Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. B. ir jos gynėjo advokato Ričardo Lilo ir pagal nuteistojo Z. S. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

- E. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 20 MGL, t. y. (1000 eurų) dydžio bauda; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 18 d. 19.12 val. iki 2021 m. kovo 19 d. 15.35 val. – viena diena. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams.

- Z. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas, t. y. viena diena – 2021 m. kovo 18 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu, bausmes iš dalies sudedant, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi iš E. B. konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos elektroninės svarstyklės su permatomu, plastikiniu dangteliu ir 50 eurų, kurie saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, R. S. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteista pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 30 eurų įgijo pramoninės gamybos smogiamojo – triuškinamojo poveikio metalinį kastetą, kuris vadovaujantis „Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“ yra priskiriamas nešaunamiesiems šaltiesiems ginklams, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami, kurį iki 2021 m. kovo 18 d. laikė savo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 19.36 val. iki 21.40 val. atliktos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.1. Taip pat E. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji turėdama tikslą platinti savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 11,059 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 7,6 % iki 18,2 %, 0,01 g psichotropinės medžiagos- ? 9-tetrahidrokanabinolio, 1,583 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 1,374 g psichotropinės medžiagos - MDMA, bei, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. kovo 18 d. apie 17.10 val. veikdama bendrai su Z. S. dalį šių narkotinių medžiagų – 0,954 g kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,8 %, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Z. S. už 15 eurų pardavė T. D., o likusias narkotines medžiagas - 10,105 g kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 7,6 % iki 18,2 %, ir psichotropines medžiagas - 0,01 g ? 9-tetrahidrokanabinolio, 1,583 g amfetamino ir 1,374 g MDMA, neteisėtai laikė savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. kovo 18 d. 19.36 val., kol atliekamos kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Z. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrai su E. B. 2021 m. kovo 18 d. apie 17.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 15 eurų pardavė T. D. narkotinių medžiagų - 0,954 g kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,8 %.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios E. B. ir jos gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo Z. S. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

Dėl nuteistosios E. B. ir jos gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinio skundo.

7. Analizuojant nuteistosios E. B. ir jos gynėjo advokato apeliacinio skundo turinį matyti, kad apeliantai nesutinka su jos nuteisimu ir pripažinimu kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad apylinkės teismas neteisingai ir netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, jų įsitikinimu, jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Svarbiausią aplinkybę įvardija tai, kad nuteistoji neturėjo tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, jas buvo įsigijusi ir laikė tik savo reikmėms.

8. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutikti su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir jų pagrindu keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama, kad E. B. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies būtų perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jos kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. B. kalta padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

12. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. B. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendžiant E. B. kaltės klausimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

16. Tai, kad E. B. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas turėdama tikslą jas platinti, patvirtina ir 2021 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint T. D. mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“ IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „bitė 4G+“ Nr. (duomenys neskelbtini), telefono svetainėje „Messenger“ yra randamas kontaktas „E. B.“ su nuotrauka, kaip iš bylos medžiagos žinoma, tai E. B. nuotrauka, apžiūrint visus kontaktus su „E. B.“ yra matomi skambučiai bei žinutės. Pirmas kontaktas užfiksuotas 2021 m. sausio 12 d. 22.50 val., o paskutinis 2021 m. kovo 18 d. 17.09 val., tai yra prieš įsigijimą narkotinių medžiagų – kanapių. Nustatyta, kad visos žinutės yra vienodo pobūdžio, kadangi visada kalbama apie susitikimą, susitikimo vietą ir yra teiraujamasi, ar gali atvykti arbatos, ar jos turi – taip užmaskuotai kalbant apie narkotines medžiagas – kanapes (1 t., b. l. 31-50). Taip pat pati apeliantė yra ne kartą nurodžiusi, jog su T. D. yra bendravusi dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Apeliaciniame skunde E. B. neginčija, jog platindavo (parduodavo) turimas narkotines ir psichotropines medžiagas nurodydama, jog nors nesiūlydavo niekam įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau kas iš jai pažįstamų draugų negaudavo kažkur kitur įsigyti, tuomet ji šias medžiagas parduodavo už „savikainą“, o kompanijose ir draugų susitikimuose jomis pavaišindavo. Šie apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, įvertinant ir tai, kad už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas E. B. teisiama ne pirmą kartą, kolegijos vertinimu, tik patvirtina, jog apeliantė, pas ją rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, laikė turėdama tikslą jas platinti (parduoti) ir suprato savo veiksmų neteisėtumą.

17. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju aktuali ir teismų praktiką, kurioje pažymėtina, jog neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistoji pati vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad ji neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia asmeninio vartojimo galėjo turėti ir kitą tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-293-697/2015).

18. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip pas nuteistąją rastos narkotinės medžiagos buvo supakuotos, t. y. visos rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo paruoštos platinimui, supakuotos į plastikinius užspaudžiamus maišelius mažais kiekiais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas ir dalį jų pardavė, ir jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nors apeliantė skunde nurodė, kad ji nėra teisininkė ir buvo įsitikinusi, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims nėra laikomas platinimu, tačiau teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“.

19. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir jų nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais

20. Iš aukščiau aptartų aplinkybių bei nuteistosios duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme, akivaizdu, kad jos parodymai nebuvo nuoseklūs, ji kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino, neigdama esminę aplinkybę – kad ji neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, sutikti su tokiu skundo argumentu, neturi jokio pagrindo. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės skyrėsi. O vien ta aplinkybė, kad anot apeliantės ji ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdama apsvaigusi po atliktos jai medicininės intervencijos, tai yra vis dar buvo apsvaigusi nuo narkozės, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija sutinka su ta aplinkybe, kad jai buvo atlikta medicininė vaisiaus šalinimo operacija Kauno „Mažylio“ gimdymo namuose, ir kad galimai po buvusios narkozės pati nesugebėjo išnešti narkotinių medžiagų pirkėjui, to pasėkoje paprašydama tai atlikti Z. S., tačiau tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė apsvaigusi nuo buvusios narkozės paneigia liudytojo D. M. parodymai. Apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas nurodė, kad tiek Z. S., tiek E. B. įvykio metu buvo sulaikyti lauke, anot jų, jie ruošiesi vykti į maisto prekių parduotuvę, taigi akivaizdu, kad nuteistosios apsvaigimo būsena nuo narkozės nebuvo tokia stipri, kad duotų neteisingus parodymus pareigūnui apie nusikalstamų veikų (ne)buvimą. Liudytojas parodė, kad tiek sulaikymo metu, tiek atliekant kratą nuteistosios gyvenamosios vietos adresu, ji su pareigūnais bendravo rišliais sakiniais, sugebėjo detaliai nurodyti tam tikras aplinkybes, nesiskundė, kad jos sveikatos būklė bloga, ar kad vis dar yra apsvaigusi nuo buvusios medicininės narkozės. Taigi, kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog neva pirminė nuteistosios apklausa įvyko jai būnant apsvaigusiai nuo medicininės narkozės, kuri turėjo įtaką jos duotiems parodymams, laikytinos nepagrįstomis, o tik siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

21. Iš apeliacine tvarka skundžiamo apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas E. B. kaltę grindė įvertinęs jos pačios, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir padarė išsamia įrodymų visumos analize pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadas dėl E. B. kaltumo organizavus neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą, nenustatė esminių BPK pažeidimų ar pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas, nei kad padarė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje.

22. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. B. ir jos gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašo, pakeitus jos padarytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją į švelnesnę (perkvalifikavus į BK 259 straipsnio 1 dalį), paskirti atitinkamą bausmę. Tačiau įvertinus tai, kad dėl anksčiau paminėtų aplinkybių konstatuota, jog E. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl keisti jai paskirtos bausmės tuo pagrindu negalima. Kitų argumentų, kodėl E. B. turėtų būti keičiama bausmė, nei ji, nei jos gynėjas advokatas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė. Tokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskirtos bausmės teisingumu, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 1 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, todėl teisinio pagrindo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra.

23. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taip pat nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad E. B. atžvilgiu pagrindų pritaikyti paminėtą BK normą byloje nėra. Nuteistoji nekeičia savo neteisėto elgesio, jos padaryta nusikalstama veika, kaip ir anksčiau padarytos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl švelnesnė bausmė nepasiektų kriminalinei bausmei keliamų tikslų. Kitos aplinkybės, mažinančios aptariamos veikos pavojingumą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Skunde nurodytos aplinkybės, jog ji yra daugiavaikė, trijų vaikų motina, nesudaro pagrindo švelninti bausmės, kadangi ji pati yra pripažinusi, kad kol vaikai būdavo darželiuose, mokykloje ji vartodavo narkotines medžiagas. Aptartų aplinkybių visuma nėra laikytinos pakankamomis, kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, ar sutrumpinti paskirtos bausmės terminą.

25. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda arba areštu yra baudžiami tie, kurie neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama bauda nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio.

27. Apylinkės teismas, skirdamas už šią nusikalstamą veiką bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, į tai, kad E. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteista (2 t., b. l. 89-92), jos atžvilgiu vėliau 2022 m. kovo 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. priimti teismo baudžiamieji įsakymai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendis, kuriuo E. B. paskirta bausmė dėl disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis 2020 m. spalio 8 ir 30 dienomis. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tai, kad apeliantė E. B. yra bausta už administracinių nusižengimų padarymą, matoma, kad daugumoje bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2021 m. liepos 14 d. nutarimu bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį 45 eurų bauda, už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matosi, kad 2020 m. spalio 20 d. nutarimu E. B. nubausta 40 eurų bauda pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, nes 2020 m. rugsėjo 25 d. 22.35 val. vairavo automobilį ir ant galinės automobilio keleivio sėdynės vežė vaiką, žemesnį nei 135 cm, kuris nebuvo prisegtas jo ūgiui ir masei pritaikytoje vaikams skirtoje kėdutėje, vaikas nebuvo prisegtas jokiu saugos diržu (2 t., b. l. 99-131), iki 2021 m. liepos 12 d. dirbo (2 t., b. l. 134), yra trijų vaikų motina (2 t., b. l. 85-88). Ir nors yra trijų mažamečių vaikų motina, tačiau apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vaikams, būnant vaikų darželyje, mokykloje, ji vartodavo psichotropines ir narkotines medžiagas. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad E. B. nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 20 parų arešto, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, 19 parų arešto bausme, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su tam tikrais įpareigojimais, ir patikrinus LITEKO 2022 m. balandžio 19 d. pradėtas šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymas. Nustatyta, kad apylinkės teismas už šio baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje (BK 12 straipsnis) padarymą E. B. paskyrė kiek didesnį nei minimalų bausmės - baudos dydį (minimalus 15 MGL dydis) - 20 MGL dydžio baudą.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Nei apylinkės teismas, nei apeliantai E. B. ir jos gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų ir argumentuotų motyvų, kurie sąlygotų apie per griežtą ir neteisingą bausmės paskyrimą E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nenustatyta, kad paskirta 20 MGL dydžio bauda aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija, sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu prašymu, kad būtų taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi kaip minėta, nėra nustatyta jokių išimtinių sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši 20 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta apėmimo būdu su bausme, kuri paskirta už nusikalstamos veikos padarymą, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

29. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad paskirta bausmė yra per griežta, taip pat nėra nustatytų jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, ar mažesnį baudos dydį. Kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu E. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtas kiek didesnis nei minimalus baudos dydis – yra proporcingas, adekvatus nuteistosios asmenybei, jos padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalingos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Dėl nuteistojo Z. S. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinio skundo

30. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo Z. S. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliantai skunde nurodė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų. Taip pat Apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo Z. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nagrinėjamu atveju, Z. S. pripažino, kad išnešė paketėlį, taigi jis iš esmės pripažino visas pasitvirtinusias kaltinimo faktines aplinkybes. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai ir neteisingai taikė bausmių subendrinimą, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti keičiamas, kadangi bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo ir jos gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Z. S. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė ir jos dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

32. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

33. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

34. Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

35. Skundžiamu nuosprendžiu Z. S. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas konstatavo, kad Z. S. padarė vieną sunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas (2 t., b. l. 53-55), Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu. Be to, apylinkės teismas parinkdamas bausmės dydį nuteistajam atsižvelgė ir į tai, kad Z. S. yra teistas Didžiojoje Britanijoje dėl eismo taisyklių pažeidimų, dėl vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 55-62), baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymą (2 t., b. l. 65-74), LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį 90 eurų dydžio bauda, taip pat nustatyta, kad nuteistasis nedirba. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Z. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, t. y. terminuotas laisvės atėmimas 2 metams.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas Z. S. nėra pirmasis, yra teistas užsienyje, baustas administracine tvarka. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu apeliantui buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia visiškai pritarti skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, kas leidžia konstatuoti, jog nusikalstama veika, dėl kurios jis nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, nebuvo padaryta atsitiktinai. Nėra jokio pagrindo sutikti kad paskirta bausmė yra per griežta, taip pat nėra nustatytų jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, kad jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė ar nustatytas trumpesnis jos terminas būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu Z. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė numatyta straipsnio sankcijoje – yra proporcinga, adekvati nuteistojo asmenybei, jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalingos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

38. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantai pažymi, kad narkotinių medžiagų perdavimo klausimas buvo derinamas ne su Z. S., o su E. B., kuri dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo išnešti paketėlio su narkotinėmis medžiagomis bei kad paketėlyje narkotinių medžiagų buvo itin nedidelis kiekis – nesiekė net 1 gramo, o tai, apeliantų manymu, yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę. Tačiau šie skundo argumentai apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, ar sutrumpinti paskirtos bausmės terminą. Vien tai, kad narkotinių medžiagų platinimas/perdavimas buvo derinamas ne su Z. S., bet su E. B. ir tai, kad jis neturėjo tikslo platinti, nėra laikytinas pagrįstu argumentu, kadangi pats narkotinių medžiagų perdavimo faktas apima esminį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą kriterijų – tikslą platinti narkotines medžiagas turėjimas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-131-719/2022; 2K-52-942-2022 ir kt.). Taigi, vertinant teismų praktiką, akivaizdu, kad pats narkotinių medžiagų perdavimas/pardavimas kitam asmeniui, kuris už gautas narkotines medžiagas atsilygina, laikytini kaip narkotinių medžiagų platinimu, o tai, kad anot apeliantų, jis neturėjo tikslo platinti, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą jam bausmę.

39. Sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė Z. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino visas faktines aplinkybes, susijusias su jam pareikštu kaltinimu, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Šis skundo argumentas laikomas nepagrįstu, todėl yra atmetamas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma, jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, Z. S. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, apklausiamas teisme kaltu prisipažino tik iš dalies, teisme parodė, kad nesuprato kas vyksta, išnešė paketėlį ir padavė vaikinui, kuris jam davė 15 eurų, nors E. jam nesakė, kad jis jam turi duoti 15 eurų (4 t., b. l. 4). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog jis nepripažino pagrindinės jam pareikšto kaltinimo aplinkybės – narkotinių medžiagų pardavimo fakto, ko pasėkoje apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, nenustatyta, kad apeliantas dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailėtųsi, kas yra viena iš privalomų sąlygų pripažįstant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai atsisakė pripažinti Z. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

40. Nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nesutinkama ir su jam paskirta galutine subendrinta bausme, prašoma ją sušvelninti bei bausmes bendrinti apėmimo būdu.

41. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo Z. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, paskirtas bausmes sudėjo dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitęs į laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

42. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kada teismas bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas taiko apėmimo būdą: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų Z. S. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinio skundo argumentas, kad bendrinant bausmes buvo pritaikytos ne tos bendrinimo nuostatos, laikytinas teisingu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Nustatyta, kad apylinkės teismas apeliantui bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę (2 metus laisvės atėmimo) su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista bausme (90 parų arešto) pagal BK 63 straipsnio nuostatas, jo atžvilgiu taikė nepalankesnį bausmių bendrinimo būdą iš dalies bausmes sudėdamas. Tačiau, nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas Z. S. baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu nuosprendžiu labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tai yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, todėl apylinkės teismas bendrindamas bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ir taikyti bausmių apėmimo būdą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams.

44. Kauno apygardos teisme 2022 m. spalio 25 d. buvo gautas advokato Remigijaus Uckaus prašymas dėl išlaidų antrinei teisinei pagalbai gauti priteisimo. Jame nurodyta, kad advokatas Remigijus Uckus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-482/2022 gynė kaltinamąjį Z. S., tačiau liko neišspręstas išlaidų priteisimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato Remigijaus Uckaus prašymas dėl išlaidų antrinei teisinei pagalbai gauti priteisimo apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, gavus prašymą pavėluotai nuteistajam Z. S. apie tokią galimybę iš anksto nebuvo pranešta, todėl šis advokato prašymas perduodamas spręsti BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka, skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios E. B. ir jos gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo Z. S. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl Z. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Z. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Kitose dalyse Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Advokato Remigijaus Uckaus 2022 m. spalio 25 d. prašymą dėl išlaidų antrinei teisinei pagalbai gauti priteisimo, BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka, perduoti spręsti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.