- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 2T-76-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00064-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 3.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
spręsdama pareiškėjos Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą, suinteresuotas asmuo J. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymas leisti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusį Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Prašymą pareiškėja pateikė vadovaudamasi 1992 m. lapkričio 11 d. Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 49 straipsniu.
2. Nurodo, kad prašomu pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimu suinteresuotas asmuo J. S. buvo pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalį už mokesčių ir jiems prilygintų mokėjimų vengimą, iš suinteresuoto asmens Latvijos Respublikai priteistas 106 208,97 Eur žalos atlyginimas. Likusi neišieškota suma – 105 403,37 Eur. Išieškojimo metu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo turi banko sąskaitą Lietuvos kredito įstaigoje UAB „Revolut Payments“, tuo tarpu Latvijoje išieškojimas iš suinteresuoto asmens nėra galimas, nes jis šioje šalyje nedirba ir negauna darbo užmokesčio, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos prašymas buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šio teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymas perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui pagal teismingumą. Nurodytu procesiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas teismingas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymą atsisakoma priimti
4. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VII dalis. Pagal CPK 812 straipsnio 5 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo paduotas nesilaikant CPK arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja pateikė prašymą dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narėje – Latvijos Respublikoje – priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymi, kad ES valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir CPK nustatytą tvarką.
7. Pagal bendrą taisyklę, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal Europos Sąjungos teisę ar Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina speciali pripažinimo procedūra, kurią vykdo Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija.
8. 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
9. Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio reglamento taikymo sritį, nustatyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii). Nors nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl suinteresuoto asmens nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pvz., ES valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017).
10. Taigi, sprendžiant dėl galimybės taikyti Reglamentą Nr. 1215/2012 konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui, turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-67/2013).
11. Kaip matyti iš aptariamo teismo sprendimo, baudžiamoji atsakomybė suinteresuotam asmeniui buvo pritaikyta dėl mokestinių prievolių valstybei nevykdymo. Mokestiniai teisiniai santykiai yra viešosios teisės dalis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023).
12. Taigi nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dalis dėl nusikalstama veika padarytos 106 208,97 Eur žalos atlyginimo Latvijos Respublikai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikomos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos.
13. Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis buvo panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Ginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą galima tik kreipiantis su prašymu nepripažinti ir nevykdyti teismo sprendimo dėl konkrečių Reglamento 45 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pagal Reglamento 36 straipsnio 2 dalį, bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta Reglamento 45 straipsnyje. Tačiau tokio prašymo pareiškėja nereiškia, todėl dėl atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindų nebuvimo teismas pasisakyti negali.
14. Taigi, teismo sprendimai, patenkantys į Reglamento taikymo sritį, yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais.
15. Tokiu atveju pareiškėja Latvijos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/en) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 15830001313 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai.