- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-1145-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44874-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus viešasis transportas“, UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui A. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. M. prašė priteisti iš atsakovų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir UAB „PZU Lietuva“ 1492,70 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 2896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2012 m. spalio 12 d., penktadienį, vyko UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančiu autobusu (registracijos Nr. 544), reguliariuoju reisu, miesto susisiekimo maršrutu Nr. 53. Autobusui sustojus „Gelvonėlių“ sustojime, maždaug apie 18.40 val., ieškovė lipo pro autobuso galines duris į lauką, tačiau jai nespėjus išlipti, autobusas pajudėjo neuždarytomis keleivių durimis, ko pasėkoje, ji išgriuvo iš autobuso ir nugriuvo gatvėje, ant žemės. Autobusas tuo tarpu nuvažiavo visiškai nepristabdydamas ir visiškai nesustodamas. Griūdama iš autobuso, ji trenkėsi dešiniu pečiu ir galva į gatvės grindinį. Autobuso sustojime stovėjo žmonės, kurie padėjo atsistoti, surinkti iš rankų iškritusius daiktus ir pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. Atgavusi sąmonę, ji iš karto negalėjo realiai įvertinti situacijos (dėl patirto šoko ir tokio autobuso vairuotojo elgesio), todėl pasakė, kad greitosios pagalbos nereikia ir atsisakė ją kviesti. Po to, tai yra po 2012 m. spalio 12 d., įvykio autobuse, savaitgalį, jos sveikata prastėjo: pasireiškė skausmai galvos, rankos, peties srityse, atsirado pykinimo simptomai, abiejų pusių krūtinės ląstos skausmai, akyse – vaizdo liejimasis, nors visas tas dienas gėrė vaistus nuo skausmo. Savijautai nepagerėjus, 2012 m. spalio 16 d., ji kreipėsi į VšĮ Vilniaus rajono centrinę polikliniką, į savo šeimos gydytoją R. J., kuri nukreipė ją pas gydytojus-specialistus. Gydytojai jai nustatė galvos, kaklo pakaušinės dalies, dešinės pusės peties ir visos rankos sumušimus. Dėl didelių skausmų gydytojai paskyrė gulimą režimą, gydymąsi namuose bei procedūras, tyrimus gydymo įstaigose. Dėl 2012 m. spalio 12 d. patirto įvykio autobuse, kurio metu buvo sužalota, ilgą laiką buvo nedarbinga, negalėjo dirbti dėl patirtų sveikatos problemų. Nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. vasario 12 d. ji negalėjo dirbti ir išeiti į darbą dėl ligos, nes blogai jautėsi, jai pastoviai skaudėjo ir svaigo galva, liejosi akyse vaizdas. Dėl šio įvykio ir patirtų sveikatos problemų, ji neteko ne tik sveikatos bet dar ir prarado darbines pajamas iš pagrindinės darbovietės, VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vaikų ligoninės filialo, taip pat neteko darbo antraeilėse pareigose, VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vaikų ligoninės filialo Urologijos skyriaus, patyrė dideles išlaidas vaistams ir kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas bei sugaišo nemažai laiko. Taip pat patyrė neturtinę žalą dėl jos garbės ir orumo pažeminimo, kai buvo išmesta iš pajudėjusio autobuso dėl vairuotojo neatidumo, neatsargumo, kuris net nesustojo padėti ir atsiprašyti už įvykį, turbūt tikėdamasis, kad niekas jo neįsidėmės ir taip išvengs atsakomybės. Mano, kad jos atveju, akivaizdu, kad autobuso vairuotojas nebuvo apdairus ir veikė nerūpestingai, sukėlė pavojų jos sveikatai ir gyvybei, vairuotojo kaltė akivaizdi, kad jis nesilaikė KET reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo pagal Kelių eismo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2012-0614 iki 2013-01-18) 231.4 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. 2013-01-14 gavus ieškovės 2013-01-09 pretenziją (toliau – pretenzija) dėl tariamo 2012-10-12 eismo įvykio, pirmiausiai, buvo apklaustas nurodytą dieną autobusą vairavęs darbuotojas A. N., kuris paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, keleiviui nukritus autobuse ar stotelėje prie autobuso, apie eismo įvykį yra pranešame darbdavio budinčioms tarnybos ir skambinama bendruoju pagalbos numeriu 112 (automatiškai iškviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba). Kadangi minėtą dieną vairuotojas iš keleivių nebuvo gavęs jokių skundų, jo darbo metu niekas nenukrito ir nesusižalojo, vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimų. Atsakovas, siekdamas įsitikinti ieškovės pretenzijoje nurodytų aplinkybių tikrumu, kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir 2013-03-19 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštą Nr. 10-10-S-3022 „Dėl eismo įvykio patvirtinimo“, kuriame patvirtinama, kad ieškovės nurodytas eismo įvykis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje neregistruotas, t.y. eismo įvykio dalyvė nesikreipė į Kelių policijos valdybą. Atsakovas paaiškina, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančiame autobuse Mercedes Benz O 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) garažinis numeris 544, yra įrengtas „stotelės stabdis“. Šis mechanizmas funkcionuoja tik autobuso sustojimo metu, kai transporto priemonė sustoja išlaipinti ir įlaipinti keleivių ir kai yra atidaromos bent vienos autobuso durys. „Stotelės stabdis“ suveikia iš karto, kai autobuso vairuotojas paspaudžia durų atidarymo mygtuką. Riedėjimo metu autobuso durų atidaryti negalima. „Stotelės stabdis“ automatiškai išsijungia tik tada, kai visos autobuso durys yra uždarytos. Vadinasi, autobusas dėl savo techninės konstrukcijos tiesiog negalėjo pajudėti iš vietos su neuždarytomis durimis, todėl ieškovės nurodyti teiginiai neatitinka faktinės tikrovės ir yra melagingi.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko. Ieškovė atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ pretenziją dėl žalos atlyginimo dėl 2012 m. spalio 12 d. įvykusio eismo įvykio turėjo pateikti iki 2013 m. spalio 12 d., tačiau to nepadarė, į neva eismo įvykį sukėlusio asmens draudiką iš viso nesikreipė. Kadangi vienerių metų terminas pretenzijai draudikui pareikšti yra naikinamasis, tai praleidusi šį terminą ieškovė neteko materialiosios subjektinės teisės į draudimo išmokos gavimą (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) ir teisės į ieškinio patenkinimą. Dėl to ieškinys atsakovui – draudikui turi būti atmestas remiantis vien šiuo pagrindu.
Trečiasis asmuo A. N. nesutiko su ieškovės ieškiniu. Ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, o keleivės veiksmai pripažintini kaip didelis neatsargumas, nulėmęs ir prisidėjęs prie žalos atsiradimo, todėl ieškinys – atmestinas. Ieškovė savo ieškiniu nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo A. N. kaip nors yra susijęs su eismo įvykiu, nes 2012-10-12, penktadienį, nė viename eismo įvykyje nedalyvavo. Darbo metu jokių incidentų nebuvo. Savo pareigas atliko rūpestingai, sklandžiai, pagal teisės aktų reikalavimus. Keleiviai pastabų apie nelaimingą atsitikimą autobuso salone ar prie autobuso nepateikė. Policija taip pat neužfiksavo ir nenustatė su juo susijusio eismo įvykio. Taip pat apie panašų nelaimingą atsitikimą teisėsaugos pareigūnai informuoti nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojo – trečiojo asmens, veiksmų, vairuojant autobusą Mercedes Benz O 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovė patyrė žalą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2013-03-19 rašto Nr. 10-10-S-3022 „Dėl eismo įvykio patvirtinimo“ (b. l. 50) ir pačios ieškovės paaiškinimų, 2012 m. spalio 12 d. ji nesikreipė dėl neva įvykusio eismo įvykio nei į policiją, nei į greitosios medicinos pagalbą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji kreipėsi į polikliniką praėjus keturioms dienoms po įvykio, vertintinos kritiškai, kadangi nepakanka duomenų nustatyti, kad ieškovės sveikatos pablogėjimas, kaip ji nurodo – galvos, peties skausmai, dvejinimasis akyse, atsirado dėl to, kad ji 2012 m. spalio 12 d. iškrito būtent iš autobuso. Be to, ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais jai atsiradusios žalos dydžio. Ieškovė nurodo, jog patyrė kelionių į gydymo įstaigas išlaidas, negavo 4000,00 Lt pajamų iš darboviečių, tačiau nepateikia jokių dokumentų/įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (CPK 178 str.).Teismas įvertinęs įrodymus nurodė, kad ne vienas liudytojas paties ieškovės kritimo fakto nematė. Nors liudytoja S. A. rašytame paaiškinime nurodė, jog aiškiai matė kaip jos draugė D. M. iškrito iš pradėjusio važiuoti autobuso, tačiau prisiekusi teisme parodė, jog ieškovės kritimo fakto nematė, apie D. M. susižalojimo aplinkybes žino tik iš jos žodžių. Liudytojai G. K. ir A. Ž. taip pa negalėjo patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes apie kritimo iš autobuso. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir pačios ieškovės D. M. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad griūdama iš autobuso ji trenkėsi dešiniu pečiu ir galva į gatvės grindinį. Tačiau VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos išraše iš medicininiu dokumentų nurodoma (iš ieškovės žodžių), kad 2012 m. spalio 12 d. ji nugriuvo ir trenkėsi pakaušių į kietą paviršių (b. l. 12). Teisme ieškovė paaiškino, kad jai lipant iš autobuso, uždaromos duris prispaudė jai ranką, apsuko ją dėl ko ji, nespėjusi išlipti, krito ant grindinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodė, kad teismo išvados neatitinka byloje esančių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl byloje priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė mano, kad jos pateikti įrodymai patvirtina eismo įvykį, kurio metu ji buvo sužalota, o taip pat turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė iš esmės laikėsi argumentų, nurodytų ieškinyje.
Atsakovai UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, trečiasis asmuo A. N. pateikė atsiliepimus į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodo, kad iš esmės palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus argumentus. Minėti proceso dalyviai atsiliepimus grindė panašiais argumentais, kaip ir pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad jai žala atsirado iškritus iš autobuso (didesnio pavojaus šaltinio), kurį vairavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojas – trečiasis asmuo byloje, A. N.. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl aplinkybės, jog 53-io maršruto autobusą Mercedes Benz O 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 12 d. vairavo trečiasis asmuo A. N., nėra (b. l. 139). Tačiau tam, kad nustatyti, ar transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė dėl ieškovės nurodyto įvykio, įstatymas nustato civilinės atsakomybės atsiradimui būtinąsias sąlygas: žalą (nuostoliai), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu asmens elgesys yra neteisėtas, taip pat esant įrodytoms visoms likusioms civilinės atsakomybės sąlygoms. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji kreipėsi į polikliniką praėjus keturioms dienoms po įvykio, vertintinos kritiškai, nes nepakanka duomenų nustatyti, kad ieškovės sveikatos pablogėjimas, kaip ji nurodo – galvos, peties skausmai, dvejinimasis akyse, atsirado dėl to, kad ji 2012 m. spalio 12 d. iškrito būtent iš autobuso. Be to, ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais jai atsiradusios žalos dydžio. Ieškovė nurodo, jog patyrė kelionių į gydymo įstaigas išlaidas, negavo 4000,00 Lt pajamų iš darboviečių, tačiau nepateikia jokių dokumentų/įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (CPK 178 str.). Teismui pateiktas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktoriaus J. G. 2015-01-20 paaiškinimas (b. l. 71), kuriame nurodoma, jog „UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančiame autobuse Mercedes Benz o 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) garažinis numeris 544, yra įrengtas „stotelės stabdis“. Šis mechanizmas funkcionuoja tik autobuso sustojimo metu, kai transporto priemonė sustoja išlaipinti ir įlaipinti keleivių ir kai yra atidaromos bent vienos autobuso durys. „Stotelės stabdis“ suveikia iš karto, kai autobuso vairuotojas paspaudžia durų atidarymo mygtuką. Riedėjimo metu autobuso durų atidaryti negalima. „Stotelės stabdis“ automatiškai išsijungia tik tada, kai visos autobuso durys yra uždarytos.“. Teisme apklaustas liudytojų J. G. visiškai patvirtino šias aplinkybes. Teismui taip pat pateiktas antstolio V. M. 2015 m. gegužės mėn. 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 240-15-07, kuriame antstolis konstatuoja: „2015 m. gegužės mėn. 12 d. 14:00 val., adresu Verkių g. 52, Vilniuje, kartu dalyvaujant UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusų parko budinčio techninės priežiūros inžinieriui-mechanikui V. J. ir autobusų parko vyr. inžinieriui L. S., buvo patikrinta ar UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančiame autobuse Mercedes Benz O 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) garažinis numeris 544, yra įrengtas „stotelės stabdis“. Įlipus į autobusą buvo atlikti keli bandymai ar veikia „stotelė stabdis“, kai autobuso durys yra atidarytos, o autobuso vairuotojas bando važiuoti. Esant autobuso durims atidarytoms, autobusas pajudėti iš vietos negali, tačiau, jeigu autobuse, vairuotojo kairėje pusėje esančios „plombos“ yra nuplėšiamos, autobusas gali pajudėti iš vietos, nors autobuso durys yra atidarytos. Esama situacija atsispindi kompaktinio disko nuotraukose ir vaizdo medžiagoje, kuris yra pridedamas prie faktinių aplinkybių protokolo.“ (b. l. 137-138). Kolegijos nuomone, jog apeliantės (ieškovės) nurodyta aplinkybė, kad jai nespėjus išlipti, autobusas pajudėjo neuždarytomis keleivių durimis, dėl ko, ji išgriuvo iš autobuso ir nugriuvo gatvėje, ant žemės liko neįrodyta.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ilgas ieškovės nedarbingumas buvo jos nurodomo įvykio pasekmė. Priešingai, ieškovės medicininėje kortelėje padaryti įrašai patvirtina, kad ieškovei nustatytos lėtinės ligos, kurios negali būti susietos su neva 2012-10-12 patirtomis traumomis. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat atmestinas neįrodžius, kad ieškovė ją patyrė. Kaip minėta aukščiau, ieškovė neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).
Ieškinys taip pat pagrįstai atmestas ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Draudikų biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Praleidęs įstatyme nustatytus terminus pretenzijai pateikti nukentėjusysis ir transporto priemonės valdytojas praranda draudimo apsaugą, nebent draudikas apie draudžiamąjį įvykį buvo informuotas draudėjo. LR CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas Ieškovė nurodė ieškinyje, kad eismo įvykis įvyko 2012 m. spalio 12 d., o ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas tik 2014-12-23 (b. l. 2).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.