- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 2YT-1967-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00058-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- V. D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.
Pareiškėjos V. D. K. atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. D. K. sutuoktinis J. K.. Santuokoje jie gyveno nuo (duomenys neskelbtini) gyvendami santuokoje jie vaikų nesusilaukė, nesantuokinių vaikų J. K. neturėjo. J. K. testamento nepaliko, mirties dieną jokio turto, dėl kurio būtų reikėję kreiptis į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, neturėjo. Po J. K. mirties liko jo ir pareiškėjos bendrai įsigyti namų apyvokos daiktai: baldai, buitinė technika, asmeniniai sutuoktinio daiktai. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno pareiškėja kartu su sutuoktiniu, priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Po sutuoktinio mirties, visą likusį kilnojamąjį turtą pareiškėja valdė ir tvarkė kaip savo, J. K. asmeninius daiktus pareiškėja saugoja iki šiol kaip prisiminimą.
2018 m. gruodžio mėnesį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėja V. D. K. gavo paklausimą dėl J. K. turto paveldėjimo. Rašte nurodyta, kad J. K. yra priskaityta piniginė kompensacija už išperkamą žemę, tai yra 538 Eur, o pareiškėja kaip pirmos eilės įpėdinė turi pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, ar ji yra priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. sausio 24 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl prašomo nustatyti juridinio fakto, taip pat prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. sausio 30 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto palieka spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad J. K. mirė 2012 m. lapkričio 4 d. po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi žmona V. D. K.. Jai atiteko vyro asmeniniai daiktai, ji mokėjo mokesčius, pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, pareiškėja palikimą priėmė.
Liudytoja D. A. parodė, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) m. Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi žmona. Ji mokėjo mokesčius ir valdė visą likusį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K. (b. l. 5). J. K. ir V. D. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš 2018-12-11 valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. yra priskaityta piniginė kompensacija už išperkamą žemę, tai yra 538 Eur (b. l. 7). 2019 m. sausio 17 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. K., mirusio 2012 m. lapkričio 4 d., turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8).
Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. K., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojų D. A. ir J. Ž. parodymų matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio J. K. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji priėmė visus palikėjui priklausiusius bendrai su palikėju įgytus kilnojamuosius daiktus: baldus, buitinę techniką, be to, ir asmeninius sutuoktinio daiktus. Pareiškėja daiktais naudojasi ir rūpinasi kaip savais iki šiol. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė sutuoktinio palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 8,30 Eur. Pareiškėjai V. D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjo valstybei (b. l. 3-4). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų bylinėjimo
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendži a:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė V. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.