buvo statomi. Kitų paslaugų neatlikinėjo. Bendrovę (duomenys neskelbtini) informavo, kad siena bus apstatyta ne jų pastoliais. Jie [UAB (duomenys neskelbtini)] naudoja (duomenys neskelbtini) pastolius. Yra instrukcijos, kaip juos montuoti ir išmontuoti. Žiūrima, koks objektas, kiek reikia pastolių, susiskaičiuoja, nusibraižo schemą ir montuoja. Pastolius galima statyti ir dviese. Montuojant pastolius nubraižydavo montavimo schemą, išrašydavo sąskaitą ir gaudavo dokumentus. Pateikdavo pastolių eksploatacijos aktą. Pagarsinus ir liudytojui posėdyje parodžius Pastolių montavimo schemą (3 t., 197 b. l.), liudytojas A. V. parodė, kad čia jo schema, kiekvieną kartą statant pastolius, parengdavo tokią schemą. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė jam tai, ką jie subraižė pagal savo standartus. Jie nuvažiuoja, pažiūri ir mato, ar galima sumontuoti. Pastoliai yra gręžiami į fasadą sraigtais – inkaruojami, jeigu nėra inkaruojami, tada jų statyti negali. Visi pastoliai montuojami ir išmontuojami vienodai. Gamintojai pateikia instrukciją, kaip montuoti ir išmontuoti pastolius. Pradžioje pastolius montavo ten, kur nebuvo elektros oro linijos. Pradėjus montuoti kitoje pusėje, aukščiau pastato, matė liniją, bet kokia tai buvo linija, nežinojo. Nors kėlė įtarimą, kad ši linija yra labai arti, tačiau kadangi visi dirbo, galvojo, kad viskas gerai. Kiek pamena, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. montuojant minėjo apie šią liniją, tačiau to nesureikšmino. Neturėjo informacijos, kad UAB (duomenys neskelbtini) kažką darys su pastoliais. Dėl elektros oro linijos jam nieko nebuvo sakyta, nebuvo pateikta informacija, ar ši linija veikianti, ar ne. Vizualiai nėra galima matyti, ar laidais eina elektra. Linija ėjo palei gatvę, namas buvo arti gatvės. Jeigu būtų žinojęs, kad tai yra aukštos įtampos laidai, pastolių būtų nestatęs. Jis neturėjo informacijos apie objekte esantį atsakingą žmogų. Visus leidimus turi parūpinti užsakovas. Gamybiniuose pasitarimuose nedalyvavo, jie ant pastolių nedirbo ir jokių darbų neatlikinėjo. Buvo pasakyta numontuoti pastolius, tačiau pamatęs, kad tai ne jų, o UAB (duomenys neskelbtini) pastoliai, informavo juos, kad jie turi numontuoti pastolius. Jis atsakingas už savo darbų saugą, o UAB (duomenys neskelbtini) už savo. Liudytojas A. V. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (15 t., 177 - 182 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 61 – 63 b. l.), pakartotinai šis liudytojas apklausai kviečiamas nebuvo. L. M. Stankus teismui parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, jo funkcijos buvo prižiūrėti, kad tinkamai būtų atlikti rangos darbai. UAB (duomenys neskelbtini) su jų įmone sudarė rangos sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaip užsakovas. Generalinis rangovas yra tas, kuris pasirašo sutartį su užsakovu ir jis yra atsakingas už visą objektą. Statybos vadovo nebuvo. Atsitikus nelaimei jis objekte nebedirbo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės objekte darė lauko inžinerinius tinklus, vandentiekio nuotekas. Prieš darbų sutartį susitiko su A. ir apžiūrėjo objektą. Jeigu apžiūrėjus objektą viskas tinka, pasirašoma sutartis, pasirašomas darbų perdavimo fronto aktas, kur nurodomas aikštelės, kurioje bus dirbama, plotas. Kiek pamena, šiuo atveju buvo iškilęs klausimas dėl elektros tinklų. Jam buvo žinoma, kad elektros linija yra veikianti. Su A. kalbėjo, kad artimiausiu metu elektros linija turi būti demontuota, tačiau elektros linija jiems netrukdė. Kiekvieną savaitę vykdavo pasitarimai, kuriuos vesdavo A. ir techninė prižiūrėtoja L., kurie faktiškai ir organizavo darbus tame objekte. Generalinio rangovo toje statybų aikštelėje nebuvo. A. buvo užsakovo atstovas, su kuriuo buvo derinamai visi klausimai, į jį kreipdavosi iškilus įvairiems einamiems klausimams. UAB (duomenys neskelbtini) samdė kitus rangovus. Teisme pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 170 - 171 b. l.), liudytojas parodė, kad parodymai yra teisingi, atitinka faktinę situaciją. Sutartyje buvo parašyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. G.. Už saugų darbą jų įmonėje atsakingas direktorius. Objekte nebuvo įspėjamųjų ženklų dėl aukštos įtampos. Prieš atliekant žemės darbus yra gaunamas leidimas. Buvo atvažiavęs ESO atstovas, kuris pasakė, kur yra požeminiai tinklai, pasakė, kad čia yra oro linija, jis leido ten dirbti. Po elektros tinklais jie nedirbo, dirbo šalia (12 t., 61 – 63 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. V. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 20 – 23 b. l.), pakartotinai šis liudytojas apklausai kviečiamas nebuvo. Liudytojas A. V. teismui parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Pagal žodinį susitarimą, nuvykę į objektą, kurio adreso nepamena, pusę pastato apstatė pastoliais. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. V. jo paprašė išmontuoti pastolius. Su A. V. buvo žodinis susitarimas. Vėliau už atliktus darbus įforminama sąskaita, UAB (duomenys neskelbtini) perduoda sąskaitą užsakovui. P. J. paprašyti, kad šis padėtų atlikti darbus. J. atvažiavo savo automobiliu. Jie apsirengė darbiniais rūbais ir pradėjo dirbti. Darbuotojus, prieš pradedant dirbti, supažindina su darbų sauga. Ardant pastolius jis buvo 4 m aukštyje. Paduodavo pastolius J., kuris buvo 2 m aukštyje, apačioje ir guldė paduotas medžiagas. Nuėmęs vieną detalę, apie 3,5 m, vadinamą įstrižainę, padavė J. J. šios detalės paprastai nenuleido, o vertė ir taip prisilietė prie laidų. Jis šūktelėjo, vamzdis nukrito ant žemės. J. buvo atsirėmęs į sieną. Greitai nušoko žemyn, atrodo, kad J. buvo be sąmonės, bet kvėpavo. Suprato, kad J. nutrenkė elektra, kadangi nuo elektros laidų pasimatė žiežirbos. Jis darė širdies masažą, iškvietė pagalbą. Elektros linija buvo 3-4 m nuo pastato. Jis buvo įsitikinęs, kad elektros linija neveikia. Statybos vyko virš metų, kiti korpusai taip pat buvo apstatyti pastoliais. Prieš montuojant pastolius paklausė UAB (duomenys neskelbtini), jam buvo pasakyta, kad, pagal juos, elektros linija ten neveikė. Apie saugumą informuoja statybos vadovas. Jam nėra žinoma, kas šiuo atveju buvo statybos vadovas. Objekte nieko nebuvo. Jis pats neprašė leidimo vykdyti darbus elektros tinklų zonoje. Prieš tai ten dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo tik pavaduoti. Nesidomėjo, ar tuo metu elektros linija yra veikianti ir jokių priemonių įsitikinti, kad dirbti saugu, nesiėmė. Jeigu būtų žinojęs, kad elektra veikianti, darbų nebūtų vykdęs. Tokiu atstumu nuo pastato elektros linija veikti negali. Pagarsinus liudytojo paaiškinimus, duotus Darbo inspekcijai (1 t., 70 – 71 b. l.), liudytojas parodė, kad paaiškinimai yra teisingi. Įstrižainę paduoda žemyn, apačioje esantis žmogus paima, nuleidžia tarp rankų ir padeda ant žemės. Nežino, kodėl nusviro strypas, negali to pavadinti žmogiškąja klaida. Strypų nuleidimas automatiškai atidirbtas. Nuo žmogaus fiziologijos priklauso, kokią jis techniką naudoja. Vienas turi daugiau jėgos, kitas, taupydamas jėgas ir energiją, nuleidžia kitaip. Visa konstrukcija yra 4 tonos, joje yra 4 - 6 ilgi strypai. Įstrižainė yra ilgiausia pastolių detalė. Kitų pastolių detalių ilgis yra 2 - 3 m. Tarp jo ir žuvusiojo buvo 2 m atstumas, tarp pastolių - 2 m atstumas. Pastolius statyti, ardyti galima ir esant šlapiam orui. J. naudojo gumines pirštines, visa darbo tvarka jam buvo žinoma. Buvo reikalavimas, kuo skubiau nuardyti, ners ekskavatoriai laukė kasti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 35 - 36 b. l.), liudytojas parodė, kad vienas paaiškinimas buvo rašytas įvykio vietoje policijai, antras VDI darbuotojo kabinete. Parodymai teisingi. Prieš pastolių sumontavimą niekas neinformavo, kad ten yra aukštos įtampos laidai, taip pat nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Su A. G. nėra kontaktavęs (12 t., 20 – 23 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 23 b. l.), pakartotinai šis liudytojas apklausai kviečiamas nebuvo. L. R. S. parodė, kad apie įvykį nieko neprisimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 38 b. l.), liudytojas parodė, kad daugiau nieko nepamena (12 t., 23 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 24 - 25 b. l.), pakartotinai šis liudytojas apklausai kviečiamas nebuvo. L. S. K. parodė, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini) gatvės objekte, kur vykdė paruošimo darbus, kad būtų galima demontuoti aukštos įtampos liniją, buvo suderintas projektas su ESO, jie turėjo paruošti trasą ir nuleisti liniją; dirba (duomenys neskelbtini) elektromontuotoju, atlikinėjo nustatytus darbus, įvykio dieną buvo paskirta paruošti tranšėją. Elektros linija maitino aplinkinius namus, jam daug kartų teko aiškinti darbininkams, kad nemosikuotų kibirais ar dar kažkuo, ne Lietuvos piliečius, kurie dirbo objekte, kelis kartus įspėdavo apie pavojų. Buvo statybvietėje įvykio metu, dirbo kiek atokiau nuo įvykio vietos, vaikščiojo tarp skirtingų tranšėjos taškų, išgirdo, kad žmogus gali būti nutrenktas elektros, vėliau policijos prašymu padėjo nukentėjusįjį nukelti nuo pastolių, kadangi medikai negalėjo gaivinti nukentėjusiojo. Žmogus, kuris buvo prie nukentėjusiojo, atrodė ištiktas šoko, šių dviejų asmenų nebuvo anksčiau matęs objekte. Kas atsitiko, liudytojas išgirdo iš kitų statybininkų, perpasakojo informaciją, kuri pasklido po įvykio. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 40 - 42 b. l.), liudytojas parodė, kad šie jo parodymai teisingi. Tranšėja buvo nuo vieno pastato kampo iki kito, atviros tranšėjos prie pastolių nebuvo, ji buvo užkasta. Kadangi kasė apačioje, kelis kartus buvo įspėti, kad ten yra aukšta įtampa. Įspėjamųjų ženklų nebuvo. Liudytojas parodė, kad jam teko objekte bendrauti su kaltinamuoju, kreipėsi į jį dėl kabelių spintų, jo [liudytojo] įmonės skyriaus vadovas jį buvo informavęs, kad gali kreiptis į A. G., sakė, kad šis žmogus žino informaciją apie objektą, kad jis atsakingas už objektą arba galėtų duoti kontaktus. Jam [liudytojui] buvo žinoma, kad A. G. yra įmonės atstovas. Statybvietėje niekas netrukdė kasti, viskas buvo suderinta su darbuotojais. Būdamas statybos objekte matė M. V., kuris yra (duomenys neskelbtini) atstovas, jis buvo to objekto techninis prižiūrėtojas, bendravimas su M. V. vykdavo dėl darbų (12 t., 24 - 25 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. V. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 63 – 65 b. l.), pakartotinai šis liudytojas apklausai kviečiamas nebuvo. Liudytojas T. V. teismui parodė, kad pažįsta A. G., jis buvo projektų vadovas, užsakovo atstovas. Liudytojas dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį, kurią pasirašė jų įmonės direktorius. Atliko inžinerinius darbus, viską, kas yra susiję su santechnika, tai buvo vidaus inžineriniai darbai. Su A. G. susitikdavo objekte. Kiekvieną savaitę vykdavo planuotės, aptarinėdavo savo darbus. Pasitarimuose dalyvaudavo techninė priežiūra, kuri juos kuruodavo ir žiūrėjo jų darbus, išsakydavo pastabas, jeigu tokių būdavo. Už techninę priežiūrą atsakinga buvo L., vesdavo pasitarimus, atvažiuodavo A. G.. A. buvo atsakingas už terminus. Jų įmonė viską sprendė su UAB (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad techninė priežiūra pasirašydavo į žurnalą, kokie darbai padaryti. Tada būdavo išrašomas aktas bendrovei (duomenys neskelbtini). Buvo kalba apie šalia objekto esančią elektros liniją. Jeigu linija yra, reiškia, kad ji veikia. Jiems elektros linija aktuali nebuvo. Planuotėse buvo kalbama apie elektros linijos iškėlimą. Jis [liudytojas] buvo projektų vadovas. Darbų vadovas nuolat dalyvauja objekte ir prižiūri darbininkus. Jis prižiūri objekto finansinius reikalus ir darbų vadovą. Už darbų saugą savo įmonėje turėjo atsakingą asmenį. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., 185 - 186 b. l.) liudytojas parodė, kad išmano apie inžinierinius tinklus, statybos vadovo funkcijų nežino. Sutartį pasirašinėjo ne jis ir jam nėra žinoma, kas buvo generalinis rangovas. Sudarant sutartis objekte visada yra generalinis rangovas, jis valdo visus rangovus. Objekte nebuvo generalinio rangovo, jie buvo paprasti rangovai, o ne subrangovai. Visus subrangovus turėtų kuruoti statinio statybos vadovas. Jam nežinoma, kas buvo atsakingas už viso objekto darbų saugą, jie atsako už savo darbuotojus (12 t., 63 – 65 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. J. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 65 – 66 b. l.), pakartotinai šis liudytojas apklausai kviečiamas nebuvo. Liudytojas D. J. teismui parodė, kad 2017 m. buvo darbų vadovas įmonėje (duomenys neskelbtini), įmonė buvo atsakinga už turėklus. Pažįsta direktorių A. G., jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Įvykus įvykiui jų įmonė darbų nebevykdė. Apie įvykį sužinojo iš savo direktoriaus, žino, kad montuodamas pastolius, užkabinęs elektros laidus, žuvo žmogus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad jų darbai prasidėjo rudenį, užbaigę vieną etapą, ruošėsi kitam. Atliko vidaus darbus, elektros nereikėjo. Jis dalyvavo gaminant turėklus, montavimą atliko kitas darbų vadovas. Matė, kad buvo elektros oro linija. Jo manymu, ji turėjo veikti, nes kitaip nebūtų stovėjusi. Šalia oro linijos darbų neatlikinėjo. Jis nėra kalbėjęs apie elektros linijos iškėlimą, jam tai aktualu nebuvo. Pasitarimuose, kuriuos vesdavo A. ir L., jis dalyvaudavo. Negavo informacijos apie rangovą. Kiek jam žinoma, A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo manymu, A. buvo atsakingas už visą statybą. Su A. jis aptardavo gaminius, kad šie atitiktų statybos reikalavimus, pačius darbus. Darbų atlikimo terminai, kurie buvo numatyti sutartyje, taip pat buvo derinami su A. Jis rūpinosi, kad darbai būtų padaryti, o pridavimą darė įmonės direktorius. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., 188 -189 b. l.), liudytojas parodė, kad gali būti, jog tyrėjas pataisė L. pareigas. Jis sakė, kad L. buvo atsakinga už darbų saugą. Su L. Š. bendravo, kai pridavinėjo pirmą etapą. Derino, ar viskas atitinka standartus. Ar turėklai, kurie buvo sumontuoti, stovės tvirtai, neatsikabins. Su A. G. derino, kada darbai turi būti atlikti, kada planuojama juos atlikti. Negali atsakyti, kas yra statinio statybos vadovas, generalinis rangovas. Turėjo galvoje, kad visi klausimai buvo derinami su A. Jo supratimu, kad tai buvo pats atsakingiausias asmuo. Jo pagarsinti parodymai teisingi, kiek žinojo, tiek atsakė, protokolą pildė tyrėjas (12 t., 65 – 66 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti specialisto T. D. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (12 t., 58 - 61 b. l.), pakartotinai bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui specialistas apklausai kviečiamas nebuvo. S. T. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, atliekant statybos darbus darbuotoją nutrenkė elektros srovė. Kiek pamena, du žmonės demontavo pastolius, dirbo pavojingoje zonoje ir nežinojo, kad ten teka elektros srovė. Elektros linija buvo matoma, bet visi galvojo, kad srovės nėra. Linija turėjo seniai būti iškelta. Visos priežastys yra siejamos su elektros srove oro linijoje. Ardant pastolius darbuotojas priartėjo prie laidų. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad jis palietė liniją su pastolių detale. Elektros srovė turi savybę šokinėti, todėl nebūtina paliesti laidą. Ten buvo 10 kV elektros srovė, todėl saugus atstumas yra 0,6 metro. Jeigu priartėjo arčiau, srovė šoko ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, specialistas paaiškino, kad yra trys apsauginės zonos. Viena elektros oro linijos zona yra 10 m nuo kraštinio laido, kur negalima atlikti jokių darbų; 2 metrai, kur galima dirbti, bet reikia tam gauti daug leidimų ir 0,6 metro, kur negalima arčiau priartėti, nes yra rizika, kad šoks srovė. Pastatas buvo pastatytas apsaugos zonoje, kuri yra ypatingai pavojinga zona. Jeigu gaunamas leidimas, galima atlikti darbus. Projekte buvo suprojektuota iškelti tą liniją.

Statybos gali būti organizuojamos rangos būdu, kai užsakovas pasisamdo rangovą, o jis skiria darbų vadovą ir dirba, ir ūkio būdu, kai žmogus pasisamdo kaimynus ir pažįstamus. Statant daugiabučius nėra ribojimo, kokį statybos būdą pasirinkti. Statant ūkio būdu, kai rangovo nėra, tuomet leidimą turi gauti užsakovas ar sklypo savininkas. Kokiu būdu vyko statybos (duomenys neskelbtini) objekte, nustatyti nebuvo galima. Ne visi požymiai atitinka, kad šiuo atveju statybos vyko ūkio būdu. Vienas gavo leidimą, kitas užsakė projektą, negalima atsekti. Jeigu ūkio būdas būtų taikomas, būtų atsakingas sklypo savininkas. Šiuo atveju niekas nebuvo paskirtas statinio statybos vadovu. Statybos įstatymas nenumato darbo be statinio statybos vadovo. Jo manymu tam, kas pasamdė visus subrangovus, tam yra skirta pareiga skirti statybos vadovą. Darbai be statinio statybos vadovo negali būti vykdomi. Statybos vadovas turi apie 27 pareigas ir viena iš jų yra užtikrinti saugų darbą. Statinio statybos vadovas yra vienintelis viršininkas, visi yra pavaldūs statinio statybos vadovui. Užsakovas sudaro sutartį su valdytoju, ir užsakovas gali paskirti statinio statybos vadovą. Statinio statybos vadovas gali paskirti savo pareigas rangovams. Kiti statybos vadovai turi būti atestuoti, tačiau atsakomybės visos jis negali perkelti. Statybos darbų technologinis projektas nebuvo parengtas, jį turi rengti tas, kas pasamdė rangovus. Kiekvienas subrangovas, ateidamas į statybvietę, atsineša dalį technologijos projekto, savo dalį. Jie viską derina su samdytoju. Statybvietės planą ir kalendorinį planą turi pasidaryti pats savininkas. Užsakovas visada prašo kalendorinio grafiko, o (duomenys neskelbtini) objekte tokio kalendorinio grafiko nebuvo.

Dėl specialisto išvados teiginių (7 t., 189 - 196; 194 b. l.; išvados 6 psl., 5 pastraipa nuo apačios), specialistas paaiškino, kad statinio statybai faktiškai vadovavo A. G. ir P. S.. Kiek pamena, P. S. mažai figūravo, o A. G. figūravo visur. Šiuo atveju galėjo sklypo savininkas viską derinti, jis turi visus dokumentus. Jeigu buvo pasirinktas rangovas, tada jis turėjo užtikrinti saugų darbą. Elektros tinklams niekas nepasakė, kad ten vyksta darbai, jie yra elektros linijos savininkai. Jeigu statybos vyksta sklype, atsakomybė tenka sklypo savininkui. Leidimą statybai gauna užsakovas. Turi būti sudaryta sutartis su statinio statybos vadovu. Taip pat turi būti to statinio statybos vadovo atestatas, kad jis gali vadovauti. Jeigu tai padaryta, jis turi užtikrinti, kad būtų saugu dirbti. Nagrinėjamu atveju nieko nėra. Dėl specialisto išvados teiginių (7 t., 192 b. l., priešpaskutinė pastraipa) specialistas paaiškino, kad pagal Statybos įstatymą generalinio rangovo nėra. Kol elektros linija nebuvo iškelta, ten niekas negalėjo atlikti darbų. Tuo pasirūpinti turėjo užsakovas arba aukštesnis rangovas, kuris turi turėti rangos sutartį ir atestatą. Ten dirbantys žmonės neturėjo rūpintis elektros linijos iškėlimu. Leidimą turi gauti tas, kas faktiškai atlieka statybas. Užsakovas gauna leidimą pradėti statybas. Generalinio rangovo kompetencija buvo elektros linija. Tas, kas vykdė pastolių statymą, išmontavimą neturėjo pareigos gauti leidimo atlikti darbus toje zonoje. Šiuo atveju darbus atlikinėjo subrangovai. Atsakydamas į papildomus nukentėjusiųjų atstovo klausimus, specialistas paaiškino, kad jeigu rangovo nėra, taikomas ūkio būdas, tuomet leidimą turi gauti užsakovas ar sklypo savininkas. Labai ilgai buvo galvota, kokiam statybos būdui priskirti, CK specialistas perskaitė, kad galima taikyti kitus būdus; naudotas toks būdas, koks buvo patogus. Ūkio būdu turėtų patys kažką daryti. Tuomet užsakovas atlieka statinio statybos vadovo pareigas, jeigu jis samdo rangovus, pareigos yra faktinės (12 t., 58 – 61 b. l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. T. parodė, kad su savo velioniu vyru J. T. buvo susituokusi nuo 2007 m., kartu augino du nepilnamečius vaikus - J. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriuos vyras visada padėjo jai išlaikyti. Kaip ir kiekvienoje šeimoje kartais kildavo konfliktų, oficialiai su vyru išsiskyrę jie nebuvo, pastaruoju metu kartu negyveno, nors jau buvo su juo susitaikę ir ketino gyventi kartu. J. T. visada padėjo išlaikyti jų vaikus, rėmė šeimą materialiai. Dėl įvykio, kilusio 2017 m. lapkričio 2 d., kurio metu statybvietėje (duomenys neskelbtini) mikrorajone žuvo jos vyras, jų šeima - ji ir abu nepilnamečiai vaikai neteko maitintojo, materialinė šeimos padėtis dėl to ženkliai pablogėjo. Apie paties minėto įvykio aplinkybes ji žino tik tiek, kiek perskaitė Valstybinės darbo inspekcijos pateiktose išvadose, nieko detaliau apie tai parodyti negali. Prie jos vyro laidojimo išlaidų padengimo prisidėjo visa jų šeima - jos vyro motina, brolis S., ji, taip pat dalį šių išlaidų padengė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. (5 t., 70 - 72, 79 - 89, 131, 137, 141 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba maždaug nuo 2017 m. sausio, jo pareigos yra statybos darbų vadovas. Kiek pamena, maždaug nuo 2017 m. gegužės iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) atliko sienų mūrijimo ir stogo įrengimo darbus statybos objekte – statant tris 3-jų aukštų daugiabučius, kurių pirminis adresas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvusiame (duomenys neskelbtini)). Vėliau kiekvienam iš tų trijų namų buvo suteikti numeriai (adresai) (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau tų namų numerių nepamena. Vėliau jų įmonė šiame objekte tik kartais taisydavo pastebėtus trūkumus. Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovas, nuo 2017 m. gegužės iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos dalyvavo šio statybos objekto gamybiniuose pasitarimuose. Šiuos pasitarimus protokoluodavo L. Š., techninės priežiūros vadovė, o šiuos pasitarimus vesdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G.. Kiek žino, šiame statybos objekte oficialiai paskirto statybos vadovo nebuvo, tačiau faktiškai statinio statybos vadovo funkcijas vykdydavo užsakovo (statytojo) direktorius A. G., šis koordinavo veiksmus tarp atskirų rangovų, su juo buvo sprendžiamos visos statybos procese iškilusios problemos, nesutarimai tarp rangovų, jis pasirinkdavo rangovus, derindavo darbų eiliškumą, atlikimo grafikus, terminus, tvarkė bendrus reikalus dėl statybos darbų organizavimo. Pamena, kad per gamybinius pasitarimus, kildavo klausimų ir dėl oro elektros linijos, kuri ėjo palei minėtą statybos objektą (tarp namų ir (duomenys neskelbtini) gatvės), tuomet A. G. atsakydavo, kad ši linija turi būti pravesta po žeme, kad dėl to vyksta derinimas dėl šios linijos pravedimo po žeme darbų atlikimo, bet prie manęs taip šios elektros linijos po žeme ir nepravedė. Kaip supranta, šiame statybos objekte nebuvo ir generalinio rangovo, jo funkcijas (samdyti rangovus ir kt.) taip pat faktiškai atliko UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G.. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai patys jokių statybos darbų neatliko, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) organizavo statybos darbų atlikimą. Ar ši statyba buvo vykdoma ūkio būdu, pasakyti negali. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. rudenį šiame statybos objekte, demontuojant pastolius, nusitrenkęs elektra žuvo žmogus, yra girdėjęs, tačiau nieko konkretaus nežino. Kodėl šiame objekte nebuvo pasirinktas ir nusamdytas statybos objekto statinio statybos vadovas, generalinis rangovas, nežino, kaip minėjo, darbus organizavo pats užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), kuriam visą laiką atstovavo pats direktorius A. G.. Kodėl darbai buvo vykdomi neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, negali pakomentuoti, nes nežino. Jie tiesiog vykdėme jų įmonei numatytus darbus (5 t., 161-162 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2001 m. iki 2019 m. sausio 8 d., jo pareigos iš pradžių buvo statybos vadovas, po to statybos direktorius, paskutinės jo pareigos - techninis direktorius. Kiek pamena, maždaug nuo 2017 m. gegužės pradžios iki 2017 m. liepos mėn. vidurio UAB (duomenys neskelbtini) atliko dviejų daugiabučių pastatų cokolinio parkingo monolitinės perdangos įrengimą statybos objekte, kur buvo statomi trys daugiabučiai namai, kurių (pirminis) adresas buvo (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)). Vėliau kiekvienam iš šių trijų namų buvo suteikti atskiri adresai, numeriai (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau tų namų numerių neatsimena. Minėtu laikotarpiu jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) techninis direktorius dalyvavo šio statybos objekto gamybiniuose pasitarimuose. Šiuos pasitarimus protokoluodavo techninės priežiūros vadovė L. Š., o juos vesdavo užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), jos direktorius A. G., dėl techninės priežiūros – L. Š.. Kiek jam žinoma, šiame statybos objekte oficialiai paskirto statybos vadovo nebuvo, t. y., jis nežino, ar šiame objekte buvo oficialiai paskirtas statinio statybos vadovas. Klausimus dėl generalinio rangovo, statinio statybos vadovo parinkimo, nusamdymo turėjo spręsti užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai statinio statybos vadovo funkcijas vykdydavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., kuris koordinavo veiksmus tarp atskirų rangovų, jis, kaip užsakovas, pasirinkdavo rangovus, apmokėdavo už atliktus darbus. Gamybiniuose pasitarimuose, pirmame 2017 m. gegužės 4 d. pasitarime, A. G. informavo, kad šalia statomų trijų namų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės einančią elektros oro liniją planuojama pradėti iškelti (pravesti po žeme) nuo 2017 m. liepos pradžios, tačiau ta oro linija prie jo taip ir nebuvo pravesta po žeme. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. rudenį mėn. šiame statybos objekte nusitrenkęs elektra žuvo žmogus, jis girdėjo, tačiau nieko konkretaus nežino. Kodėl darbai buvo vykdomi neiškėlus elektros oro linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, jis nežino. Klausimus dėl elektros oro linijos pravedimo po žeme turėjo išspręsti užsakovas UAB (duomenys neskelbtini). Jie, kaip rangovai, tiesiog atliko savo darbus, numatytus rangos sutartyje, sudarytoje su UAB (duomenys neskelbtini). Jis pagal tos elektros linijos laidų storį suprato, kad tai yra aukštos įtampos (daugiau nei 220 voltų) elektros linija. Daugiau nieko papildyti neturi (5 t., 164 - 165 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba maždaug nuo 1998 m. lapkričio mėn. Jo pareigos yra montavimo ir apdailos skyriaus vadovas, anksčiau buvo montavimo darbų vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turi tuos pačius akcininkus, UAB (duomenys neskelbtini) gamina langų stiklų paketus su rėmais, o UAB (duomenys neskelbtini) juos montuoja, t. y., šios įmonės yra susijusios. Kiek pamena, 2017 m. liepos -rugpjūčio mėn. jų įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atliko PVC langų montavimo darbus statybos objekte, kur buvo statomi trys daugiabučiai namai, adresu (duomenys neskelbtini). Po to kiekvienam iš šių trijų namų buvo suteikti atskiri numeriai (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau jų nurodyti negali, nežino. Šių darbų atlikimo metu jis, kaip montavimo darbų vadovas, kokius 4 - 6 kartus dalyvavo šio objekto statybos gamybiniuose pasitarimuose, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), su kuria UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi langų pirkimo - pardavimo ir sumontavimo sutartį, nes, kaip minėjo, jų įmonės glaudžiai susijusios. Šiuos pasitarimus vesdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G.. Jis negali pasakyti, nes nežino, ar šiame statybos objekte buvo oficialiai paskirtas statinio statybos vadovas, generalinis rangovas, tačiau faktiškai statinio statybos vadovo, genrangovo funkcijas vykdydavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., su juo gamybinių pasitarimų metu derindavo darbų eiliškumą, jų atlikimo grafikus, jis koordinavo veiksmus tarp atskirų rangovų, su juo buvo sprendžiamos problemos, iškildavusios statybos metu, iš esmės visi statybos darbų atlikimo organizavimo, valdymo klausimai buvo faktiškai sprendžiami su A. G., bent jau su jų įmone. Kokiu būdu buvo vykdoma ši statyba - ūkio būdu ar kitu, negali pasakyti, nežino, į tai nesigilino. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. rudenį šiame statybos objekte žuvo darbuotojas, nieko konkretaus nežino, tuo metu šiame objekte jie jau nebedirbo. Kodėl darbai buvo vykdomi neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Nepamena, kad jiems atliekant darbus šiame objekte būtų kalbama apie oro elektros linijos pravedimą po žeme. Tiesą sakant, nepamena, ar ten buvo oro elektros linija (5 t., 176 – 177 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba maždaug nuo 2006 m. darbų vadovu. 2017 m. rugpjūčio - spalio mėn. jų įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atliko šilumos tiekimo tinklų montavimo darbus statybos objekte, kur buvo statomi trys daugiabučiai namai, kurių pirminis adresas buvo (duomenys neskelbtini). Šių darbų atlikimo metu jis, kaip darbų vadovas, kokius 4 - 6 kartus dalyvavo šio objekto statybos gamybiniuose pasitarimuose, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), su kuria UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi rangos sutartį dėl minėtų darbų atlikimo. Šiuos pasitarimus vesdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., taip pat juose dalyvaudavo samdyta techninės priežiūros vadovė L. Š.. Šiame statybos objekte nebuvo oficialiai paskirtas statinio statybos vadovas ar generalinis rangovas, tačiau faktiškai statinio statybos vadovo, genrangovo funkcijas vykdydavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. G., su juo buvo derinamas darbų atlikimo eiliškumas, jų atlikimo grafikai, jis kontroliuodavo darbų atlikimo kokybę, savalaikiškumą, su juo buvo sprendžiamos darbo metu iškilusios problemos, jis spręsdavo apmokėjimo už atliktus darbus klausimus. Žodžiu, iš esmės visi statybos darbų atlikimo organizavimo, valdymo klausimai buvo faktiškai sprendžiami su A. G., bent jau su jų įmone. Kokiu būdu buvo vykdoma ši statyba, sunku tiksliai atsakyti, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) patys jokių statybos darbų neatliko, o samdė atskirus rangovus. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. lapkritį šiame statybos objekte žuvo darbuotojas, jis nieko iki šiol nežinojo, todėl nieko apie tai pasakyti negali. Jų įmonė darbus, kiek pamena, baigė spalio mėnesį. Kodėl darbai buvo vykdomi neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, šito nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Nepamena, negirdėjo, kad jiems atliekant darbus šiame objekte būtų kalbama apie oro elektros linijos pravedimą po žeme. Tiesą sakant, nepamena, ar šalia buvo oro elektros linija, nes ši oro linija netrukdė jų bendrovei pravedinėti šiluminę trasą (5 t., 182 - 183 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (antraeilės pareigos) dirba statybos techninės priežiūros vadovu. Kadangi minėtose bendrovėse yra, kiek žino, bent iš dalies tie patys akcininkai, tai 2017 m. spalio – lapkričio mėn. jis kokius 6 - 8 kartus, dažniausiai kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. G., dalyvavo statybos objekto – 3-jų statomų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gatvėje (tiksliau adreso nežino) gamybiniuose pasitarimuose. Dalyvavo juose todėl, kad pasimokytų, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kaip reikia vykdyti statybos techninę priežiūrą, kaip vesti gamybinius pasitarimus, kaip kontroliuoti atliekamų darbų rezultatus, atliktų darbų kokybę. Dažniausiai jis būdavo kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. G., kuris, kiek žino, yra šios bendrovės samdomas direktorius, nėra akcininkas. Šio statybos objekto statytojas ir užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. G., kurio pareigos šioje bendrovėje, kiek žino, yra direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo už atliktus darbus statybos objekte darbus atlikusiems rangovams. Statybos nebuvo atliekamos ūkio būdu, nes pati UAB (duomenys neskelbtini), jos darbuotojai jokių statybos darbų nevykdė. Kiek žino, šiame statybos objekte - statant minėtus tris namus (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirtas generalinis rangovas, nebuvo paskirtas ir šio statybos objekto statybos vadovas. Kodėl jis nebuvo paskirtas, nežino, negali pasakyti. Paprastai užsakovas skiria generalinį rangovą, o šis skiria statybos darbų vadovą (bendrą visam statybos objektui). Užsakovas A. G. pasirinkdavo rangovus, mokėjo jiems už atliktus darbus, kokias jis dar funkcijas vykdė, jam sunku pasakyti, bet per minėtus gamybinius pasitarimus faktiškai vadovaudavo A. G. bei L. Š., kuri, kaip techninės priežiūros vadovė, derindavo klausimus dėl atliktų darbų kokybės, jų priėmimo. Apie statybos objekte buvusią veikiančią oro liniją jis nieko nežino, apie tai nieko negirdėjo, tų klausimų netvarkė. Kodėl darbai buvo vykdomi neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, nieko nežino. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį šiame statybos objekte žuvo žmogus, jis girdėjo, tačiau nieko konkretaus nežino (5 t., 155 - 156 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d., apie 10.01 val., buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), apie 40 metų vyrą nutrenkė elektra. Jis su Greitosios medicinos pagalbos brigada 10:02 val. atvyko į įvykio vietą – statybvietę. Atvykęs pastebėjo tarp pastatų gulintį vyrą, kuris buvo be širdies veiklos ir nekvėpavo. Statybvietės darbuotojai asmenį nunešė po priestatu su stogu. Asmuo buvo padėtas ant putplasčio ir pradėtas gaivinti. Po 40 minučių gaivinimo, neatsiradus širdies veiklos ir kvėpavimo, pasirodžius lavondėmėm apatinėje kūno dalyje, gaivinimas buvo nutrauktas, konstatuota asmens mirtis (1 t., 38 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2017 m. jų įmonė pastatė metalinius pastolius statybvietėje. Iš įmonės, kuri stato pastatą, paskambino, kad jie nuimtų pastolius. 2017 m. lapkričio 2 d. atvykus į statybvietę jis paskambino pažįstamam J. T., kurio paprašė atvykti į statybvietę padėti nuimti pastolius, kadangi kitas įmonės darbuotojas atvykti negalėjo. Apie 9.15 val. J. atvyko nuosavu automobiliu. J. buvo apsirengęs statybininko rūbais, jis jam davė statybininko šalmą ir darbines pirštines. J. buvo blaivus, sveikatos sutrikimais nesiskundė. Jis užlipo ant pastolių ketvirto aukšto, o J. stovėjo po juo ant antro aukšto pastolių. Jis nuiminėjo pastolių viršutines dalis ir perdavinėjo jas žemyn J., kuris jas padėdavo nuo antro aukšto ant žemės. Taip jie dirbo apie 30 minučių. Apie 9.40 val. jis, būdamas ketvirtame (pastolių) aukšte, nuėmė pastolio dalį – metalinį vamzdį, 3,5 metrų ilgio įstrižainę, ir vertikaliai leido jį žemyn. J., paėmęs už šios įstrižainės apatinio krašto, turėjo ją nuleisti vertikaliai ant žemės, tačiau dėl jam neaiškių priežasčių J., paėmęs įstrižainę, ją palenkė kaip meškerę į priekį. Įstrižainė palietė aukštos įtampos elektros laidus, einančius prie statybvietės, po to J., paleidęs įstrižainę, nukrito ant pastolių, o įstrižainė nukrito ant žemės. J. buvo be sąmonės, bet kvėpavo. Jis paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykusi greitoji medicinos pagalba J. gaivino apie vieną valandą, tačiau konstatavo jo mirtį. Prieš metus laiko J. buvo įdarbintas jo įmonėje, kur pradirbo apie pusę metų. Nuo to laiko jis su J. palaikydavo ryšius. J. buvo patyręs darbuotojas, jis nebuvo jo įmonėje įregistruotas kaip darbuotojas (1 t., 35 - 36 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba maždaug nuo 2011 m. gegužės – birželio mėn. Kiek pamena, nuo 2017 m. pavasario jų įmonė maždaug per tris mėnesius atliko vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų vamzdynų įrengimo darbus statybos objekte, kur buvo statomi trys 3-jų aukštų daugiabučiai namai, kurių adresas buvo (duomenys neskelbtini). Šių darbų atlikimo laikotarpiu jis kaip statybos darbų vadovas kokius 4-5 kartus dalyvavo šio objekto statybos gamybiniuose pasitarimuose. Po to dar dalyvavo priduodant atliktus darbus, bet tai jau buvo 2018 m. vasarą. Gamybinius pasitarimus protokoluodavo techninė prižiūrėtoja L. Š., pasitarimus vesdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G.. Statybos objekte nebuvo oficialiai paskirto statybos vadovo, bet faktiškai statinio statybos vadovo funkcijas vykdydavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., jis kaip užsakovas pasirinkdavo rangovus, derindavo darbų eiliškumą, atlikimo grafikus, apmokėdavo už atliktus darbus, koordinavo veiksmus tarp atskirų rangovų, su juo buvo sprendžiamos problemos, kurios iškildavo statybos eigoje – visi statybos darbų atlikimo organizavimo klausimai buvo faktiškai sprendžiami su A. G.. Statybos objekte nebuvo ir generalinio rangovo. Atliktų darbų aktus pasirašinėjo užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., UAB (duomenys neskelbtini), jos direktorius A. G. faktiškai atliko ir generalinio rangovo funkciją samdyti rangovus. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai patys jokių statybos darbų neatliko, tačiau UAB (duomenys neskelbtini), jos direktorius A. G. organizavo statybos darbų vykdymą, organizavo jų atlikimą – faktiškai atliko statybos darbų valdymą. Statyba tikrai nebuvo vykdoma ūkio būdu, nes pati UAB (duomenys neskelbtini) jokių statybos darbų neatliko, tik A. G., kaip ir minėjo, atliko statybos darbų organizavimo, valdymo darbus. Apie įvykį, kurio metu šiame statybos objekte, ardant pastolius, nusitrenkęs elektra žuvo darbuotojas, yra girdėjęs, tačiau nieko konkretaus nežino. Kodėl šiame objekte nebuvo pasirinktas ir pasamdytas statybos objekto statinio statybos vadovas, generalinis rangovas, nežino. Kodėl darbai buvo vykdomi, neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, taip pat nežino. Pamena tik, kad dar 2017 m. pavasarį, jiems pradėjus atlikti darbus šiame objekte, A. G. sakė, kad šalia objekto einančią oro elektros liniją maždaug per dvi savaites turi pravesti po žeme, bet nepravedė. Po to A. G. šiuos pažadus vėl kartodavo – kad praves liniją po žeme už dviejų savaičių, bet taip tos linijos, kol jie ten vykdė darbus, po žeme ir nepravedė (5 t., 170 - 171 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. 2017 m. kovo - spalio mėn. jų įmonė atliko inžineringo, t. y. nuotekų, vandentiekio, vėdinimo sistemų įrengimo darbus, statybos objekte, kur buvo statomi trys daugiabučiai namai. Šių darbų atlikimo metu jis, kaip projektų vadovas, daug kartų dalyvavo šio objekto statybos gamybiniuose pasitarimuose, su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rangos sutartis dėl minėtų darbų atlikimo. Pasitarimus vesdavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. G. (tiksliai jo pareigų nepamena, lyg direktorius). Pasitarimuose dalyvaudavo UAB (duomenys neskelbtini) samdyta kitos įmonės darbuotoja techninės priežiūros vadovė L. Š.. Nežino, ar šiame statybos objekte buvo oficialiai paskirtas statinio statybos vadovas, generalinis rangovas, tačiau faktiškai statinio statybos vadovo, genrangovo funkcijas vykdydavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. G., su juo derindavo darbų atlikimo grafikus, eiliškumą, jis koordinavo statybos darbų atlikimą, sprendė statybos darbų atlikimo metu iškilusias problemas. Iš esmės visi statybos darbų atlikimo organizavimo, valdymo klausimai buvo faktiškai sprendžiami su A. G.. Jo manymu, ši statyba buvo vykdoma rangos būdu, nes darbams atlikti buvo samdomi atskiri rangovai. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. lapkritį statybos objekte žuvo darbuotojas, nieko konkretaus nežino, žino, kad asmenį nutrenkė elektra. Kodėl darbai buvo vykdomi, neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Nepamena, kad jiems atliekant darbus šiame objekte būtų kalbama apie oro elektros linijos pravedimą po žeme. Jų įmonei ši oro elektros linija atlikti darbus netrukdė (5 t., 185 - 186 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, jų įmonė užsiima įvairiais elektros darbais. 2017 m. lapkričio 2 d. į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko anksti ryte. Tą dieną buvo drėgna, dulksna, lynojo. Apie 8 val., prieš klojant elektros kabelius, buvo pradėti griovių atkasinėjimo darbai pagal naujai pastatytus namus (duomenys neskelbtini), kurie eina palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Apie 8.30 val., atvežus kabelio ritę, ją iškrovė, tada nuėjo paruošti vietą naujai ritei iškrauti. Tuo metu eidamas pamatė ant antro aukšto pastolių gulintį žmogų ir kaip tik tuo metu atvyko policijos automobilis. Kiek pamena, pastoliai buvo 3 - 4 aukštų. Patikslina, kad žmogus gulėjo ant pastolių, kurie stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo (iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės). Policijos pareigūnas pasakė, kad būtų gerai nuo pastolių nuleisti nukentėjusįjį, kad medikai galėtų suteikti medicininę pagalbą. Jie pakilo ant pastolių, padėjo nukelti ant žemės nukentėjusįjį vyrą, kuris buvo be sąmonės ir, kiek pamena, nekvėpavo. Atvažiavę medikai pradėjo nukentėjusįjį gaivinti. Jis grįžo prie kabelio klojimo darbų. Nei vieno iš įvykio dalyvių anksčiau šiame statybos objekte jis nebuvo matęs. Šalia nukentėjusiojo vyro buvo dar vienas vyras. Šis vyras ir nukentėjęs vyras dirbo dviese, kaip suprato, jie ardė metalinius pastolius, nes aplinkui gulėjo pastolių detalės. Ką jie darė iki įvykio, kaip įvyko įvykis, nematė. Kažkas pasakė, kad tą vyriškį nutrenkė elektra, lygiagrečiai pastoliams (lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei) maždaug per du metrus nuo pastolių, apie 8-10 metrų aukštyje, ėjo, berods, 12 000 voltų aukštos įtampos veikianti elektros linija, kurios laidai nebuvo izoliuoti (paprasti metaliniai laidai be izoliacijos). Būtent dėl šitos linijos pravedimo po žeme tą dieną jie atliko minėtus paruošiamuosius darbus, kadangi ši linija ėjo per arti namų. Nežino, kodėl darbai buvo atliekami šalia neizoliuotos aukštos įtampos linijos (1 t., 40 - 42 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Maždaug nuo 2017 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. jų įmonė atliko turėklų montavimo darbus, jis kaip darbų vadovas organizavo balkonų turėklų montavimo darbus maždaug iki 2017 m. spalio mėn. statybos objekte, kuriame buvo statomi trys daugiabučiai namai, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug kas antrą savaitę (antradieniais) dalyvavo šio objekto statybos gamybiniuose pasitarimuose, juos vesdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G. ir techninės priežiūros vadovė L. Š.. Nežino, ar šiame statybos objekte buvo oficialiai paskirtas statinio statybos vadovas ar generalinis rangovas, tačiau faktiškai statinio statybos vadovo, genrangovo funkcijas vykdydavo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., su juo derindavo darbų atlikimo grafikus, jų eiliškumą, jis koordinavo veiksmus tarp atskirų rangovų. Jų įmonė su A. G. derino visus statybos organizacinius klausimus, taip pat ir valdymo klausimai faktiškai buvo sprendžiami, derinami su A. G.. Klausimai dėl techninės priežiūros buvo sprendžiami su jos vadove L. Š.. Kokiu būdu buvo vykdoma ši statyba - ūkio būdu ar kitu - negali pasakyti, nežino, į tai nesigilino. Apie įvykį, kurio metu 2017 m. rudenį šiame statybos objekte žuvo darbuotojas, nieko konkretaus nežino, apie tai girdėjo per žinias, kad žmogus žuvo nutrenktas elektros. Kodėl darbai buvo vykdomi neiškėlus elektros linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje, nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Nepamena, kad jiems atliekant darbus šiame objekte būtų kalbama apie oro elektros linijos pravedimą po žeme (5 t., 188-189 b. l.).

Kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys:

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 9.47 val., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prospekte, statybvietėje, vyrą nutrenkė elektra. Papildomai pateikta informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. T. (nurodyta – S.), statybvietėje, dirbdamas ant pastolių, paėmęs metalinį vamzdį, prisilietė prie atvirų neizoliuotų elektros įtampos laidų, dėl ko gavo iškrovą. GMP brigadoms nepavyko atgaivinti. Darbuotojas mirė (5 t., 10 b. l.).

2017 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą – statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, statybvietėje statomi trys sujungti trijų aukštų namai. Prie pastatų nuo (duomenys neskelbtini) pusės stovi įrengti metaliniai pastoliai. Prie vidurinio pastato stovi 4-ių eilių į viršų ir 7-ių stulpelių į plotį pastoliai. Šių pastolių viršutinė, ketvirtos eilės, dalis (iš kairės pusės į dešinę) yra išardyta iki ketvirto stulpelio. Prie ketvirto stulpelio, ant smėlio, horizontaliai guli pastolių vamzdis, apie 3,5 metrų ilgio. Prie vidurinio pastato sienos ant putplasčio plokščių guli vyriškos lyties lavonas (1 t., 16 - 19, 20 - 31 b. l.). Byloje pateiktame 2017 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priede – fotolentelėje - užfiksuota statybvietės (duomenys neskelbtini) gatvėje bendras vaizdas, taip pat vidurinio pastato pastolių viršaus bendras vaizdas (1 t., 20-31 b. l.).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausio darbo inspektoriaus 2018 m. sausio 26 d. tyrimo akte „Įvykio darbe, įvykusio 2017 m. lapkričio 2 d. statybvietėje (duomenys neskelbtini), piliečiui J. T.“, nurodyta, kad atlikus 2017 m. lapkričio 3 d. J. T. lavono teismo medicinos tyrimą (tyrimo Nr. M1262/2017(01)) nustatyta mirties priežastis: techninės elektros poveikis. VDI darbo inspektoriaus tyrimo išvadoje dėl įvykio darbe priežasčių konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - iškrova tarp 10 kV elektros oro linijos demontuojamų pastolių elemento (konstrukcijos įstrižainės), galimai jai priartėjus negu 0,6 m prie įtampą turinčių dalių. Šiuo atveju įvykį darbe lėmė šių norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybos techninę veiklą ir elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus pažeidimai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (18 str., 7., 5 p.); Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (15 str., 1 d.); Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00 (6, 7, 7.1,9, 11 ); Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai (6 p., 9 p., 13.2 p., 34.3 p.); Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio priežiūra (7.1 p., 36.12 p.); Elektros tinklų apsaugos taisyklės (3 p., 13 p., 16 p., 16.1 p., 19.2 p., 19.10 p., 19.12 p., 36 p.); Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (395 p.); Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės (21 p., 98 p., 169 p.).

Skiltyje „Išvada dėl įvykio darbe tyrimo rezultatų įforminimo“ nurodyta, kad vadovaujantis įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 23 punkto nuostata, jei įvykio darbe tyrimo metu VDI inspektorius nustato, kad nukentėjusysis nebuvo apdraustas privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jis, vadovaudamasis duomenimis, suriktais nustatyta tvarka, surašo laisvos formos aktą, kuriame aprašo įvykio aplinkybes ir priežastis. įvardija susijusius su įvykiu darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir nustatyta tvarka suformuoja dokumentų bylą (1 t., 64 - 113 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. S. 2018 m. gegužės 29 d. rašte, atsakant į klausimus, nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbus statybos objekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba“ (duomenys neskelbtini), vykdė pagal su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 10 d. pasirašytą rangos darbo sutartį Nr. 2017 m. liepos 10 d. Statytojas (užsakovas) UAB (duomenys neskelbtini) atliko statybą ūkio būdu - konkrečių darbų atlikimui samdė atskirus rangovus. Statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) atstovas statybos objekte buvo direktorius A. G.. 2017 m. liepos 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 2017726-1 atsakingu už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos organizavimą, koordinavimą ir užtikrinimą paskirtas darbų vadovas D. G., jam nesant objekte - gamybos direktorius R. S.. UAB (duomenys neskelbtini) darbus statybos objekte pradėjo 2017 m. liepos 26 d. Tuomet jau buvo pastatyti namo konstrukciniai elementai, sudėti langai. UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbus vykdė pagal statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) parengtą techninį projektą ir statybos darbų technologijos projektą, kuriuose numatytos priemonės saugiam darbų atlikimui. UAB (duomenys neskelbtini) informavo, kad techninės sąlygos statybos darbų atlikimui gautos ir iš AB (duomenys neskelbtini) (toliau - ESO), kurie jokių apribojimų darbų atlikimui nenurodė. UAB (duomenys neskelbtini) fasadų apšiltinimo sistemos įrengimo darbus atliko pagal darbų atlikimo technologinę kortelę. Statybos darbai 10 kV elektros oro linijos apsauginėje zonoje buvo vykdomi vadovaujantis „Saugos ir sveikatos taisyklių DT 5-00“, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 2 priedo „Pavojingų zonų ribos, kuriose veikia pavojingi veiksniai“ 2 lentelėje nurodytais pavojingų zonų, kuriose galimas pavojingas elektros srovės poveikis ribų parametrais - kai įtampa nuo 1 iki 20 kV, atstumai, apribojantys pavojingą zoną nuo neaptvertų - izoliuotų elektros įrenginių dalių arba nuo vertikalios plokštumos, kurią sudaro elektros oro linijos artimiausio laido, turinčio įtampą, projekcija į žemę 2,0 metro. Kadangi statytojas (užsakovas) UAB (duomenys neskelbtini) informavo, kad techninės sąlygos ir leidimai statybos darbų atlikimui iš AB (duomenys neskelbtini) gauti, jokių apribojimų darbų atlikimui nėra ir saugus atstumas iki darbų atlikimo vietos išlaikomas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) jokių kitų papildomų organizacinių ir techninių apsaugos priemonių, kurias statė statytojas (užsakovas), nenumatė. Su AB (duomenys neskelbtini) atstovais tiesiogiai bendravo statytojas (užsakovas) UAB (duomenys neskelbtini). Gamybiniuose pasitarimuose ESO atstovai nedalyvavo. UAB (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos darbų statybos objekte neatliko, tiesiogiai su ESO atsakingais asmenimis nebendravo. Darbų atlikimo metu buvo naudojama statytojo (užsakovo) įrengta elektros instaliacija, t. y., elektriniai įrankiai jungiami į įrengtas elektros rozetes. Kiekvieną savaitę objekte vyko gamybiniai pasitarimai. Jokių pastabų iš statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) ar AB ‚Energijos skirstymo operatorius” atstovų dėl darbų atlikimo oro linijos apsauginėje zonoje gauta nebuvo. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pastolių, reikalingų atlikti fasado apšiltinimo darbus neturi, su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis Nr. 0705-1, priedas Nr. 36 dėl pastolių nuomos, sumontavimo ir demontavimo darbų atlikimo. 2017 m. lapkričio 2 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo vietoje pastolių demontavimo darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal rangos darbų sutartį Nr. 0705-01 priedas Nr.36 2017 m. liepos 27 d. su UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja, montuoja ir demontuoja pastolius bei atsako už darbuotojų saugą ir sveikatą darbų atlikimo metu. UAB (duomenys neskelbtini)duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) pastolių montavimo ir demontavimo darbams samdė UAB (duomenys neskelbtini). Jokių juridinių (sutartinių) santykių UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) neturi (1 t., 118 – 119 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė rangos darbų sutartį Nr. 2017.07.10, 2017 m. liepos 10 d. sudarytą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau sutartyje - Užsakovas), atstovaujamos direktoriaus A. G., ir UAB (duomenys neskelbtini)(toliau sutartyje - Rangovas), atstovaujamos direktoriaus V. S.. Sutarties 3 dalies „Darbai“, 3.2 punkte nustatyta, kad visi Darbai yra vykdomi Rangovo rizika bei atsakomybe. Rangovas visiškai atsako, kad Darbų vykdymo metu būtų griežtai laikomasi visų teisės aktuose nustatytų darbų ir sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos, eismo saugumo, aplinkos apsaugos, viešosios tvarkos ir saugumo, sanitarijos ir higienos, normatyvinių statybos techninių ir kitų reikalavimų. 3.4. Punkte numatyta, kad Rangovas privalo nedelsdamas, tačiau visais atvejais esant galimybei iki Darbų pradžios, raštu pateikti Užsakovui visas savo abejones dėl Darbų ar jų vykdymo (įskaitant, bet neapsiribojant: dėl Užsakovo pageidaujamo jų atlikimo būdo tinkamumo ir kokybės, dėl Užsakovo pateiktų dokumentų ir/ar kitų duomenų tinkamumo ar pakankamumo jiems atlikti, dėl kitų nuo Rangovo nepriklausančių aplinkybių, keliančių grėsmę jų tinkamam atlikimui). 3.5 Punkte nustatyta, kad iki Darbų pradžios Rangovas parengia ir techninei priežiūrai tvirtinti pateikia atliekamų Darbų technologijos (vykdymo) projektą. Rangovo parengtame Darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodomi privalomi reikalavimai Darbų kokybei (ne žemesni, nei nurodyti teisės aktuose, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, Sutarties dokumentuose bei Darbų dokumentuose), technologinės priemonės bei procesai šiems reikalavimams pasiekti. Užsakovas turi teisę netvirtinti Darbų technologijos (vykdymo) projekto, pateikdamas Rangovui pastabas bei pasiūlymus, kuriuos Rangovas privalo įgyvendinti bei atitinkamai pataisyti teikiamą tvirtinti Darbų technologijos (vykdymo) projektą. Techninei priežiūrai patvirtinus Darbų technologijos (vykdymo) projektą, jis tampa Sutarties dokumentu. 3.6 Punkte numatyta, kad iki Darbų pradžios Rangovas privalo Užsakovui pateikti tinkamai patvirtintas Rangovo statybos taisykles, kuriomis vadovaudamasis Rangovas privalo atlikti Darbus, arba, tuo atveju, kai Rangovas savo tinkamai patvirtintų statybos taisyklių neturi, pasirašyti sutikimą, kad Rangovas įsipareigoja Darbus atlikti vadovaudamasis Užsakovo patvirtintomis ir Rangovui pateiktomis statybos taisyklėmis (1 t., 120 - 133 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus V. S. 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 20170726-1 už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos organizavimą, koordinavimą ir užtikrinimą atsakingu paskirtas darbų vadovas D. G., jam nesant darbe – R. S.. Darbų vadovas D. G. šiuo įsakymu įpareigotas koordinuoti ir kontroliuoti bendrovės darbuotojų bei rangovinių organizacijų darbą, užtikrinant tinkamą saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos ir aplinkos (gamtos) saugos reikalavimų vykdymą (1 t., 134 b. l.).

Byloje pateikta 2017 m. liepos 27 d. nuomos sutartis Nr. 0507-01, pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) (toliau sutartyje – Nuomotojas) ir UAB (duomenys neskelbtini)(toliau sutartyje – Nuomininkas). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomojama Įranga yra fasadiniai rėminiai pastoliai MJ UNI Connect, L. S. system. Sutartyje numatyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui šios įrangos pakrovimo ir transportavimo paslaugas bei Įrangos montavimo - išmontavimo paslaugas (1 t., 135 - 140 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus V. S. 2018 m. liepos 26 d. rašte dėl duomenų pateikimo, atsakant į klausimus, nurodyta, kad statytojas (užsakovas) UAB (duomenys neskelbtini) vykdė statybą ūkio būdu (atliko ir rangovo funkcijas), o kitų darbų atlikimui samdė atskirus rangovus. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D 1-848, statinio statybos vadovą turėjo skirti statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta 32.2 punkte. Statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) atstovas statybos objekte buvo direktorius A. G.. Statinio statybos priežiūrą vykdė statytojo (užsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas prižiūrėtojas - UAB (duomenys neskelbtini)darbus priiminėjo ir įrašus statybos darbų žurnale, darė techninis prižiūrėtojas L. Š.. UAB (duomenys neskelbtini)pagal 2017 m. liepos 10 d. pasirašytą rangos darbų sutartį Nr. 2017.07.10 su UAB (duomenys neskelbtini) statybos objekte „Daugiabučių gyvenamųjų statyba“ (duomenys neskelbtini), atliko tik fasadų apšiltinimo darbus. 2017 m. liepos 26 d. UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu Nr. 20170726-1 atsakingu už saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos koordinavimą ir užtikrinimą, atliekant fasadų apšiltinimo darbus, buvo paskirtas darbų vadovas D. G., jam nesant objekte - gamybos direktorius R. S.. Pagal STR 1.06.04:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ punkte „I reikalavimus UAB (duomenys neskelbtini)(rangovas) statybos vadovu buvo paskyręs darbų vadovą D. G., jam nesant objekte - gamybos direktorių R. S.. UAB (duomenys neskelbtini)specialiųjų statybos darbų neatliko. UAB (duomenys neskelbtini)su AB (duomenys neskelbtini) nebendravo, gamybiniuose pasitarimuose ESO atstovai nedalyvavo. 2017 m. lapkričio 2 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo vietoje pastolių demontavimo darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2017-06-01 d. rangos darbų sutartį Nr. 0705-01, Priedas Nr. 36 su UAB (duomenys neskelbtini)nuomoja, montuoja ir demontuoja pastolius. UAB (duomenys neskelbtini)duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) pastolių montavimo ir demontavimo darbams samdė UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 146 - 147 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G. 2018 m. balandžio 17 d. rašte (su pateiktais priedais), be kita ko nurodė, kad objekte, (duomenys neskelbtini), nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Pagal 2017 m. gegužės 10 d. pasirašytą sutartį Nr.145144-51112/170580 su AB (duomenys neskelbtini) dėl laikinos elektros naudojimo statybos darbams, objekto statybos darbams turimų elektros įrenginių leista naudoti galia sudaro 20 kW. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 23 punktu, jei turimų žemosios įtampos elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW arba esant vienfaziam elektros įvadui, skirti asmens, atsakingo už elektros ūkį, nebūtina. 2017 m. vasario 23 d. Bendrovė ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašė Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinkle paslaugos sutartį Nr. NV-E1N1706672 ir elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartį, kurių 4 p. operatorius įsipareigojo per 90 kalendorinių dienų nuo prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu, įvykdyti savo įpareigojimus ir prijungti objektą prie operatoriaus elektros tinklų. 2017 m. birželio 29 d. AB (duomenys neskelbtini) darbų rangos sutartį pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini). Darbai turėjo būti baigti iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Per nurodytą terminą jokie darbai nebuvo atlikti. Bendrovė darbų frontų perdavimo - priėmimo aktą AB (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2017 m. rugsėjo 4 d. AB (duomenys neskelbtini) ir darbų rangovas AB (duomenys neskelbtini) ir toliau vėlavo vykdyti oro linijos iškėlimo darbus. Bendrovė ne kartą raštu kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), siekdama būti informuota, kada bus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Galiausiai, Bendrovė AB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. spalio 31 d. išsiuntė pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. AB (duomenys neskelbtini) atstovai ne kartą lankėsi statybos objekte, tačiau jokių pastabų dėl darbų atlikimo oro linijos apsauginėje zonoje gauta nebuvo, jokių pastabų dėl darbų atlikimo negauta ir iš darbų rangovo UAB (duomenys neskelbtini), kurie linijos iškėlimo darbus vykdė nuo 2017 m. liepos 12 d. Rangovai savo darbų atlikimo vietose skirdavo savo statybos darbų vadovus, kurie būdavo atsakingi už statybos darbų atlikimą bei darbų saugą ir sveikatą. Nelaimingo atsitikimo 2017 m. lapkričio 2 d. metu statybos objekte darbus atliko rangovas UAB (duomenys neskelbtini), su kuria Bendrovė 2017 m. liepos 10 d. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. 2017.07.10 (toliau - Rangos sutartis). Taip pat rašte nurodyta, kad Bendrovė ir UAB (duomenys neskelbtini)statybvietės perdavimo - priėmimo aktą pasirašė 2017 m. liepos 8 d., kurį pasirašydamas rangovas patvirtino, kad statybvietės ribos, pažymėtos brėžinyje, buvo fiziškai parodytos rangovo atstovui, kad rangovui yra perduodamas būtent statybvietės ribų brėžinys ir, kad statybvietėje savo vykdomiems darbams už darbų saugą ir sveikatos koordinavimą rangovas priima atsakomybę (2 t., 5 - 7 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G. 2018 m. balandžio 17 d. prie rašto pateikė 2017 m. liepos 18 d. statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Rangos darbų sutartimi Nr. 2017.07.10, pasirašyta 2017 m. liepos 10 d., suteikė Rangovui UAB (duomenys neskelbtini)statybvietės valdymo teisę. Akte nurodyta, kad Rangovas, šiuo aktu perėmęs Statybvietę, tampa atsakingu už Statybvietę ir jos pareigas pagal sudarytą sutartį. Rangovas pasirašydamas šį aktą pavirtino, kad: 1. Statybvietės ribos pažymėtos brėžinyje, fiziškai parodytos Rangovo atstovui; 2. Rangovui yra perduotas Statybvietės ribų brėžinys; 3 . Statybvietėje savo vykdomiems darbams už darbų saugą ir sveikatos koordinavimą prisiima atsakomybę. Be to, nurodyta, kad statybvietės priėmimo – perdavimo metu yra užfiksuota esama Statybvietės priklausinių būklė, už kurią Rangovas nėra atsakingas (2 t., 37 b. l.).

Byloje pateikta 2017 m. vasario 14 d. statybos techninės priežiūros sutartis Nr. 2017 02 14-1/TP-17/007, pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. G., ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis prižiūrėtojas), atstovaujamos A. L.. Pagal šią sutartį Techninis prižiūrėtojas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, užtikrinti Objekto – (duomenys neskelbtini), statybos darbų techninės priežiūros (tiek bendrosios, tik specialiosios) vykdymą, t. y., kontroliuoti, kad vykdomi Objekto statybos darbai atitiktų projektą, laikantis rangos sutarties dėl Objekto statybos darbų atlikimo sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų (2 t., 65 – 69 b. l.).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. L. 2017 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-8, kuriuo L. Š. paskirta statinio statybos techninės priežiūros vadove/grupės vadove (objekte - (duomenys neskelbtini)) (2 t., 70 b. l.).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), vykdydamos pastolių montavimo darbus, nežinojo, kad elektros oro linijoje įtampa nėra atjungta. Darbuotojai buvo tikri, kad šie darbai padaryti, kadangi šalia arti esančių laidų negali būti vykdomi jokie statybos darbai. Prieš montuojant pastolius statybos aikštelėje, jų niekas neinstruktavo, neinformavo ir su jais nekontaktavo. Apie galimus pavojus jie įspėti nebuvo (2 t., 78 b. l.).

Byloje pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, susiję su pastoliais (3 t., 203 - 204 b. l. )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje Nr. M 1262/2017 (01) pateikta išvada, kad J. T. mirė nuo techninės elektros poveikio, iš karto po šio poveikio, tai rodo elektros žymės pilvo bambos srities odoje, dešiniosios plaštakos I tarpupirščio ir kairiosios pėdos odoje, histologinio tyrimo duomenys, medicinos kriminalistinio tyrimo duomenys. J. T. lavono kraujyje metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta (2 t., 96 - 99 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte pateikė informaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) statinio statybos vadovo paskyrimo dokumentų nerengė. Kaip minėta, statybos darbų vadovą paskirdavo kiekvienas iš rangovų (kaip atsakymo priedus UAB (duomenys neskelbtini) pateikė statybos darbų technologines korteles, techninio projekto dokumentus, dokumentus dėl esamų elektros tinklų iškėlimo, statybos leidimą) (3 t., 3, 4 – 154 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini)byloje pateikė fasado įrengimo statybos darbų technologinės kortelės kopiją bei dokumentus dėl darbų vadovo D. G. (3 t., 157 - 190 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) byloje pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumontuotų pastolių, kuriuos ardant įvyko tiriamas nelaimingas atsitikimas, montavimo vietos (įvykio) adresas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikti dokumentai, susiję su minėtais pastoliais (3 t., 193, 194 - 197 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ESO) pateiktame rašte nurodyta, kad bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Klientas) 2017 m. kovo 8 d. išduotas sutikimas Nr. 17LD-VI-145, galiojantis iki 2017 m. birželio 8 d., kuriuo Klientui buvo leista vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonoje. Bendrovei iki įvykio dienos (2017 m. lapkričio 2 d.) kitų leidimų Kliento vykdomiems darbams 10 kV oro linijos apsaugos zonoje nėra išdavusi. 2017 m. rugpjūčio 9 d. el. paštu Klientą informavo, kad Rangovas neturi galimybės vykdyti pradėtus darbus. Klientas 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė Bendrovei Darbų frontų perdavimo – priėmimo aktą (toliau – Aktas). Po Akto gavimo dienos rangovas pradėjo vykdyti suplanuotus žemės kasimo, modulinės tranzitinės transformatorinės ir komercinių apskaitų skydų montavimo darbus. 2017 m. spalio 6 d. Rangovas įrengė modulinę tranzitinę transformatorinę, transformatorius ir komercinius apskaitos skydus. Vykdant naujai montuojamų įrenginių priėmimą pagal suderintą Projektą Bendrovės specialistai žodžiu įspėjo statybos vadovą apie galimas rizikas dirbant 10KV oro linijos L-300 iš TP Viršuliškės apsaugos zonoje. Nurodyta, kad visi statinių statybos darbai galėjo būti vykdomi tik įgyvendinus nurodytas projektines sąlygas (Nr. TS-17-06672 ir ISKTS), išlaikius numatytą Projekto darbų vykdymo etapiškumą, t. y., iškėlus 10 kV oro liniją.

Tarp ESO pateiktų dokumentų yra ESO inžinieriaus M. V. 2017 m. lapkričio 16 d. paaiškinimas apie statybvietę, (duomenys neskelbtini) , kur nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) statybos projektų vadovui A. G. išaiškinta, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra pastatytas 10 kV elektros Oro linijos L-300 iš (duomenys neskelbtini) TP apsaugos zonoje ir vykdyti statybos darbus yra draudžiama, norint dirbti, reikia laikytis elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų, būtina turėti reikiamus leidimus ir laikytis leidimuose nurodytų sąlygų. Visi statinių statybos darbai galėjo būti vykdomi tik išlaikius numatytą projekto darbų eiliškumą, t. y. iškėlus 10 kV oro liniją (kaip atsakymo priedus ESO pateikė su šiuo atsakymu susijusius dokumentus (4 t., 4 - 6, 10 - 159 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. V. 2018 m. rugsėjo 10 d. pateiktame rašte nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal su UAB (duomenys neskelbtini)pasirašytą pastolių nuomos sutartį statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), teikė pastolių nuomos, statymo ir ardymo paslaugas. Bendrovei pritrūkus pastolių, buvo kreiptasi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių dėl pastolių nuomos, statymo ir ardymo paslaugų suteikimo minėtoje statybvietėje UAB (duomenys neskelbtini). Žodiniu sutarimu sutarta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiks pastolių nuomos statymo, ir ardymo paslaugas minėtoje statybvietėje UAB (duomenys neskelbtini) trūkstama apimtimi (4 t., 166 b. l.).

Byloje pateikti 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių bei 2018 m. sausio, kovo, balandžio gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių Gamybinių pasitarimų protokolai. Iš pateiktų Gamybinių pasitarimų protokolų matyti, kad šiuose pasitarimuose dalyvaudavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., UAB (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovė L. Š. bei kitų įmonių atsakingi asmenys. 2017 m. spalio 31 d. protokole 4 punkte, skiltyje einamieji klausimai, užfiksuota, kad ESO pateikė informaciją, jog iki šių metų lapkričio 15 d. turi būti atliktas el. linijos perjungimas (7 t., 1 - 127 b. l.).

2017 m. sausio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2017/4 nutarta nuo 2017 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirti A. G.. 2017 m. sausio 30 d. su A. G. sudaryta darbo sutartis (7 t., 173 - 175 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1913 (18) konstatuota, kad 1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad buvo dirbama pavojingoje zonoje (arčiau nei 2 m iki laido su 10 kV elektros įtampa), prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos, kur buvo techninė galimybė priartėti prie minėtos oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, kai 10 kV oro linija nebuvo iškelta, joje nebuvo išjungta elektros srovė ir nebuvo gautas leidimas vykdyti statybos darbus minėtos oro linijos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonose. Tai, kad vadovauti statybos darbams statybvietėje Vilniuje nebuvo paskirtas / pasamdytas atestuotas statinio statybos vadovas, ir tai, kad nebuvo parengtas Statybos darbų technologijos projektas, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą - didino nelaimingo atsitikimo riziką / tikimybę. 2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra elektros srovė, kuria buvo paveiktas J. T.. 3. Jei 10 kV oro linija būtų buvusi iškelta prieš statybos darbų pradžią arba joje būtų buvusi išjungta elektros srovė, arba nebūtų dirbama minėtos oro linijos apsaugos ir pavojingoje zonose be atitinkamų leidimų ir nebūtų priartėta prie minėtos oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, tai nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. 4. J. T. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis su rankose laikytu metaliniu pastolių elementu priartėjo prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, lėmė tiriamo nelaimingo atsitikimo kilimą. 5. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. veiksmai, pasireiškę pastolių ardymu (kartu su žuvusiuoju J. T.), turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. 6. Statybvietėje Vilniuje vykdyti darbai neatitiko: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 3 priedo - saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampą turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kV, yra 0,6 m; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 34.3. punkto - elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta; Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 p. - elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. Užtikrinti saugų darbą tiriamuoju atveju buvo rangovo, statinių (esančių statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje) statybos vadovo ir žuvusiojo darbuotojo J. T. darbdavio (jo įgaliotų asmenų) pareiga (7 t., 189 - 196 b. l.).

Statybos teismo ekspertas ir darbų saugos ekspertas T. D., byloje pateikė paaiškinimus, kur į klausimą „Kodėl 2018 m. spalio 19 d. Nr. 11-1913 (18) specialisto išvados atsakyme į 5-tą klausimą nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. veiksmai, pasireiškę pastolių ardymu (kartu su žuvusiuoju J. T.), turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (pagal prasmę išeitų, kad jo veiksmai įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui neturėjo), jei tos pačios specialisto išvados atsakyme į 7-tą klausimą nurodoma, kad užtikrinti saugų darbą tiriamuoju atveju buvo ne tik rangovo (generalinio rangovo ar kokio kito rangovo?), statinių (esančių statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje) statybos vadovo, bet ir žuvusiojo darbuotojo J. T. darbdavio (jo įgaliotų asmenų) pareiga? Kaip paaiškinti šį prieštaravimą, kadangi teismo yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kad J. T. įvykio metu nelegaliai dirbo pas darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. V.? Be to, kyla klausimas, apie kokio statybos vadovo pareigą (užtikrinti saugų darbą tiriamuoju atveju) buvo kalbama, jei specialisto išvados atsakyme į 1-ą klausimą nurodoma, kad statinio statybos vadovas nebuvo paskirtas?“ - T. D. atsakė, kad: „Direktoriaus veiksmai (pakvietimas telefonu dirbti ir pastolių įstrižainės perdavimas) fiziškai neįtakojo žuvusiojo veiksmų įvykio metu (nebent jis netinkamai / kreivai perdavė įstrižainę, bet apie tai duomenų nėra), o ir priežastis yra tai, kad buvo dirbama po linija su įtampa, o direktorius apie tai (pagal jo paaiškinimą) net nežinojo. Kiek prisimena, teismas nustatė nelegalaus darbo faktą, o darbdavio - nenustatinėjo, todėl kol kas sudėtinga inkriminuoti direktoriui ką nors (be to, jis jau baustas 1000 eurų bauda). Kalbama apie statinio statybos vadovo, kuris vadovauja nuo statybos pradžios iki objekto pridavimo, pareigas, o toks paskirtas nebuvo. Į klausimą: „Kas šiuo atveju turėjo paskirti (pasamdyti) atestuotą statinio statybos vadovą, kas šiuo atveju turėjo parengti Statybos darbų technologijos projektą (pagal specialisto išvados atsakymą į 1-ą klausimą)?“ - T. D. atsakė, kad: „(Generalinis) rangovas, vykdant darbus ūkio būdu - užsakovas, o Statybos darbų technologijos projektą (SDTP) rengia generalinis rangovas ar paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Į klausimą: „Turimais duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį rangovui UAB (duomenys neskelbtini)perleido pareigą užtikrinti darbų saugą objekte – kodėl tokiu atveju specialisto išvadoje nevertinama, kad UAB (duomenys neskelbtini), užtikrinant darbų saugą, turėjo parengti darbų technologijos projektą (technologinę kortelę), įvertinti galimas rizikas darbuotojams, iš jų ir rizikas dirbant prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos, jos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonoje?“ - T. D. atsakė, kad: „Statybos įstatymas nenumato, kad generalinis rangovas gali perleisti statinio statybos vadovo pareigas subrangovo darbų vadovui - ir statinio statybos vadovas, ir subrangovo darbų vadovas turi pareigą užtikrinti saugų darbą. Statybos vadovas - visų statybvietės darbuotojų, darbų vadovas - savo darbuotojų, o nukentėjo net ne UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas. Jei UAB (duomenys neskelbtini)parengė netinkamą technologinę kortelę ir ko nors neįvertino, tai statinio statybos vadovas tokį subrangovą privalėjo priversti netinkamą kortelę pataisyti ir tik tada leisti pagal ją dirbti, o iki bet kokių darbų pradžios oro linija privalėjo būti perkelta/demontuota/išjungta (ir nei apsaugos zona, nei pavojinga zona statybvietėje nebūtų buvusi/likusi)“. Į klausimą: „Ar šiuo atveju yra galimybė nustatyti, kieno (konkretus asmuo, įmonė) veiksmai (neveikimas) buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui - nelaimingam atsitikimui kilti? Kokios konkrečios priemonės, duomenys leistų atsakyti į šį klausimą (jei tokia galimybė yra) ir kt.?“ - T. D. atsakė: „Galimybė yra - reikėtų rinkti papildomą medžiagą, kuri leistų nustatyti statybos būdą, užsakovą, rangovą, ir statinio statybos vadovą (arba faktiškai jo pareigas vykdžiusį asmenį) bei jo veiksmus ir jų įtaką nelaimingam atsitikimui, o statinio statybos vadovo neveikimo tyrimas nėra darbų saugos teismo eksperto kompetencija“. Į klausimą: „Jei faktiškai statybos užsakovu buvo ar faktiškai (remiantis Gamybinių pasitarimų protokolais, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentais ir kt. duomenimis) statinio statybai vadovavo (faktiškai statinio statybos vadovo funkcijas vykdė) UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius A. G.), tai šiuo atveju kieno (konkreti įmonė, asmuo) veiksmai (neveikimas) buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui, nelaimingam atsitikimui kilti - UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius A. G.) ar kitų asmenų, statybos rangovų, kokių asmenų?“ - T. D. atsakė, kad: „Jei statinio statybos vadovas (tas, kuris nepaskirtas faktiškai vykdė tokias funkcijas / pareigas, ir tai patvirtinta objektyviais duomenimis) vykdė statybos darbus ne pagal Techninį projektą - nerekonstravus oro linijos jos apsaugos ir pavojingoje zonoje buvo vykdomi statybos darbai (pradedant pastato duobės kasimu ir baigiant sienų šiltinimu)), tai šiuo atveju minėti veiksmai neatitinka norminių aktų. Minėta neatitiktis nurodyta Specialisto išvados Nr. 11-1913 (18) 7 punkte: „statybvietėje Vilniuje vykdyti darbai neatitiko: Taisyklių [6] 3 priedo - saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampą turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kV, yra 0,6 m; Nuostatų [4] 4 priedo 34.3. punkto - elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta; Taisyklių [5] 16.1 p. - elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą“, ir ši neatitiktis yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga, o statinio statybos vadovo paskyrimas (ar pasamdymas) yra (generalinio) rangovo pareiga“ (7 t., 198 - 200 b. l.).

Papildomai teikdamas paaiškinimus T. D. į klausimą „Kokiais teisės aktais vadovaujantis (darbų saugos statybos objekte požiūriu) statybos objekte ((duomenys neskelbtini)) turėjo būti paskirtas (generalinis) rangovas ir statybos vadovas?“ - T. D. atsakė, kad: „Šio statinio statybos vadovas turėjo būti paskirtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, t. y. pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalį: statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus ir kt.“ Į klausimą: „Ar šiuo konkrečiu atveju (darbai nebuvo vykdomi ūkio būdu, pati UAB (duomenys neskelbtini) jokių statybos darbų neatliko, konkrečius statinio statybos darbus (pamatų įrengimo, mūrijimo, apdailos ir t. t.) vykdė UAB (duomenys neskelbtini) samdyti rangovai, pastarųjų subrangovai) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. veiksmai - būdamas užsakovo (statytojo) atstovu - direktoriumi, statybos objekte ((duomenys neskelbtini)) atskirų sričių darbus kaip užsakovas (statytojas) pagal rangos sutartis pavedė atlikti atskiriems rangovams (rangos sutartyse nurodant, kad už darbų saugą atsako pats rangovas), tačiau nepaskyrė (generalinio) rangovo ir statybos vadovo (visam statybos objektui),- darbų saugos statybos objekte požiūriu atitiko teisės aktų reikalavimus? Jei neatitiko, tai konkrečiai kokių teisės aktų neatitiko ir ar tai lėmė šio nelaimingo atsitikimo kilimą?“, T. D. atsakė, kad: „Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepaskyrė statinio statybos vadovo, neatitiko tų pačių Statybos įstatymo straipsnių (kaip ir atsakant į pirmą klausimą), tai šio nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo ženklios įtakos organizaciniu požiūriu - darbams nevadovavo statinio statybos vadovas, nes toks nebuvo paskirtas, ir niekas nepasirūpino, kad pradžioje būtų perkelta elektros linija (kaip ir buvo suprojektuota techniniame projekte), o tik paskui pradėti statybos darbai linijos apsaugos ir pavojingose zonose. Statytojas renkasi statybos būdą: jei rangos būdas – sudaroma sutartis ir atsiranda rangovas, kuris skiria statinio statybos vadovą; jei ūkio būdas – statytojui tenka rangovo pareigos, jei valdymo būdas – viskas numatoma valdymo sutartyje. Vadovaujantis Statybos įstatymu, t. y., pagal minėtus Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalį, 18 straipsnio 7 dalį, užsakovas (statytojas) turi pareigą pasamdyti ar paskirti (generalinį) rangovą (jei statoma rangos būdu), statinio statybos vadovą (jei statoma ūkio būdu – tada užsakovas (statytojas) prilyginamas (generaliniam) rangovui). Užsakovas (statytojas) turi elgtis taip, kad būtų vykdomos minėtos Statybos įstatymo nuostatos ir būtų pasamdytas ar paskirtas statinio statybos vadovas, kurį statant statinį privaloma turėti. Statinio statybos vadovas yra vienvaldis statybos vadovas, kuris įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams. Statybos įstatymas nenumato, jog statinio statybos vadovas savo pareigas gali perkelti rangovų statybos darbų vadovams (8 t., 1 - 4 b. l.).

Byloje pateiktas statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Statybvietės darbo tvarkos taisyklės, privalomieji reikalavimai statybos dalyviams (Priedas Nr. 3 prie sutarties Nr. 2017.04.04-1 2017 m. balandžio 4 d.), užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (9 t., 107 - 112 b. l.).

Byloje pateiktas statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Statybvietės darbo tvarkos taisyklės, privalomieji reikalavimai statybos dalyviams (Priedas Nr. 3 prie Nr. 2017.06.14-1 2017 m. birželio 14 d.), užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 157 - 167 b. l.).

Byloje pateikti duomenys ir dokumentacija iš informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) apie gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą (9 t., 70 – 86 b. l.).

Byloje pateiktos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymų, Elektrinės pajungimo schemų kopijos (9 t., 86 – 89 b. l.).

Byloje pateikta 2017 m. vasario 2 d. rangos darbų sutarčių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) projektų su priedais kopijos (9 t., 90 – 116, 117 – 153 b. l.), 2017 m. liepos 20 d. rangos sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) su priedais kopija (9 t., 154 – 187 b. l.).

Byloje pateikti Suvestiniai inžinerinių tinklų planai Nr. PNM-2014-06-TP-SP (9 t., 188 b. l.), Nr. PNM-2014-06-TDP_SP-06 (9 t., 189 b. l.).

Byloje pateikta Vienbučių, dvibučių ir daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalo kopija (10 t., 116 – 189 b. l., 11 t., 1 – 147 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos (11 t., 148 – 151 b. l.), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (11 t., 152 – 186 b. l.), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų kopijos (10 t., 187 – 193, 194 - 201 b. l.; 12 t., 1 – 16 b. l.).

Byloje pateiktas Pranešimas apie statybos pradžią, rangovo pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ir paskyrimą (14 t., 38 – 40 b. l.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduoti leidimai kasti (14 t., 44, 45, 46, 48 b. l.), ESO 2017 m. balandžio 7 d. sutikimas Nr. 17LD-VI-386 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotekio ir elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, išduotas UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 51 – 53 b. l.), ESO 2017 m. liepos 13 d. sutikimas Nr. 17LD-VI-386 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotekio ir elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, išduotas UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 56 – 59 b. l.), Vilniaus miesto tarybos sprendimai dėl rinkliavos už kasinėjimus ir eismo uždraudimą arba apribojimą su priedais (14 t., 60 – 77, 78 - 82 b. l.).

Byloje pateiktas Pranešimas apie statybos pradžią, rangovo pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ir paskyrimą (14 t., 84 – 86 b. l.).

Byloje pateikti duomenys ir dokumentacija iš informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) apie gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą (14 t., 84 – 98, 120 - 124 b. l.), Statinio projekto rinkmenų sąrašas (14 t., 99 – 119 b. l.), duomenų bazės „Regia“ duomenys (14 t., 125 – 131 b. l.).

Pateikti UAB (duomenys neskelbtini) kvietimai pateikti komercinius pasiūlymus statybos darbams atlikti, rangos sutarčių su priedais kopijos (14 t., 132 – 198 b. l.), bendrovių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) statybvietės perdavimo aktai, parengti 2017 m. statybos objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), bei rangovų paskyrimai statinio statybos vadovu, kita dokumentacija (15 t., 1 – 43 b. l.).

Pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeprolines sąlygas 2017 m. lapkričio 2 d. (15 t., 44 b. l.).

P. S. LST EN 1298 „Kilnojamieji pastoliai. Naudojimosi instrukcijos parengimo taisyklės ir nurodymai“ kopija (15 t., 45 – 53 b. l.), Valstybinės darbo inspekcijos rengto Statybos vadovo kopija (15 t., 54 – 68 b. l.), Lietuvos statybininkų asociacijos Statybos taisyklių dėl fasado įrengimo darbų projekto kopija (15 t., 69 – 79 b. l.), Pastolių surinkimo ir naudojimo vadovo kopija (15 t., 80 – 133 b. l.).

Byloje pateiktas AB (duomenys neskelbtini) teisininkės E. B. raštas su priedais dėl informacijos apie ESO pritarimo darbams tvarką (15 t., 152 – 166 b. l.).

Į bylą prijungti duomenys apie aktualią kaltinamojo A. G. darbovietę, jo gaunamas pajamas, darbo laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini), taip pat aktuali Administracinių nusižengimo registro duomenų pažyma apie baustumą (16 t., 40 – 46 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnį, būtina nustatyti, kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y., kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas, ir kaltininko kaltę dėl kito žmogaus mirties (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalis), arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų praktiką dėl nusikalstamo pasitikėjimo turinio, yra išaiškinęs, kad nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininkas suvokia, kad veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis ir kartu numato tokią savo elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę, jo valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis ne šiaip tikisi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobūdį, situaciją, kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios būtent jo sukurtoje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kaltininkas, remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis, nepagrįstai mano, kad pavojingų padarinių neatsiras. Kaltininkas pervertina numatomų aplinkybių įtaką priežastingumo grandinėje ir neteikia reikšmės aplinkybėms, kurios iš tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs kaltinamojo perskaitytų raštu parengtų parodymų, apklausęs nukentėjusiuosius ir liudytojus bei įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad A. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, o jo kaltė, nepaisant to, kad A. G. jos nepripažino, yra įrodyta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra įgijęs aukštąjį universitetinį statybų inžinerijos srities išsilavinimą, bylai aktualiu laikotarpiu ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, o šios bendrovės pagrindinis interesas ir veiklos sritis buvo daugiabučių namų kvartalo (duomenys neskelbtini), statyba. Neginčytinai nustatyta, šias aplinkybes pripažįsta ir pats kaltinamasis, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo statybos užsakovas, o konkretiems statybos darbams atlikti buvo samdomos atskiros rangovų bendrovės, užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, kaltinamasis A. G., dalyvaudavo rangovų gamybiniuose susirinkimuose (šios bylos kontekste kartais liudytojų vadintais pasitarimais, planuotėmis), kuriuos paprastai šaukdavo ir protokoluodavo už techninę priežiūrą pagal atskirą sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) atsakinga L. Š.. Esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kas statybvietėje atsakingas buvo už darbų saugą ir kieno pareiga buvo užtikrinti, kad būtų laikomasi saugaus darbo aukštos įtampos elektros oro linijos apsaugos zonoje.

Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje reglamentuota norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, A. G. inkriminuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (su pakeitimais) 4 priedo 34.3. punkto, numatančio, kad elektros oro linijos pagal galimybes turi būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė turi būti išjungta; jei to negalima padaryti, oro liniją reikia atitverti ar pažymėti ženklu, kad į šią teritoriją nepatektų transporto priemonės ir įrenginiai; jeigu statybvietėje transporto priemonėms reikia važiuoti po oro linija, turi būti įrengti įspėjamieji ženklai ir kabantieji aptvarai; Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-01 iki 2019-12-31, Žin., 2010-04-07, Nr. 39-1877) patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1. punkto, numatančio, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 3 priedo, numatančio, kad saugus atstumas nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei įtaisų iki įtampą turinčių dalių, kai elektros įrenginio vardinė įtampa yra nuo 6 iki 35 kilo voltų, yra 0,6 m, reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. T. mirė nuo techninės elektros poveikio, iš karto po šio poveikio, ką rodo elektros žymės pilvo bambos srities odoje, dešiniosios plaštakos I tarpupirščio ir kairiosios pėdos odoje, histologinio tyrimo duomenys, medicinos kriminalistinio tyrimo duomenys (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. M 1262/2017 (01), 2 t., 96 - 99 b. l.), kai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ardydamas įrengtus metalinius pastolius metaliniu vamzdžiu priartėjo prie aukštos įtampos oro linijos elektros laidų, einančių palei šį pastatą. Tokias faktines aplinkybes be liudytojų A. V., S. K., teisme apklausto į įvykio vietą atvykusio greitosios medicinos pagalbos gydytojo R. S. patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolas, nelaimingo atsitikimo darbe aktas).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1913 (18) aiškiai konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad buvo dirbama pavojingoje zonoje (arčiau nei 2 m iki laido su 10 kV elektros įtampa), prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos, kur buvo techninė galimybė priartėti prie oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, kai 10 kV oro linija nebuvo iškelta, joje nebuvo išjungta elektros srovė ir nebuvo gautas leidimas vykdyti statybos darbus minėtos oro linijos apsaugos zonoje ir pavojingoje zonose. Jei 10 kV oro linija būtų buvusi iškelta prieš statybos darbų pradžią arba joje būtų buvusi išjungta elektros srovė, arba nebūtų dirbama minėtos oro linijos apsaugos ir pavojingoje zonose be atitinkamų leidimų ir nebūtų priartėta prie minėtos oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Šios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1913 (18) konstatuotos įvykio priežasties byloje nepaneigia jokie duomenys. Vadinasi, galima kategoriškai teigti, jog J. T. mirtį sukėlusios pasekmės yra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su tuo, kad buvo dirbama pavojingoje zonoje (arčiau nei 2 m iki laido su 10 kV elektros įtampa), prie veikiančios 10 kV elektros oro linijos, kur buvo techninė galimybė priartėti prie oro linijos neizoliuotų laidų mažesniu nei 0,6 m atstumu, kai 10 kV oro linija nebuvo iškelta, joje nebuvo išjungta elektros srovė ir nebuvo gautas leidimas vykdyti statybos darbus minėtos oro linijos apsaugos ir pavojingoje zonose. Įvykio vietos apžiūros metu, Valstybinės energetiko inspekcijos faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), statomi trys sujungti trijų aukštų namai, prie kurių nuo (duomenys neskelbtini) pusės įrengti metaliniai pastoliai; prie vidurinio pastato stovi keturių eilių į viršų ir septynių stulpelių į plotį pastoliai, jų viršutinė, ketvirtos eilės, dalis (iš kairės pusės į dešinę) yra išardyta iki ketvirto stulpelio, prie ketvirto stulpelio, ant smėlio, horizontaliai guli pastolių vamzdis apie 3,5 metrų (ilgio). Prie vidurinio pastato sienos ant putplasčio plokščių guli vyriškos lyties lavonas (1 t., 16 - 19, 20 – 31 b. l.). Faktinių aplinkybių patikrinimo akte užfiksuota, kad nuo 10 kV elektros oro linijos iki pastato krašto atstumas mažesnis negu 2 m ir nėra įspėjamojo ženklo „Atsargiai, elektros smūgio pavojus“. Aplinkybę, kad statybvietėje nebuvo įspėjamųjų apie veikiančią elektros oro liniją ženklų, teismui patvirtino praktiškai visi liudytojais apklausti rangovų atstovai. Šie paminėti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) statybos darbai buvo vykdomi mažiau kaip dviejų metrų atstumu nuo veikiančios aukštos įtampos (10 kV) elektros oro linijos.

Esminis klausimas byloje yra nustatyti, kas nagrinėjamu atveju buvo atsakingas už statybos darbų atlikimą, reikiamų leidimų gavimą ir kieno konkreti veika yra tiesiogiai susijusi su tuo, kad buvo dirbama veikiančios aukštos įtampos elektros oro linijos apsaugos zonos ribose.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad A. G. nėra atsakingas už leidimo vykdyti statybos darbus oro linijos apsaugos zonoje, kadangi, kaip teigė kaltinamasis, pirma, tai nebuvo jo, kaip užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo (direktoriaus) pareiga, nes atitinkamus leidimus pagal rangos sutartis privalėjo gauti kiekvienas rangovas, antra, ESO 2017 metais nebuvo patvirtintos tokių leidimų išdavimo tvarkos. Kaltinamojo teiginius dėl rangovų pareigos gauti atitinkamus leidimus, A. G. manymu, eliminuojančios jo kaip užsakovo atstovo pareigas ir vaidmenį (duomenys neskelbtini) objekto statybos procese, paneigia byloje pateikti duomenys, rodantys paties kaltinamojo veiksmus gaunant leidimą atlikti kasybos darbus ir jo periodiškai vykdytas susirašinėjimas su ESO dėl elektros oro linijos demontavimo darbų: 2017 m. kovo 8 d. ESO sutikimas Nr. 17LD-VI-145 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose (4 t., 153 – 154 b. l.) buvo išduotas būtent UAB (duomenys neskelbtini), o ne rangovui, ir atstovu nurodytas būtent A. G., kas paneigia kaltinamojo rašytiniuose parodymuose įvardintus teiginius, jog jam atėjus dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) ir su akcininku sutarus dėl objekto (duomenys neskelbtini) statybos, sklype žemės darbai jau buvo atlikti. Akivaizdu, kad jei iš tiesų pareigą gauti visus reikiamus leidimus kaltinamasis būtų buvęs delegavęs rangovų įgaliotiems asmenims, jo, tik kaip užsakovo – t. y., subjekto, kurio vienintelis suinteresuotumas statyba ir jos eiga būtų buvęs užbaigta statyba, - atstovo veikla nebūtų apėmusi nei leidimo kasimo darbams gauti iniciavimo, nei kreipimosi į ESO dėl elektros oro linijos demontavimo, nei pakankamai intensyvių jo susirašinėjimų su ESO dėl elektros oro linijos demontavimo terminų, sąlygų, nei jo pozicionavimo (atsakymų pateikimo) su rangovais gamybinių pasitarimų metu, kai buvo kalbama apie elektros oro linijos demontavimą. Liudytoja L. Š., teismui duodama parodymus, teigė, kad būtent A. G. jau pirmame gamybiniame pasitarime kalbėjo apie tai, kad ESO turi elektros oro liniją demontuoti, vėliau, statybų eigoje, A. G. atsakydavo į rangovų atstovų klausimus dėl elektros oro linijos demontavimo terminų. Absoliuti dauguma teisme apklaustų rangovų atstovų patvirtino, kad visus statybų techninius darbus jie derindavo su techninės priežiūros vadove L. Š., o bet kokie kiti klausimai – atsiskaitymo, sutarčių derinimo, taip pat ir dėl elektros oro linijos – buvo derinami su užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, direktoriumi A. G..

Sutiktina su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad bylai aktualiu laikotarpiu (2017 metų lapkritį) ESO nebuvo patvirtintos aiškios leidimo atlikti darbus elektros oro linijos apsaugos zonoje tvarkos, kadangi ESO atstovės 2021 m. spalio 29 d. pasirašytame rašte (15 t., 152 b. l.) nurodyta, kad 2017 m. subjektai, norintys gauti AB (duomenys neskelbtini) pritarimą darbams pagal parengtą techninį projektą, turėdavo jį pateikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos Valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta atskira tvarka dėl nurodytos informacinės sistemos naudojimo/si, bei iki 2021 m. spalio 1 d. nebuvo patvirtintos tvarkos/proceso dėl leidimų išdavimo ar projektinių sprendinių derinimo, AB (duomenys neskelbtini) savo veikloje vadovavosi galiojančiais teisės aktais, subjektai dėl projektinių sprendinių derinimo į AB (duomenys neskelbtini) kreipdavosi ir elektroniniu paštu (priklausomai nuo regiono ar srities (dujos/elektra)), o elektroninio pašto adresas buvo nurodytas AB (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad nebuvo patvirtintos leidimų išdavimo tvarkos kaip atskiro rašytinio dokumento savaime neeliminavo statybos subjektų pareigos gauti pritarimą (leidimą) atlikti atitinkamus statybos darbus, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (su pakeitimai ir papildymais) 16.1 punkto reikalavime, numatančiame, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, kurio pažeidimas būtent ir yra inkriminuojamas A. G.. Kaltinamojo gautas jau minėtas 2017 m. kovo 8 d. ESO sutikimas Nr. 17LD-VI-145 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose (4 t., 153 – 154 b. l.) akivaizdžiai rodo, kad A. G. buvo žinoma ir kreipimosi į ESO tvarka, sistema, ir apskritai aplinkybė, kad leidimus (sutikimus) būtina gauti.

Dar daugiau, pakankamai intensyvūs A. G. susirašinėjimai su ESO dėl elektros oro linijos demontavimo, jo tiesioginis žodinis bendravimas su ESO atstovu M. V., kurio metu, kaip liudijo teisme M. V., A. G. buvo įspėtas dėl ypatingai didelės rizikos dirbant netoli veikiančios elektros oro linijos, rodo, kad elektros oro linijos demontavimas buvo tiesioginis A. G. rūpestis, jam, kaip statybos inžinieriui, einančiam vadovaujančias pareigas, koordinuojančiam viso (duomenys neskelbtini) statybos objekto eigą, buvo aiškiai suvokiamas pavojus dirbti ties veikiančia elektros oro linija, tačiau būtent jo neveikimas, kai jis nestabdė potencialiai pavojingų statybos darbų, nors tam, teismo įsitikinimu, turėjo ir galimybes, ir pareigą bei įgaliojimus, yra susijęs teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su įvykusiomis pasekmėmis, atitinka nusikalstamo pasitikėjimo turinį ir vienareikšmiškai patvirtina jo kaltę.

Teismas kritiškai vertina ir tuos A. G. teiginius, kad jis nebuvo statinio statybos vadovas, kas reiškia, kaltinamojo manymu, kad jis nebuvo atsakingas už darbų saugą šiame statybos objekte. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo daug dėmesio skirta aiškinantis, kokiu būdu buvo vykdoma statyba: pats kaltinamasis vienareikšmiškai teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) statybose buvo užsakovas, o statybos vykdomos buvo rangos būdu. Teismo vertinimu, statybos būdas nėra esminė aplinkybė, apibrėžianti A. G. kaip Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto tinkamumą, kadangi, pirma, šioje byloje nėra jokio ginčo dėl to, jog statybos užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini), bendrovei vadovavo direktorius A. G., o, antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio, numatančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 dalies 14 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Ši teisės norma, į Statybos įstatymą inkorporuota ir galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., teismo įsitikinimu, yra pakankamas juridinis pagrindas, įpareigojęs A. G., kaip užsakovo atstovą, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius bei imtis visų įmanomų ir būtinų priemonių koordinuojant ir kontroliuojant norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. šios Statybos įstatymo nuostatos laikėsi, vienareikšmiai nustatyta, kad generalinis rangovas paskirtas nebuvo, o, liudytojų teigimu, de facto tokio statybos subjekto funkcijas šiame objekte atliko būtent A. G.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismui prisiekusių tiesą sakyti liudytojų parodymais, taip pat abejoti specialisto T. D. paaiškinimais, kad užsakovas (statytojas) turi elgtis taip, kad būtų vykdomos minėtos Statybos įstatymo nuostatos ir būtų pasamdytas ar paskirtas statinio statybos vadovas, kurį statant statinį privaloma turėti. Statinio statybos vadovas yra vienvaldis statybos vadovas, kuris įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams. Statybos įstatymas nenumato, jog statinio statybos vadovas savo pareigas gali perkelti rangovų statybos darbų vadovams. Jei objekte nebuvo skirtas (generalinis) rangovas, statinio statybos vadovas, analizuojamo nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo ženklios įtakos organizaciniu požiūriu - darbams nevadovavo statinio statybos vadovas, nes toks nebuvo paskirtas, ir niekas nepasirūpino, kad pradžioje būtų perkelta elektros linija (kaip ir buvo suprojektuota techniniame projekte), o tik paskui pradėti statybos darbai linijos apsaugos ir pavojingose zonose. Statytojas renkasi statybos būdą: jei rangos būdas, sudaroma sutartis ir atsiranda rangovas, kuris skiria statinio statybos vadovą; jei ūkio būdas, statytojui tenka rangovo pareigos, jei valdymo būdas - viskas numatoma valdymo sutartyje (12 t., 58 – 61 b. l.; 7 t., 198 - 200 b. l.; 8 t., 1 – 4 b. l.).

A. G. pareikštame kaltinime nurodyta, kad žuvusysis J. T. ardomų pastolių maždaug 3,5 metrų įstrižaine prisilietė prie aukštos įtampos laidų, tačiau ši faktinė aplinkybė iš esmės nėra patvirtinta bylos duomenimis, priešingai, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1913 (18) konstatuota, tiek ekspertas T. D., bei liudytojai M. V. ir A. T. teigė, jog tam, kad veikiančios aukštos įtampos elektros linijos srovė sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kokios buvo sukeltos J. T., nebuvo būtina prie laidų prisiliesti, pakako priartėti prie jų mažesniu nei saugus 0,6 metrų atstumas. Kadangi minėta faktinė aplinkybė nėra paneigta jokiais kitais teismui pateiktais duomenimis, teismas tikslina A. G. pareikštą kaltinimą sąvoką prisiliesti keisdamas į priartėti.

Tikslintina ir kita kaltinime netinkamai įvardinta faktinė aplinkybė dėl žuvusiojo mirties konstatavimo laiko – kaltinime nurodoma, kad J. T. mirties faktas į įvykio vietą atvykusių medikų buvo konstatuotas 2018 m. lapkričio 2 d., 10.55 val., nors nagrinėjamas įvykis nutiko 2017 metais, o byloje vienareikšmiškai tiek rašytine bylos medžiaga, tiek Greitosios medicinos pagalbos gydytojo R. S. liudijimu nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę medikai apie 40 minučių gaivino J. T. ir jo mirties faktas buvo nustatytas tą pačią dieną, atlikus gaivinimo veiksmus. Klaidingas mirties fakto konstatavimo metų įrašymas kaltinime – akivaizdus rašymo apsirikimas, neturintis jokios reikšmingos įtakos nei faktinių aplinkybių konstatavimui, nei juolab veikos kvalifikavimui, todėl tikslintinas vietoje 2018 m. nurodant 2017 m.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. G., eidamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, jo veika dėl neatsargumo atėmus gyvybę kitam žmogui atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, o A. G. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Nors baigiamojoje kalboje gynėjas ir sakydamas paskutinį žodį pats kaltinamasis teigė, kad A. G. pareikštas kaltinimas yra abstraktus, neaiškus, nesuprantamas, teismo vertinimu, kaltinimas visiškai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnyje numatytus kaltinamojo akto reikalavimus. A. G. teiginius, kad jis absoliučiai nesupranta kaltinimo, teismas vertina kaip subjektyvią gynybinę poziciją, kuri objektyviai niekaip nėra pagrįsta. Teismas tokią išvadą daro vertindamas keletą reikšmingų aspektų: įteikiant pranešimą apie įtarimą, A. G., kuris viso ikiteisminio tyrimo metu buvo atstovaujamas pasirinkto gynėjo, 2019 m. gegužės 8 d. apklausos protokole įrašyta, kad, pateikus įtariamajam klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, jis parodė, jog psichikos, priklausomybės ligomis neserga, nesirgo, rimtų galvos traumų neturėjo, dėl psichikos, priklausomybės ligų į įskaitą nėra įrašytas, kuo įtariamas, suprato, savo pozicijos dėl kaltės neišsakė, parodymus duos teisme, susipažinęs su viso ikiteisminio tyrimo medžiaga (8 t., 22 b. l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. uždavus klausimus, ar supranta jam pareikštą kaltinimą, kaltinamasis atsakė neigiamai, tačiau negalėjo įvardinti konkrečiai, kas jam yra neaišku, kuri konkreti kaltinimo dalis nesuprantama, į teismo klausimą, ar yra turėjęs sveikatos sutrikimų, galvos traumų, kurie galėtų lemti apribotą suvokimą ar netgi turėtų įtakos asmens pakaltinamumui, A. G. atsakė, kad 2018 metais yra gydęsis traumą, gautą neriant į vandenį, dėl kurios buvo nedarbingas net keletą mėnesių, šią aplinkybę, be kita ko, teismui patvirtino keli liudytojai, nurodę, kad objekto statybos pabaigoje buvo situacija, kai A. G. dėl traumos ilgai nedirbo, jį pavadavo kitas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad į baudžiamąją bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie A. G. sveikatos būklę, o ypač jo mentalinius gebėjimus (tiksliau, objektyvų negalėjimą suprasti su juo atliekamų veiksmų, jam užduodamų klausimų, teikiamų dokumentų, įskaitant ir gimtąja kalba reiškiamą kaltinimą), todėl jokių abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo teismui nekyla.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kaltinamajam skirtinos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje be alternatyvų numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismas, svarstydamas tinkamos ir teisingos bausmės kaltinamajam A. G. parinkimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes - žmogaus žūtį), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kito žmogaus gyvybė dėl neatsargumo atimta statybvietėje leidus atlikti statybos darbus, jų nestabdžius aukštos įtampos elektros oro linijos apsaugos zonoje, elektros oro linijos neiškėlus arba neatjungus joje elektros srovės), į tai, kad nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – A. G. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, darbingo amžiaus bei dirbantis, gaunantis nuolatinių pajamų, saistomas stiprių socialinių saitų (vedęs, turintis mažamečių vaikų), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (8 t., 8 – 11 b. l., 15 t., 44 – 46 b. l.). Teismas, įvertinęs aptartas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl kaltinamajam A. G. skirtina įstatymo leidėjo numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgus į iš esmės teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, skirtinas mažesnis nei Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkis.

Atsižvelgus į jau aptartas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (A. G. yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius), spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant baudžiamojo įstatymo numatyto termino vidurkiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą, o jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5 ir 8 punktai).

Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Minėta, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnis numato, kad solidarioji atsakomybė atsiranda tik už kelių asmenų bendrais veiksmais padarytą žalą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (pavyzdžiui, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad J. T. žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko dėl teisės aktų nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių, kurias turėjo užtikrinti statybą objekte (duomenys neskelbtini), organizavęs ir ją koordinavęs užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., kas reiškia, kad kaltinamasis ne dėl asmeninių interesų, o vykdydamas darbines funkcijas, neužtikrino darbų saugos ir darbo elektros oro linijos apsaugos zonoje reikalavimų laikymosi ir nesiėmė būtinų imtis veiksmų, kad būtų išvengta sunkių padarinių, akivaizdu, jog egzistuoja sąlyga kaltinamojo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini)– civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nustatyta, kad juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, bendrovei (duomenys neskelbtini) bankroto byla Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-844-432/2021 iškelta 2020 m. balandžio 22 d. (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d.). Vertinant tai, kad kaltinamasis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, atsakingas už kasdienę bendrovės veiklą, pagal savo einamas pareigas žinodamas, jog 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus tyrėjo nutarimu jo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) į bylą įtraukta kaip civilinis atsakovas (8 t., 145 – 146 b. l.), šioje baudžiamojoje byloje subsidiariai atsako su civiline atsakove BUAB (duomenys neskelbtini).

2018 m. spalio 30 d. nutarimais G. T., J. T., S. T., J. T. bei J. T. pripažinti nukentėjusiaisiais (5 t., 72, 81, 89, 97, 166 b. l.). 2019 m. birželio 18 d. nutarimais G. T., J. T., S. T., J. T. bei J. T. pripažinti civiliniais ieškovais (5 t., 151 – 141 b. l.).

Byloje pateiktas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų G. T., J. T., S. T., nepilnamečių J. T. bei J. T. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (5 t., 114 - 120 b. l.), kurio reikalavimai buvo patikslinti 2020 m. sausio 20 d. ieškiniu (9 t., 190 – 193 b. l.). Galutiniais reikalavimais civiliniame ieškinyje prašoma priteisti žuvusiojo nepilnamečio sūnaus J. T. naudai 27 477, 50 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio sūnaus J. T. naudai 20 817,50 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų atstovę pagal įstatymą motiną G. T.; žuvusiojo sutuoktinės G. T. naudai – 30 000 eurų, motinos J. T. naudai 30 000 eurų, brolio S. T. naudai – 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinyje prašoma priteisti turtinė žala žuvusiojo nepilnamečiams vaikams yra grindžiama tuo, kad CK 6.284 straipsnyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Teismo vertinimu, šis civilinio ieškinio reikalavimas yra visiškai pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Nepaisant to, kad žūties dieną J. T. oficialiai nedirbo, teisme apklausti žuvusiojo sutuoktinė, motina ir brolis patvirtino, kad J. T. rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, teikė jiems išlaikymą net ir tuo laikotarpiu, kai gyveno atskirai nuo šeimos, materialiai vaikus rėmė, todėl visiškai pagrįsti yra žuvusiojo sutuoktinės teiginiai, jog po J. T. mirties, jų šeimos finansinė padėtis ženkliai pablogėjo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (LAT nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018).

Šioje byloje nukentėjusioji, žuvusiojo sutuoktinė G. T. ir nepilnamečiai žuvusiojo sūnūs Jogintas bei J. T. kiekvienas pareiškė po 30 000 eurų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. G. T. teismui nuoširdžiai ir atvirai papasakojo, kad J. T. žūties dieną kartu su J. T. negyveno, kurį laiką buvo nusprendę pagyventi atskirai, tačiau, jos teigimu, jau buvo apsitarę ir tolesnį bendrą gyvenimą, santuokos nutraukę nebuvo, priešingai, susituokę buvo apie 10 metų. Po J. T. žūties pašlijo jos sveikata, prireikė psichologų pagalbos. Specialistų pagalbos prireikė ir jųdviejų su žuvusiuoju nepilnamečiams vaikams, kuriuos tėvo žūtis itin stipriai sukrėtė, berniukai užsivėrė, mažai bendravo, sunkiai pasakojo savo jausmus netekus tėčio, juos jos prašymu konsultavo mokyklos psichologas, vaikams prasiverždavo pyktis, nerimas dėl to, kad tėtis mirė. G. T., jai antrino ir žuvusiojo motina J. T., teismui teigė, kad žuvusysis turėjo itin glaudžius santykius su vaikais, kartu leisdavo laisvalaikį, vaikams tėvo netektis buvo ir iki šiol yra didžiulė trauma.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios sutuoktinės G. T., nepilnamečių sūnų ryšį su žuvusiuoju, jų patirtus bei iki šiol patiriamus dvasinius išgyvenimus, aplinkybes, susijusias su kaltinamojo A. G. dėl neatsargumo įvykdytu nusikaltimu, tai, kad už šiuo nusikaltimu padarytą žalą yra atsakingas kaltinamojo buvęs darbdavys, bei vadovaudamasis teismų praktika (dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo), ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, jog žuvusiojo vaikų reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintinas pilna apimtimi, o nukentėjusiosios G. T. mažintinas iki 20 000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis bendrąja CK 6.250 straipsnio nuostata ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, spręstina, kad tiek mirusiojo motinai J. T., tiek jo broliui S. T. neturtinė žala gali ir turi būti priteisiama. Nustatydamas nukentėjusiesiems J. T. ir S. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek motina, tiek brolis teigė su žuvusiuoju palaikę glaudų ir artimą ryšį, bendravę, kartu leidę laisvalaikį, J. T. įvykio dieną ir kurį laiką iki jo gyveno su motina, todėl sūnaus ir brolio netektis buvo labai skaudus įvykis jų gyvenime, žaizda po truputį traukiasi, bet kaskart prisiminus J. T. žūtį, skausmas vėl atsinaujina.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios J. T. ryšį su sūnumi, nukentėjusiojo S. T. ryšį su broliu, jų patirtus bei iki šiol patiriamus dvasinius išgyvenimus, taip pat aplinkybes, susijusias su kaltinamojo A. G. dėl neatsargumo įvykdytu nusikaltimu, vadovaudamasis teismų praktika, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, jog tiek nukentėjusiosios J. T., tiek nukentėjusiojo S. T. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas atitinkamai iki 15 000 Eur (motinai J. T.) ir 10 000 Eur (broliui S. T.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusieji J. T., G. T. ir S. T. pateikė prašymą dėl iš viso 3000 Eur (po 1000 Eur) išlaidų už jų atstovo advokato K. B. paslaugas priteisimo, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų bei baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas parengė civilinį ieškinį (pirminį bei patikslintą), prašymus ir pozicijas, teiktus šioje baudžiamojoje byloje, atstovavo nukentėjusiesiems proceso metu. Teismas, įvertinęs advokato laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą bei šios bylos baigtį, sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi apribota civilinei atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste - BUAB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (bankroto byla bendrovei (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-844-432/2021 iškelta 2020 m. balandžio 22 d., nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d.), nuosavybės teise priklausančiam turtui - Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje turimoms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jose esančioms ir būsimoms piniginėms lėšoms; nekilnojamajam daiktui - nuotekų šalinimo tinklui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui buvo tęsiamas. Spręstina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, baudžiamojoje byloje taikytas išimtinai civiliniam ieškiniui užtikrinti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio atlyginimo.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės bylai išspręsti, kitų klausimų

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Neišspręstų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigoti kaltinamąjį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį ir iš civilinės atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) subsidiariai su kaltinamuoju A. G. priteisti:

- nepilnamečio nukentėjusiojo J. T. naudai 27 477,50 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 eurocentų) turtinės žalos bei 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jis sulauks pilnametystės paskiriant jo atstovę pagal įstatymą motiną G. T.,

- nepilnamečio nukentėjusiojo J. T. naudai 20 817,50 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniolika eurų 50 eurocentų) turtinės žalos bei 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jis sulauks pilnametystės paskiriant jo atstovę pagal įstatymą motiną G. T.,

- nukentėjusiosios G. T. naudai priteisti 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos,

- nukentėjusiosios J. T. naudai priteisti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos,

- nukentėjusiojo S. T. naudai priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Tenkinti nukentėjusiųjų G. T., J. T., S. T. prašymą ir iš kaltinamojo A. G. priteisti:

- G. T. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą;

- J. T. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą;

- S. T. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą civilinei atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui - Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje turimoms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jose esančioms ir būsimoms piniginėms lėšoms; nekilnojamajam daiktui - nuotekų šalinimo tinklui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė