Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.8.5

2024 m. vasario 20 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo byloje – UAB „Industrijos garantas“, UAB „Targetas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas ieškovo P. R. ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1 Santuoką tarp P. R. ir I. R. sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2 po santuokos nutraukimo atsakovui P. R. palikti pavardę „R.“, ieškovei I. R. palikti pavardę „R.“;

Nurodoma, kad santuoka tarp ieškovo P. R. ir atsakovės I. R., sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Ieškovas atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime. Ieškovas tikėjosi, kad pavyks sukurti šeimą, ir, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos gyvens pilnavertėje šeimoje. Pažinties pradžioje ieškovas su atsakove sutarė gerai, abu vienas kitu rūpinosi, tačiau po santuokos sudarymo išryškėjo charakterių skirtumai, požiūris į gyvenimą bei šeimą. Šalių santuoka buvo sudaryta įkalinimo įstaigoje, sprendimas buvo spontaniškas, skubotas ir gerai neapsvarstytas. Atsakovė žinojo ir suvokė esamą situaciją, tačiau nepaisant visų suvaržymų vis tiek norėjo susituokti ir sukurti šeimą. Šalių šeimyninis gyvenimas nesusisklostė, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, bendravo tik laiškais ir telefonu. Dėl šių priežasčių ieškovui nutrūko puoselėtos viltys išsaugoti santuokinius ryšius, kad vėliau būtų galima sukurti darnią šeimą. Vos tik užsimezgę santuokiniai ryšiai nutrūko, todėl ieškovui tapo akivaizdu, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, išsaugoti santuokinius ryšius nėra jokių realių galimybių. Praėjus labai trumpam laiko tarpui, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam nebeliko. Atsakovė neberodo jokios moralinės pagarbos, noro bendrauti su ieškovu, todėl iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio moralines pareigas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str., 3.26-3.28 str. Šalių santuoka liko tik formali, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir negali tikėtis, jog jų santykiai pasikeis. Taip pat, ieškovui gyvenant įkalinimo įstaigoje, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl ieškovas taikytis nepageidauja, šiam žingsniui yra tvirtai apsisprendęs, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinei kaltei ir prašo ieškovo ieškinį tenkinti.

III. Suinteresuoto asmens argumentai į ieškinį

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime prašė sprendimą priimti teismui savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su atsakove santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su viskuo sutinka ir, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

6. Ieškovas ir Atsakovė sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), niekada kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, kadangi ieškovas tiek santuokos sudarymo metu, tiek santuokos laikotarpiu buvo įkalinimo įstaigoje, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šalys bendravo tik laiškais ir telefonu, todėl suprato, kad ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje išsaugoti santuokinius ryšius nėra jokių galimybių. Ieškovas su atsakove visiškai nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę ir nei vienas iš sutuoktinių nepageidauja išsaugoti šeimos. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

7. Ieškovas ir Atsakovė išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

8. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jo ,,R.“ pavardę, Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jos ikisantuokinę pavardę ,,G.“, todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė – ,,R.“, o atsakovei ikisantuokinė pavardė – ,,G.“.

Dėl bendrai santuokoje įgyto turto padalinimo

9. Santuokos metu sutuoktiniai bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe kilnojamojo ar nekilnojamojo pripažįstamo dalintino turto neįgijo.

Dėl kreditorinių įsiskolinimų

10. Ieškovas sutinka, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su įsiskolinimais kreditoriams pilna apimtimi vykdys ieškovas. Jam žinomų kreditorinių įsipareigojimų nėra, atsakovės kreditoriai nėra žinomi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės I. R. valstybės naudai priteisiama 292,53 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 109,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurių mokėjimo 100 % ieškovas buvo atleistas, iš viso valstybės naudai priteisiama 401,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės I. R. valstybės naudai priteisiama 7,93 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti atsakovės I. R., a. k.. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę ,,R.“, atsakovei ,,G.“ pavardę.

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k.. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 401,53 Eur (keturis šimtus vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 7,93 Eur (septynis eurus 93 ct) proceso išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys