Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-110-177/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-25Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-17Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-06Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-24Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNuosprendis · 2018-12-19Lietuvos apeliacinis teismas
  7. T-691-908/2019Nutartis · 2019-06-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-16Kauno apygardos teismas
  9. KasacijaNutartis · 2019-10-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. T-1405-486/2019Nutartis · 2019-12-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
1S-110-177/2015
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00001-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Eduardas Zaleskis
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-110-177/2015
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui Eduardui Zaleskiui,kaltinamajam V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. balandžio 22 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su Ispanijoje veikusiu N. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. K. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, 2013 m. gruodžio mėn. N. M. kartu su E. K. organizavus – parengus nusikalstamas veikas ir susitarus įgyti labai didelį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių kiekį, šią narkotinę medžiagą neturint leidimo gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir neturint leidimo šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių laikyti bei gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis (V. S.), vykdydamas išankstinį susitarimą su N. M. ir jo nurodymus, 2014 m. sausio 22 d. apie 1 val. iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Lazdijų kelio postą Lazdijų r., 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, vykdamas lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. sausio 18 d. laikotarpiu nuo 17.09 val. iki 17.22 val. autobusų stotelėje Kalvarijos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, jam perdavė E. K. su tikslu vykti į Ispanijos Karalystę įgyti iš N. M. narkotines medžiagas ir pargabenti jas kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, paslėpęs automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo, gabeno Ispanijoje iš N. M. įgytus 31 paketą narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių svoris 4 895 g, ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jis, turėdamas tikslą nugabenti E. K. į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo laikė bei gabeno paslėpęs minėto automobilio dujų balione Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol jį 2014 m. sausio 22 d. apie 1 val. minėto 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, apie 5 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, sulaikė muitinės pareigūnai, kurie, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste Kybartuose, (duomenys neskelbtini), atlikę automobilio (duomenys neskelbtini), Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), detalų muitinį tikrinimą, automobilio dujų balione aptiko minėtą narkotinę medžiagą – 31 paketą kanapių ir jų dalių, kurių svoris 4 895 g.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. 2014 m. sausio 22 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas E. Zaleskis skunde nurodė, kad teismo išvados nepagrįstos objektyviais bylos duomenimis.

Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, todėl suėmimo taikymas susijęs su maksimaliu asmens teisių apribojimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai ir objektyviai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir suėmimo trukmės pagrįstumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, jog kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami, analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą.

Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas iš esmės vadovavosi tik aplinkybe, kad V. S. kaltinamas padaręs kelis nusikaltimus, iš jų ir labai sunkų, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Vertindamas aplinkybę, jog kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo kito pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad V. S. pragyvenimo šaltinis buvo tik iš nusikaltimų gaunamos pajamos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Neišnagrinėjęs bylos ir visų reikšmingų aplinkybių, teismas kaltinamąjį V. S. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų veikų. Be to, nors V. S. neturėjo oficialaus bei nuolatinio darbo, jis pajamų gaudavo, dirbdamas pavienius darbus (iš autoservisų supirkinėdavo – surinkdavo spalvotuosius metalus ir juos perparduodavo).

Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinamasis V. S. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti, siekdamas išvengti Lietuvoje vykdomo jo baudžiamojo persekiojimo, nes yra ilgai gyvenęs Ispanijos Karalystėje. Faktas, jog suimtasis yra gyvenęs užsienyje, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis ten turi glaudžių ryšių. Be to, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Jis kartu su savo faktine sutuoktine (sugyventine) I. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina keturis mažamečius vaikus.

V. S. yra suimtas ilgiau nei metus. Byloje nėra jokių duomenų ar objektyvių priežasčių, patvirtinančių būtinybę ir toliau laikyti kaltinamąjį suimtą. Tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas V. S. yra objektyviai nepagrįstas, perteklinis ir nebūtinas, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo V. S. gynėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. S. ir jo gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo V. S., liudytojų L. M., R. I., V. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros, procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai bei jų priedai, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėtus duomenis aukštesnysis teismas vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyveno su sugyventine, augino mažamečius vaikus, tačiau iki sulaikymo, nors yra darbingo amžiaus, niekur legaliai nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, o bylos duomenys nepatvirtina gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog V. S. pajamų gaudavo, dirbdamas pavienius darbus.

Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaikų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jo turimi socialiniai ryšiai yra tokie, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Būtina įvertinti ir tai, kad V. S. ilgą laiką gyveno Ispanijoje, bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį. Šios aplinkybės, priešingai nei skunde nurodė kaltinamojo gynėjas, leidžia pagrįstai manyti V. S. turint ryšių užsienyje.

V. S. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Baudžiamasis įstatymas už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Šiuo aspektu bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai nurodė, kad vien nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šią aplinkybę skunde akcentuoja ir kaltinamojo gynėjas. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galimo ilgalaikio laisvės atėmimo, V. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio suėmimo termino pratęsimo pagrindo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.

Priešingai, nei nurodyta gynėjo skunde, nagrinėdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, teismas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo. Įvertinęs bylos duomenis, patvirtinančius, kad V. S. iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, teismas skundžiamoje nutartyje padarė prielaidą, jog iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Nors prielaidos neturi būti nurodomos nutartyje, tai nelaikoma nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi teismo nutartyje aptarta ne tai, ar įrodymai patvirtina V. S. kaltę, bet buvo sprendžiamas klausimas, ar nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas.

Aukštesniojo teismo nuomone, nustatytas suėmimo taikymo pagrindas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Aukštesniojo teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad būnant suimtam jo sveikatos būklė pablogėjo, tačiau byloje nėra duomenų, jog jam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Kaltinamojo gynėjo skunde pagrįstai nurodyta, kad kardomoji priemonė – suėmimas V. S. taikoma gana ilgą laiką. Ši kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. S. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas V. S., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Juo labiau kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė