- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-418/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00001-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Aleksandras Vancevičius
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis organizuotai veikė kartu su Ispanijos Karalystėje veikusiu N. M. ir E. K. bei kitais tyrime nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą laikyti, gabenti ir platinti didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 2014 m. balandžio 28 d., apie 9 val., neturėdamas leidimo, laikė ir gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, per buvusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), keleivių mikroautobusu „Citroen Jumper“, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), paslėpęs kelionės krepšyje, buvusiose 5 (penkiose) maisto produktų bei skalbimo priemonių pakuotėse, Ispanijoje N. M. perduotus 12 vnt. paketų su dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekiu, kurių svoris 2 093,29 g, turėdamas tikslą perduoti juos E. K., su kuriuo iš anksto susitaręs susitiko apie 13.30 val. prie nurodytos degalinės, kuris atvyko turėdamas tikslą įgyti iš jo (R. V.) nurodytą didelį kiekį narkotinės medžiagos; vėliau, vykdamas nuo paminėtos vietos kartu su E. K. jo parūpintu narkotinėms medžiagoms neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje automobiliu „Toyota Corolla“, (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. K., gabeno ir laikė automobilio bagažinėje krepšį su nurodytu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos iki tol, kol 2014 m. balandžio 28 d., 14.25 val., (duomenys neskelbtini), atlikus automobilio kratą, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai surado ir paėmė krepšyje paslėptus 12 vnt. paketų su kanapėmis bei jų dalimis.
Kaltinamasis R. V. (toliau – ir kaltinamasis) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2014 m. balandžio 28 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Šios kardomosios priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pratęstas 3 (trims) mėnesiams iki 2014 m. spalio 28 d. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2014 m. spalio 20 d. perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas, žemesnysis teismas, teismas) 2014 m. spalio 24 d. nutartimi kaltinamajam R. V. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. spalio 28 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai, o bylos aplinkybių visetas patvirtina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir jį paleisti į laisvę. Skunde R. V. nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes grindžiama vien tik formaliomis, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, teismas be pagrindo nepaskyrė švelnesnės (-ių), su laisvės atėmimu nesusijusios (-ių), kardomosios (-ųjų) priemonės (-ių), kuria (-mis) būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Skunde kaltinamasis teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies ir 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Kaltinamojo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus, nes byloje nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad jis galėtų imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų prieš vykdomą baudžiamąjį procesą, galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis skunde tvirtina, kad jis turi deklaruotą gyvenamą vietą Lietuvoje, būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį ir tokiu būdu prisidėti prie savo bei mažamečio sūnaus išlaikymo, pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas labai riboja jo teises bei laisves, pažeidžia nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, o vien nusikaltimo sunkumas ir gręsianti griežta bausmė, nesuteikia pagrindo skirti suėmimą ir / ar ilgai jį tęsti.
Teismo posėdyje kaltinamasis R. V. ir jo gynėjas` prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Priešingai nei tvirtina kaltinamasis, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Vilniaus apygardos teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. V. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šią išvadą pagrindė nurodydamas šiuos duomenis: kitų kaltinamųjų E. K., V. S., liudytojų L. M., V. P., G. V. parodymai, Muitinės kriminalinės tarnybos tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialisto išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Skunde kaltinamasis šiuos duomenis analizuoja juos vertindamas kiek jie įrodo jo kaltę ir nurodo, kad nutartyje išvardinti duomenys jo kaltės neįrodo. Šiame kontekste primintina, kad teismui skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant suėmimo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas nepažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nenustatyta ir BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimo, nes teismas priėmė nutartį, kurios turinys atitinka minėto įstatymo reikalavimus, joje nurodė bylos duomenis, kuriais pagrindė išvadas.
Nesutiktina ir su kaltinamojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis grindžiama vien tik formaliomis, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis. Apygardos teismas priėjo prie įrodymais pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai.
Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą (įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimą, teisingai atsižvelgė į tai, kad R. V. kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtą, su laisvės atėmimu, susijusią bausmę. Jam inkriminuojami nusikaltimai padaryti tarptautiniu mastu, o tai rodo, jog kaltinamasis turi ryšių su užsienyje esančiais asmenimis. Tinkamai įvertinos ir aplinkybės, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais. Teismas pagrįstai pripažino, jog R. V. nėra susijęs tampriais socialiniais ryšiais su visuomene ir / ar šeima, nes nėra vedęs (nors ir gyveno su moterimi Ispanijoje ir turi nepilnamečių išlaikytinių), iki sulaikymo nedirbo, anksčiau yra kelis kartus teistas. Aptartų aplinkybių visuma leido teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).
Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą (įtariamasis darys naujus nusikaltimus), atsižvelgė į tai, kad R. V. yra kaltinamas ne atsitiktinių, o iš anksto suplanuotų ir gerai organizuotų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu, t. y. neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jų kontrabanda, veikė organizuotai su grupe bendrininkų, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sąrašą, jis anksčiau ne kartą yra teistas, teistumas neišnykęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).
Apibendrinęs išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskyrus kaltinamajam R. V. švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tuo pačiu konstatuoja, jog nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamoje byloje, kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, procesinių teisių, tokio pobūdžio kardomoji priemonė adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kita vertus, pastebėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.
Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi deklaruotą gyvenamą vietą Lietuvoje, būdamas laisvėje įsidarbins, turės legalų pragyvenimo šaltinį ir pažadas netrukdyti teismo procesui, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų, kurios pagrįstos bylos duomenimis. Kitokia, nei teismo nutartyje, kaltinamojo nuomonė ir duomenų vertinimas negali būti pripažįstamas pagrindu apskųstąją nutartį naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. V. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.