Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties ir 2017 m. kovo 6 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europark Vilnius“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Tugva“ (toliau – Ieškovė) ieškinį ir įpareigojo atsakovę UAB „Europark Vilnius“ (toliau – Atsakovė) įvykdyti prievolę natūra, priteisė iš Atsakovės Ieškovei 220 000 Lt (63 716,40 Eur) sulaikytą garantinę sumą, neįskaitant PVM, 10 503 Lt (3 041,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.Atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi) UAB „Europark Vilnius“ įpareigota priimti iš UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią virš Halės turgavietės, adresu Pylimo g. 58/1, Vilnius (toliau – Aikštelė), taip pat UAB „Tugva“ naudai iš UAB „Europark Vilnius“ priteistas 127 569,43 Eur (440 471,73 Lt) įsiskolinimas pagal 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutartį su vėlesniais šalių susitarimais (toliau – Sutartis) (išskyrus 220 000 Lt sulaikytą sumą, kuri pagal Sutarties sąlygas buvo sulaikoma kaip garantija, užtikrinanti statybos darbų trūkumų pašalinimą). Antstolis, vykdydamas 2009 m. kovo 10 d. teismo sprendimą, kreipėsi į teismą dėl šio teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi išaiškino ir nustatė, kad UAB „Europark Vilnius“ Aikštelės priėmimas iš UAB „Tugva“ ir 127 569,43 Eur (440 471,73 Lt) išieškojimas (sumokėjimas) iš UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu (CK 6.39 str. 3 d.). Atsakovės teigimu, UAB „Tugva“ vengia perduoti Aikštelę, o antstolis nė vieno karto, nepaisydamas UAB „Europark Vilnius“ daugkartinių prašymų, nepaskyrė priešpriešinių pareigų įvykdymo datos, laiko ir vietos, todėl teismo sprendimo įvykdymas pagal išaiškintą tvarką iš esmės yra neįmanomas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl aksesorinės (šalutinės) prievolės pagrindinės prievolės atžvilgiu, todėl visų mokėtinų sumų išieškojimas (sumokėjimas) UAB „Tugva“ naudai turi būti vykdomas kartu su Aikštelės priėmimu / perdavimu, t. y. pagal išaiškintą / nustatytą 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarką. Priešingu atveju būtų iškreiptas šalių tarpusavio pareigų ir interesų apsaugos balansas, nes Atsakovė jau yra sumokėjusi avansu už Aikštelės subnuomos teisę daugiau nei 500 000 Eur; Atsakovė negali naudotis Aikštele subnuomos teisėmis ir gauti grąžos iš savo investicijų jau daugiau nei 10 metų; Ieškovė neatlygintinai naudojasi Atsakovės investicijomis; Atsakovė, neatgavusi subnuomos teisių į Aikštelę (antstoliui pardavus jas iš varžytynių ), būtų priversta sumokėti avanso likutį už subnuomos teises, taip patirdama dar didesnius turtinius nuostolius ir niekada neatgauti Sutarties objekto, už kurį yra sumokėjusi Ieškovei. Tuo pagrindu Atsakovė prašė teismo:Pakeisti 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti, kad iš Atsakovės Ieškovės naudai priteistos 63 716,40 Eur sumos (sulaikyta garantinė suma, neįskaitant PVM) bei 3 041,88 Eur bylinėjimosi išlaidų turi būti mokamos UAB „Tugva“ naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 išaiškintą / pakeistą vykdymo tvarką ir būdą;Atsisakius tenkinti šį prašymą, išaiškinti 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymą kito Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tvarkos kontekste.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi Atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė.Teismas nurodė, kad šiuo atveju dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo kreipėsi ne išieškotoja, bet skolininkė, todėl ji turėtų įrodyti faktines aplinkybes, kurios trukdo jai įvykdyti sprendimą. Tiek sprendimo aprašomoji, tiek rezoliucinė dalys yra visiškai aiškios, o pastaroji – vykdytina.Dėl Atsakovės akcininkės į teismo depozitą sumokėtos sumos teismas pažymėjo, kad šios lėšos galėtų būti panaudotos sprendimui įvykdyti tik vykdymo procesą reguliuojančių teisės normų nustatyta tvarka, pervedant šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstoliui paskirstant jas CPK 753, 754 straipsnių nustatyta tvarka.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. papildoma nutartimi Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo atmetė.Teismas nurodė, kad iš 2017 m. sausio 2 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, jog teismas yra konstatavęs, kad 2013 m. vasario 5 d. sprendimo tiek aprašomoji, tiek rezoliucinės dalys yra aiškios, ir pastaroji yra vykdytina. Taigi dėl Atsakovės reikalavimo išaiškinti teismo sprendimo vykdymą iš esmės buvo pasisakyta 2017 m. sausio 2 d. teismo nutartyje, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas išnagrinėto reikalavimo rezultatas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovė UAB „Europark Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti Atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 vykdymo tvarkos pakeitimo, o atsisakius tenkinti šį prašymą, Atsakovė prašo išaiškinti sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 vykdymą kito Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tvarkos kontekste; atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiama nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nes yra visiškai nemotyvuota. Skundžiamoje nutartyje tik atkartotas civilinėje byloje Nr. 2-37-232/2013 priimto (įsiteisėjusio) sprendimo tekstas ir iš to padaryta nepagrįsta išvada, kad tiek sprendimo aprašomoji, tiek rezoliucinė dalys yra aiškios, o pastaroji vykdytina. Teismas visiškai neatskleidė ir / arba visai nenagrinėjo ginčo esmės vykdymo procese, visai netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamojoje nutarties dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus. Tai sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą.Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumą, žodiškumą ir nepertraukiamumą (CPK 235 str.). Atsakovė buvo pateikusi prašymus dėl bylų (2009 m. ir 2013 m.) sujungimo ir prašymų dėl sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimo vienoje byloje, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Prašymai turėjo būti nagrinėjami ne vienoje civilinėje byloje, bet atskirai. Teismas iš esmės nagrinėjo tik Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo 2009 m. byloje. Dėl Atsakovės prašymo 2013 m. byloje šalys neturėjo galimybės pasisakyti, teismas jo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka. Vertinant visą situaciją vykdymo procese kompleksiškai, abiejų sprendimų vykdymas yra neatsiejamai susijęs tarpusavyje, o susidariusi kolizinė situacija, kai 2013 m. sprendimo vykdymo tvarka yra prieštaraujanti 2009 m. sprendimo specialiai vykdymo tvarkai, neatitinka protingumo ir teisingumo principų.Ieškovė UAB „Tugva“ prašo Atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties netenkinti; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:Atsakovė nenurodo konkrečios prašomos nustatyti teismo sprendimo vykdymo tvarkos, o tik prašo teismo pateikti nuorodą (suformuluoti sprendimo vykdymo sąlygą) į kito teismo (ir kitos civilinės bylos) procesinius sprendimus dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Toks prašymas per se neteisėtas, nes teismo sprendimo įvykdymo tvarką turi nustatyti teismo sprendimą priėmęs teismas, o ne kitas teismas. Atsakovė taip pat yra pateikusi prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo / išaiškinimo. Toks reikalavimas yra ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, bet teismo sprendimo esmės pakeitimas. Atsakovė nepasinaudojo savo teise apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą. Prašyme nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos teismas sprendimu atmetė.Teismo sprendimo rezoliucinė dalis nekelia jokių abejonių, yra visiškai aiški, nedviprasmiška ir suprantama. Teismų praktika patvirtina, kad teismui nustačius, jog prašymu prašoma išaiškinti aiškų teismo sprendimą, šios aplinkybės nustatymas yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1127-464/2016). Priešingai, Atsakovė siekia, kad visiškai aiškus ir suprantamas teismo sprendimas taptų neaiškiu ir jo vykdymas pasunkėtų.Apie civilinių bylų Nr. 2-37-232/2013 ir Nr. 2-34-578/2009 nagrinėjimą kartu (tuose pačiuose teismo posėdžiuose) byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti CPK nustatyta tvarka, Atsakovė tokiam bylų nagrinėjimo būdui neprieštaravo, turėjo galimybę pasisakyti ir pasisakė dėl visų civilinėse bylose Nr. 2-37-232/2013 ir Nr. 2-34-578/2009 pareikštų reikalavimų. Prašymų nagrinėjimas kartu atitiko proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.Atsakovė sistemingai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kad užvilkintų atsiskaitymą su Ieškove.Atsakovė UAB „Europark Vilnius“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomos nutarties prašo panaikinti šią nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo išaiškinimo kito Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos kontekste ir išaiškinti, kad 2013 m. vasario 5 d. sprendimu priteistos sumos vykdymas (išieškojimas) yra sietinas su 2009 m. kovo 10 d. sprendimo išaiškinta specialia vykdymo tvarka, t. y. „Europark Vilnius“ priėmimas iš „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios virš Halės turgavietės, adresu Pylimo g. 58, Vilnius, ir 63 716,40 Eur sulaikytos garantinės sumos (2013 m. vasario 5 d. sprendimas) išieškojimas (sumokėjimas), neįskaitant PVM, iš „Europark Vilnius“ „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu; atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties.Ieškovė UAB „Tugva“ prašo Atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomos nutarties atmesti; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo analogiškais atsikirtimus, kaip ir ankstesniajame atsiliepime, taip pat nurodo, kad reikalavimas „išaiškinti, kad 2013 m. vasario 5 d. sprendimu priteistos sumos vykdymas (išieškojimas) yra sietinas su 2009 m. kovo 10 d. sprendimo išaiškinta specialia vykdymo tvarka, t. y. „Europark Vilnius“ priėmimas iš „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios virš Halės turgavietės, adresu Pylimo g. 58, Vilnius, ir 63 716,40 Eur sulaikytos garantinės sumos (2013 m. vasario 5 d. sprendimas) išieškojimas (sumokėjimas), neįskaitant PVM, iš „Europark Vilnius“ „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu“ nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl yra akivaizdus CPK 312 straipsnio pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė Atsakovės prašymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo / vykdymo išaiškinimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo nesaisto. Pagal CPK 321, 322, 338 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais, todėl šalys, teikdamos tokį prašymą, turi jį pagrįsti.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo žodinio atskirųjų skundų nagrinėjimo motyvuodama tuo, kad byla sudėtinga, ginčas tarp šalių tęsiasi jau daugiau nei trylika metų, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, nes Atsakovės prašymas žodinio proceso tvarka visai nebuvo nagrinėjamas (nors ir buvo paskirtos posėdžio datos). Šioje byloje yra daug faktinių aplinkybių, kurias galėtų paaiškinti tiek antstolis R. Vižainiškis, tiek UAB „Tugva“ vadovas A. B., tiek UAB „Europark Vilnius“ atstovai žodžiu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepatvirtina būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes šalys savo procesiniuose dokumentuose išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais grindžia savo reikalavimus, jokių naujų įrodymų ištirti nereikalauja. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis R. Vižainiškis savo poziciją dėl apeliantės prašymų išdėstė raštu (t. 3, b. l. 60–61, 83). Pirmosios instancijos teismas Atsakovės prašymus nagrinėjo teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai, todėl jie turėjo galimybę pasisakyti dėl, jų manymu, bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl to šis apeliantės prašymas netenkinamas.

Dėl absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų

Apeliantė nurodo, kad skundžiamos nutartys yra visiškai nemotyvuotos, o tai yra pripažįstama absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas nutartyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir joje nurodytas kitas nutartis). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamų nutarčių turinio, teismas glaustai nurodė, kokias aplinkybes nustatė, kaip jas vertina ir kokiomis procesinėmis normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais vadovaudamasis padarė išvadas, kad Atsakovės prašymai yra nepagrįsti. Teismas, pakartodamas esminius 2013 m. vasario 5 d. sprendimo motyvus, akcentavo, kad šie motyvai ir jų pagrindu suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis yra pakankamai aiškūs. Dėl to teismas sprendė, kad nėra būtinybės keisti 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymo tvarką ar ją išaiškinti. Nors teismas išsamiai nepasisakė, kodėl atmeta Atsakovės argumentus, iš teismo nurodytų motyvų galima suprasti, kad teismas jų nelaikė esminiais. Tai neužkerta kelio Atsakovei pasinaudoti teise į apeliaciją ir ginčyti teismo priimtus procesinius sprendimus. Taigi, šiuo atveju nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad skundžiamos nutartys yra be jokių motyvų. Kitų CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

Teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra nustatyta CPK 284 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).Šiuo atveju pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymo tvarką prašo ne išieškotoja (t. y. Ieškovė), bet skolininkė (t. y. Atsakovė), iš kurios yra priteistos piniginės lėšos pagal šį sprendimą. Teismas teisingai nurodė, kad tokiu atveju Atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kurios trukdo jai įvykdyti šį teismo sprendimą (CPK 178 str.).Esminis argumentas, kuriuo remdamasi apeliantė prašo pakeisti 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymo tvarką, yra tai, kad šio sprendimo vykdymas, kaip teigia apeliantė, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 (iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi) vykdymo tvarkai, išaiškintai Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi. Apeliantė akcentuoja, kad abu šie sprendimai tarpusavyje yra susiję, nes ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pagrindinių prievolių, kylančių iš tos pačios Sutarties, vykdymo, o šioje byloje buvo sprendžiamas prievolės užtikrinimo priemonės – garantijos (sulaikymo), kuri yra aksesorinė (šalutinė) prievolė pagrindinės prievolės atžvilgiu, taikymo klausimas. Minėtoje byloje teismas išaiškino, kad Aikštelės priėmimas ir priteistos sumos sumokėjimas turi įvykti tuo pačiu metu, todėl apeliantė mano, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas nedelsiant prieštarautų tokiai vykdymo tvarkai, tai neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.Vertinant tokius apeliantės teiginius, pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tik dėl Atsakovės prievolės sumokėti Ieškovei pagal Sutartį kaip garantiją sulaikytą sumą. Šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Ieškovės pareigų, susijusių su Aikštelės perdavimu. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje buvo remiamasi prejudiciniais faktais, nustatytais ankstesnėje byloje priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, taigi, teismas šias aplinkybes nagrinėjo, šalims tai buvo žinoma. Tačiau Atsakovė jokių priešpriešinių reikalavimų, kuriais Ieškovės prašomos priteisti sumos sumokėjimas būtų siejamas su Aikštelės perdavimu, šioje byloje nepareiškė. Dėl to įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas tokiu būdu, kad sprendimu priteistos sumos išieškojimas taptų priklausomas nuo kitoje byloje nustatytų įpareigojimų vykdymo, šiuo atveju reikštų sprendimo esmės pakeitimą.Antra, apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdo jai įvykdyti 2013 m. vasario 5 d. sprendimą. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įvykdytas pakeistas 2009 m. kovo 10 d. sprendimas, kuriuo UAB „Tugva“ naudai iš UAB „Europark Vilnius“ priteista 249 745,50 Lt (72 331,29 Eur) ir pastaroji įpareigota priimti iš UAB „Tugva“ Aikštelę, šios aplinkybės neturi reikšmės 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymui. Vien tai, kad teismas minėtoje byloje išaiškino, jog visi teismo nustatyti įpareigojimai turi būti vykdomi vienu metu, nereiškia, kad šioje byloje priimtas visai kitas teismo sprendimas negali būti įvykdomas ar kad yra teisinė kolizija, prieštaravimai tarp šių teismo sprendimų, protingumo ir teisingumo principų pažeidimas. Taigi, apeliantė neįrodė, kad nepakeitus 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymo tvarkos, apeliantė šio sprendimo negalės įvykdyti (CPK 185 str.). Dėl to konstatuotina, kad teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą pakeisti 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymo tvarką.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo

Apeliantė teismui pateikė ir alternatyvų prašymą išaiškinti 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymą kito 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 vykdymo tvarkos kontekste. Toks prašymas savo esme atitinka pirmąjį apeliantės prašymą, nes juo siekiama to paties procesinio rezultato. Tai patvirtina apeliantės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomos nutarties reikalavimas, kurio formuluotė, kaip teisingai pastebėjo atsiliepime Ieškovė, skiriasi nuo pradinio Atsakovės prašymo, t. y. apeliantė atskirajame skunde jau detalizuoja ir pati nurodo, kaip turėtų būti išaiškintas 2013 m. vasario 5 d. sprendimo vykdymas 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos kontekste, o būtent, kad Aikštelės priėmimas ir 63 716,40 Eur sulaikytos garantinės sumos išieškojimas (sumokėjimas), neįskaitant PVM, iš Atsakovės Ieškovės naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu. Tokia apeliantės pozicija rodo, kad jai šioje byloje priimtas 2013 m. vasario 5 d. sprendimas iš esmės yra aiškus (atskiruosiuse skunduose apeliantė pati nurodo, kad šio sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, vienareikšmiška ir aiški). Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu turi teisę išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio, o šiuo atveju sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl yra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Pažymėtina ir tai, kad antstoliui taip pat nekilo jokių abejonių, kaip turi būti vykdomas šis teismo sprendimas, nes byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų pasinaudojęs CPK 589 straipsnyje nustatyta teise kreiptis į 2013 m. vasario 5 d. sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Iš to darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą išaiškinti šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymą.Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė apeliantės prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo / išaiškinimo, kiti atskirųjų skundų argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų nutarčių.Apeliantė teigia, kad teismas negalėjo viename teismo posėdyje nagrinėti kelių prašymų, kad teismas šioje byloje pateiktų prašymų nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, šalys dėl šių prašymų neturėjo galimybės pasisakyti. Šiuos argumentus paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad tiek šioje byloje pateiktus apeliantės prašymus, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 pateiktus kitus apeliantės bei Ieškovės prašymus pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bendrai paskirtame viename teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl visų prašymų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas, ar padaryti kiti esminiai procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių ginčas galėjo būti išspęstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės atskirųjų skundų tenkinti nėra pagrindo, todėl skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir 2017 m. kovo 6 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.