- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- T-691-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00001-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį 9 metams laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendis. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta apygardos teismo nustatyta aplinkybė, kad R. V. ir E. K. neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, bei pripažino, kad R. V. ir E. K. neteisėtai gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, jam pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 28 d., pabaiga - 2019 m. spalio 28 d. Vieną antrąją paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2017 m. sausio 28 d. Neatliktos bausmės dalis - 4 mėnesiai 16 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 59-96 nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Komisijos nutarime nurodyta, kad R. V. svarstomas pirmą kartą. Asmuo anksčiau teistas 6 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 18 m. Tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Dabartinis nusikaltimas nėra panašus į ankstesnius, todėl nėra nustatomas nusikaltimų modelis. Anksčiau būdamas probacijos priežiūroje yra pažeidęs probacijos sąlygas. 1999 m., buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikalstamą veiką. 2001 ir 2004 m. buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų nepažeidė. Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, gailisi. Nusikaltimai sunkėja. R. V. dabartinis nusikaltimas padarytas grupėje asmenų. Ankstesni nusikaltimai įvykdyti taip pat su bendrininkais. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Šiuo metu R. V. atlieka bausmę už narkotinių medžiagų gabenimą, tačiau pats neigia turintis narkotinių medžiagų vartojimo patirties. Įstaiga oficialių duomenų apie narkotikų vartojimą neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu R. V. vykdo dienotvarkės ir režimo reikalavimus, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nei baustas, nei skatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Teisės pažeidėjas supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, tačiau pačiam ne visada pavyksta jų laikytis. Teisės pažeidėjas nurodo alkoholį vartojantis retai ir saikingai. Informacijos apie smurtinio elgesio atvejus apsvaigus nuo alkoholio įstaiga neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu baustas už elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, nebuvo.
Komisijos nutarime pažymima, jog atlikdamas bausmę nuteistasis baigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Pokalbių metu pastebėta, kad moka atpažinti kriminalinės subkultūros apraiškas ir jis jų nepalaiko: nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko (nusikaltėlių) hierarchijos, nerašytų taisyklių. Niekada nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai. Nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones. Laisvalaikiu vaikšto į sporto salę ir kilnoja svarmenis. Žaidžia stalo tenisą. Naudojasi įstaigos bibliotekos paslaugomis. 2019 m. balandžio mėnesį dalyvavo dešimties prasmingų savaičių organizuotose užsiėmimuose. 2019 m. kovo 21 d. pareikšta padėka už dalyvavimą šaškių turnyre. Nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. kovo 28 d. lankė ir baigė psichokorekcinę grupę „Bendravimo grupė“. Nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d. lankė ir baigė programą „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas“. Nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 29 d. lankė individualias psichologines konsultacijas. Nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“. Atliko 2 gerbūvio darbus.
Apibūdinant nuteistojo psichologinį portretą nutarime nurodoma, kad R. V. nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais palaiko ryšius. Save apibūdina kaip nekonfliktišką, nurodo, jog anksčiau buvo neatsakingas, į viską žiūrėjo lengvbūdiškai, tačiau po sūnaus gimimo tapo atsakingesnis. R. V. neišskiria savybių, kurias savyje norėtų pakeisti, jis yra patenkintas tuo, kokia asmenybė yra. Teisės pažeidėjo tarpasmeniniai įgūdžiai socializuoti, geba megzti pokalbį, palaikyti akių kontaktą, bendraudamas elgiasi mandagiai, tačiau greičiau kalbėdamas pradeda mikčioti, pasidaro sunkiau artikuliuoti. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra fiksuotų instrumentinės agresijos panaudojimo atvejų, tačiau kelis kartus buvo praradęs savitvardą ir panaudojęs smurtą (2009 m. buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nurodo, jog Ispanijoje buvo teistas už muštynes). Bausmės atlikimo laikotarpiu impulsyvumas, savitvardos praradimo atvejai nėra stebimi. Teisės pažeidėjas iš dalies geba atpažinti bei įvardinti savo problemines sritis (draugų įtaka, sunki finansinė padėtis) bei sieti jas su nusikalstamu elgesiu. R. V. mąstymas stokoja lankstumo, darydamas nusikalstamas veikas nenumatydavo tokio savo elgesio pasekmių, ne visada gebėdavo rasti alternatyvių problemų sprendimo būdų. R. V. ateities planai realūs ir įgyvendinami, nuteistasis paleistas lygtinai planuoja gyventi pas tėvą ir dirbti kaime pas ūkininką, pasibaigus lygtiniam paleidimui grįžti gyventi į Ispaniją. Nemano, kad gali kilti sunkumų integruojantis į visuomenę, tačiau pamini, jog po ankstesnės bausmės integruotis buvo sunku (nuteistasis nebuvo priimtas į darbą, nes buvo teistas). R. V. neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nestebimos diskriminacinės nuostatos. Bendrai nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau kalbėdamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką yra linkęs ją racionalizuoti bei minimizuoti. Teisės pažeidėjas nereiškia neigiamo požiūrio į priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus.
Vertinant nuteistojo socialinius ryšius, nurodoma, kad R. V. yra nevedęs, tačiau su sugyventine yra susilaukęs sūnaus F. V., gim. (duomenys neskelbtini), teigia, kad domisi sūnaus vystymusi ir sveikata, kas savaitę bendrauja su juo telefonu. Socialinius ryšius palaiko su tėvu V. V., teta D. R., sugyventine N. M., jos broliu D. D. ir sūnumi F. V., su pusbroliu S. R., gyvenančiu Anglijoje rašydamas laiškus, skambindamas telefonu, lankomas pasimatymu metu. Su motina nebendrauja, teigia, kad ji jį paliko seneliams, kai jam buvo 8 mėn. amžiaus. 2019 m. kovo 5 d. gautas atsakymas, kad nuteistojo tėvas V. V. sutinka priimti savo sūnų gyventi pas save, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis gyveno iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nėra jokių rūpesčių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos pastovumo.
Iki nuteisimo oficialiai dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 30 d. gautas raštas nuo minėtos bendrovės direktoriaus A. J., kuriame rašoma, kad jie norėtų įdarbinti R. V. savo įmonėje dirbti mechaniku. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) viduriniam išsilavinimui įgyti. Pasakodamas apie savo įgūdžius ir darbinę patirtį pats nurodė, jog turi 11 klasių išsilavinimą, Šiaulių antrojoje profesinėje mokykloje įgijo staliaus, tinkuotojo-mūrininko specialybes. Buvimo laisvėje periodais dirbo staliumi apdailininku (duomenys neskelbtini) apie 3 mėnesius, UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju 5 mėnesius, dirbo ir atsitiktinius darbus, t. y. atlikinėdavo butų remonto darbus, būdamas išvykęs į Ispaniją, dirbo apie tris su puse metų, taip pat ankstesnių bausmių atlikimo metu dirbdavo laisvės atėmimo vietose: virtuvėje virėju, pagalbiniu darbininku brigadininku, virtuvės vedėjo pagalbininku. Šios bausmės atlikimo metu nedirba, teigė, kad įstaigos administracija jam darbo nesiūlė, jis norėtų dirbti, yra prašęs jį įdarbinti, tačiau darbo negavo.
2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, R. V. neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Dabartiniu metu turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti. Dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 57 balai, iš jų 25 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 32 balai - dinaminiai (yra galimybė mažinti).
Komisija siūlo nuteistajam R. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nustatyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. spalio 28 d.; pradėti dirbti iki 2019 m. spalio 28 d.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas skundu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos namų prašo atsisakyti patvirtinti 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-96, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokuroras nurodo, kad R. V., būdamas teistas 5 kartus, veikiant organizuota grupe, padarė du sunkius nusikaltimus ir pasikėsino į vienas svarbiausių įstatymo saugomų vertybių – visuomenės sveikatą ir saugumą. R. V. daromi nusikaltimai sunkėja. Jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naują nusikalstamą veiką, tai leidžia teigti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, o tai, prokuroro nuomone, rodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. R. V. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, R. V. linkęs racionalizuoti ir minimizuoti savo padarytas nusikalstamas veikas, t. y. menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam R. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. vieną antrąją jam paskirtos bausmės atliko 2017 m. sausio 28 d., bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, t. y. kad paskutiniu metu jis aktyviai dalyvauja įvairiose programose, užsiėmimuose, lankė individualias psichologo konsultacijas, atliko gerbūvio darbus, vieną kartą skatintas, nerasta informacijos nuteistojo asmens byloje apie alkoholio vartojimą, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliutus lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybės, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.
Nuteistasis R. V. anksčiau teistas 6 kartus Lietuvoje ir vieną kartą Ispanijoje. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal aštuntą nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka 5 kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, įvykdė veikdamas organizuota bendrininkų grupe. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 18 m. Ankstesni nusikaltimai įvykdyti taip pat su bendrininkais, tai patvirtina, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Nors ankstesni teistumai yra už veikas, kurios padarytos jau pakankamai seniai, todėl negali būti sureikšminami, tačiau R. V. teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu neabejotinai liudija apie didesnį R. V. asmenybės pavojingumą. Nuteistajam praeityje vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė ir kurio metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.
Bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose metu R. V. nei karto nepažeidė jam nustatyto režimo reikalavimų, baustas nebuvo. Kita vertus, jis į pataisos namus atlikti bausmės buvo perkeltas tik 2019 m. sausio 17 d., taigi bausmę čia atlieka pakankamai trumpą laiką. Iki tol laikomas suėmime tardymo izoliatoriuje R. V. padarė keturis nustatytos tvarkos pažeidimus (tris 2017 m., vieną – 2018 m.), už juos buvo baustas, paskutinį kartą 2018 m. birželio 14 d. Nors anksčiau skirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, tuo pačiu leidžia teismui abejoti dėl R. V. galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tai, kad nuteistasis jau apie metus laiko nėra pažeidęs nustatyto režimo reikalavimų, tačiau paskutiniu metu pastebimi teigiami R. V. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę.
Pagal OASys vertinimo metodiką R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 57 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Paminėtina ir tai, kad iš 57 net 32 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu teismas nenustatė ypatingų nuteistojo elgesio pokyčių, kurie leistų kalbėti apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. V. iš dalies geba atpažinti bei įvardinti savo problemines sritis (draugų įtaka, sunki finansinė padėtis) bei sieti jas su nusikalstamu elgesiu, tačiau R. V. mąstymas stokoja lankstumo, darydamas nusikalstamas veikas nenumatydavo tokio savo elgesio pasekmių, ne visada gebėdavo rasti alternatyvių problemų sprendimo būdų. R. V. neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nestebimos diskriminacinės nuostatos, bendrai nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio. Kita vertus, kalbėdamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką yra linkęs ją racionalizuoti bei minimizuoti. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Pastebėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. V. neišskiria savybių, kurias savyje norėtų pakeisti, jis yra patenkintas tuo, kokia asmenybė yra. Visos išvardintos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis šiuo metu yra pasirengęs išeiti į laisvę bei turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir negrįš prie nusikalstamų veikų darymo.
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šiuo metu R. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pakankamo pagrindo, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 59-96, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 364 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V..
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.