Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, rašytinio proceso tvarko išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl N. K., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) prašymas pripažinti (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą, kurie tapo galutiniais (duomenys neskelbtini), priimtus N. K. atžvilgiu ir vykdyti paskirtą 77 754,79 (duomenys neskelbtini) (110 635,10 Eur) turtinės žalos atlyginimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir 218 straipsnio 2 dalyje bei 195 straipsnio 3 dalyje (mokesčių ar jiems prilygintinų mokėjimų vengimas arba pajamų, pelno ar kitų apmokestinamų objektų slėpimas arba sumažinimas, jei dėl valstybė ar savivaldybė patyrė didelių nuostolių, taip pat finansinio ar kitokio turto legalizavimas, jei jis padarytas stambiu mastu arba organizuotos grupės), padarymo. Šis prašymas buvo pateiktas vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Teisinės pagalbos prašymas netenkintinas.

Pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime 2005/214/TVR, kuris į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. BPK 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos prašymo ir jį lydinčios medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikoje yra prašoma pripažinti ir vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, dalis, susijusias su 77 754,79 (duomenys neskelbtini) (110 635,10 Eur) vertės žalos atlyginimu (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija pateikė teismui Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą, remdamasi Pamatiniu sprendimu. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punkto i) – iv) papunkčiuose apibrėžta „finansinės baudos“ sąvoka; taip pat, nustatyta, kad į finansinę baudą neįeina: nutartys dėl nusikaltimo priemonių ar nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo ir nutartys, kurios yra civilinio pobūdžio bei atsiranda dėl reikalavimų atlyginti nuostolius arba žalą ir kurios yra vykdytinos pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Pirmiau minėtame ir prašomame pripažinti Lietuvos Respublikoje sprendime nurodyta, kad N. K. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčių ar kitų jiems prilygintinų mokėjimų vengimu, jeigu dėl to valstybė ar savivaldybė patyrė didelių nuostolių, bei su finansinio ar kitokio turto legalizavimu, jeigu jis padarytas stambiu mastu ar organizuotos grupės. Būtent dėl tokių N. K. veiksmų buvo nuspręsta iš pastarosios (duomenys neskelbtini) naudai išieškoti 77 754,79 (duomenys neskelbtini) (110 635,10 Eur) vertės sumą. Pabrėžtina, jog nuteistajai baudžiamoji atsakomybė buvo pritaikyta dėl to, kad pastaroji vengė mokėti mokesčius, dėl ko valstybė patyrė didelių nuostolių, taip pat legalizavo nusikalstamu būdu įgytas pajamas – nesumokėtus mokesčius. Tai reiškia, kad pastarosios atlikti nusikalstami veiksmai buvo susiję su mokestiniais teisiniais santykiais, kurie yra viešosios teisės dalis. Kita vertus, kasacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023). Be kita ko, teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokiu atveju, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), tokie prašymai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikomos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-76-553/2023).

Minėtos teismų praktikos ir jos taikymui aktualių faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad kompetentingos institucijos pateiktas prašymas dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, dalių, susijusių su 77 754,79 (duomenys neskelbtini) (110 635,10 Eur) vertės žalos atlyginimu valstybei, pripažinimo ir vykdymo nepatenka į Pamatiniame sprendime pateiktą „finansinės baudos“ sąvoką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Tokiu atveju (duomenys neskelbtini) Respublikos teisingumo ministerija turi teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/en) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

Įvertinus išdėstytą, (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos prašymas dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, dalių, susijusių su 77 754,79 (duomenys neskelbtini) (110 635,10 Eur) vertės žalos atlyginimu iš N. K., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹, 365², 365⁵, 364 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, dalis, susijusias su 77 754,79 (duomenys neskelbtini) (110 635,10 Eur) vertės žalos atlyginimu valstybei iš N. K.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.