- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-403-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03451-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- K. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-521-223/2019 pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., V. K., AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas antstolio A. B. 2018-05-21 patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos K. K. skundą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašė perkainoti turtą, t.y. atlikti naują jai priklausančio areštuoto turto – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalies su gyvenamuoju namu ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalies su gyvenamuoju namu, šiltnamiu ir kitais kiemo statiniais, vertės nustatymą; panaikinti antstolio 2018-04-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo areštą.
3. Nurodė, kad, nustatydamas turto vertę, antstolis rėmėsi 2018-04-17 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober-Haus“ ekspertizės aktu, kuriuo turto vertė yra nustatyta 58 000 Eur ir 49 000 Eur. Turto vertinimą atlikusi darbuotoja jau yra susidariusi savo nuomonę apie vertinamo turto vertę, kadangi tą patį turtą vertina jau trečią kartą, jaučiamas išankstinis nusistatymas, todėl nustatyta turto vertė negali būti laikoma teisinga. Panašaus turto vertė yra žymiai didesnė. Skundžiamu antstolio patvarkymu turto yra areštuojama iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl patvarkymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai normai dėl galimo areštuoti turto vertės.
4. Antstolis 2018-05-21 patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais dokumentais, o taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis būtų galima suabejoti nustatyta vidutine rinkos verte, kas lemtų būtinybę atlikti turto ekspertizę.
5. Antstolio vertinimu, skolininkė, vilkindama išieškojimo procesą įvairiais skundais tik blogina savo turtinę padėtį, dėl ko per penkerius metus bendra išieškoma suma yra ženkliai padidėjusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad pagal antstolio patvarkymą paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali turto vertė, o įtikinamų argumentų, patvirtinančių ekspertizės akto neteisingumą, parinktų turto vertinimo metodikų ydingumą, taip pat nepateikė.
8. Teismas pažymėjo, kad ekspertas, atlikęs turto vertinimo ekspertizę, buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, eksperto atlikta ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas surašytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų t. y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Pareiškėja nepateikė duomenų ir įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėja per nustatytą terminą antstolio paskirtam ekspertui nušalinimų nepareiškė, abejonių dėl eksperto tinkamumo ir jo kvalifikacijos taip pat neišreiškė.
9. Byloje nėra jokių duomenų, kad turto vertintojas buvo asmeniškai suinteresuotas (to nenurodė ir pareiškėja) nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Ta aplinkybė, kad turto vertintojas atliko turto vertinimą ne pirmą kartą nesudaro jokio pagrindo teigti, kad vertinimas buvo atliktas neteisingai.
10. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vieno iš areštuotų pareiškėjai priklausančių objektų vertės (58 000 Eur arba 49 000 Eur) nepakaktų padengti skolai ir vykdymo išlaidoms. Be to, yra skaičiuojamos palūkanos, kas didina išieškotiną sumą, o atsižvelgiant į užtrukusį išieškojimo procesą ir nekilnojamojo turto rinkos vertės svyravimus bei negalint prognozuoti, kiek dar gali užtrukti vykdymo procesas, yra tikimybė, kad skola ir vykdymo išlaidos dar išaugs. Panaikinus areštą dalyje, būtų iš esmės pažeisti išieškotojo interesai į visišką jo reikalavimų patenkinimą. Tuo labiau, kad lieka neaišku, už kokią sumą bus realizuotas areštuotas turtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo išreikalauti iš AB SEB banko dokumentus, kuriais atliktas tarp jos ir banko sudarytos kredito sutarties nutraukimas, o taip pat dokumentus, apie kredito sutartimi nustatytą palūkanų normą, buvusią sutarties nutraukimo metu, bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos pateiktą skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs bendros situacijos ir aplinkybių, nesusipažinęs su prie skundo pridedama vykdomąja byla ir jos dokumentais. Pabrėžia, kad skundžiamu antstolio patvarkymu turto yra areštuojama daugiau, nei reikia išieškotinai sumai. Pabrėžia, jog iš vykdomojoje byloje atliktų 5 turto ekspertizių yra akivaizdu, jog pareiškėja įrodė, kad turto vertė yra didesnė. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pareiškėja pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodoma išieškotina suma jai nėra žinoma ir dokumentai apie tokios sumos susidarymą jai pateikti nebuvo.
13. Be to, notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, nepagrįstai nustatė 5 procentų dydžio metines palūkanas, nors pagal tarp šalių sudarytą paskolos sutartį turėjo būti taikoma sutartimi numatyta įstatyminiu palūkanų norma, kurios dydis tuo metu buvo apie 2 proc.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl turto įvertinimo vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, jog pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis išvadomis dėl pagrindo atlikti dar vieną ekspertizę nebuvimo, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertintomis aplinkybėmis dėl pernelyg didelio turto arešto masto. Kartu apeliantė tvirtina, jog nagrinėjamu atveju notaras netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai vykdomąjį įrašą atliko nurodydamas ne sutartyje numatytas, tačiau didesnes palūkanas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjos atskirąjį skundą, o taip pat byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nesutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis išvadomis nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad vykdymo procesas pradėtas priimant antstolio 2012-11-13 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o vykdymo proceso metu buvo atliktos 5-ios turto vertinimo ekspertizės, kurių paskutinė atlikta 2018-04-17, pareiškėjai pakeitus vieno iš nekilnojamųjų objektų paskirtį. Pareiškėja, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtu skundu reikalaudama atlikti pakartotinę ar papildomą nekilnojamojo turto ekspertizę, išties jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto verte, nepateikė, o kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pridėti viešojoje erdvėje egzistuojantys panašaus nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai nepaneigia byloje esančios ekspertizės akte padarytų išvadų. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti atliktos ekspertizės atitikimu teisės aktų reikalavimams ar ją atlikusio eksperto objektyvumu taip pat pateikta nebuvo, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien hipotetinio pobūdžio svarstymai, kad ekspertizę atlikęs asmuo to paties turto vertinimą pakartotinai gali atlikti neobjektyviai, tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.
19. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai jos skundus nagrinėję teismai jau ne kartą buvo išdėstę aplinkybes, susijusias su pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo sąlygomis, t.y. kad tam yra reikalinga nustatyti kokybiškai naujas aplinkybes, patvirtinančias turto vertės pasikeitimą, o viešojoje erdvėje esantys skelbimai apie nekilnojamąjį turtą, kuris akivaizdžiai neatitinka individualiųjų pareiškėjai priklausančio turto sąlygų, nėra pakankamas pagrindas abejoti byloje atliktu individualių nekilnojamojo turto vertinimu. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei išvaržomas turtas rinkoje yra paklausus, jo pardavimas iš varžytynių yra sėkmingas, o turtas išvaržomas už rinkos kainą, kas, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju neįvyko.
20. Kitas esminis atskirojo skundo argumentas yra susijęs su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog areštuoto turto vertė viršija skolos dydį. Kartu pareiškėja nurodė negavusi jokios informacijos apie pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą išieškojimo dydį. Tačiau tokie pareiškėjos argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti.
21. Atkreiptinas dėmesys, jog procesiniai įstatymai iš tiesų numato, jog sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, tačiau tik tai, kad areštuota negali būti iš esmės daugiau. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Akivaizdu, jog šios normos negali būti aiškinamos taip, kad antstoliui, ginant išieškotojo interesus, keliamas reikalavimas a priori numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma, antstolis, būdamas profesionalas, turėdamas atitinkamą praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamą atlygį už savo darbą, turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra, tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016).
22. Nepaisant pirmiau išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus iš pareiškėjos išieškotiną skolą, procesines palūkanas bei susidariusias vykdymo išlaidas, akivaizdu, jog nė vieno iš areštuotų objektų vertė neleidžia užtikrinti viso išieškojimo dydžio įvykdymo (iš skolininkės išieškoma suma sudaro daugiau, nei 60000 Eur, o nekilnojamojo turto objektų vertė yra atitinkamai 58000 Eur bei 49000 Eur). Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, kad taikomo turTo arešto mastas yra pagrįstas ir proporcingas. Be to, nors apeliantė tvirtina neturinti jokių duomenų apie būtent tokį pirmosios instancijos teismo nurodytos skolos dydį, tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad jai vykdymo metu priimti procesiniai dokumentai buvo įteikti, ji apie vykdymo veiksmus buvo informuota (v. b. 1 t., 2, 15, 16, 17 b. l.), o iš antstolio priimtų procesinių dokumentų turinio akivaizdžiai matyti, kad iš pareiškėjos yra išieškoma ir skola, ir palūkanos, ir vykdymo išlaidos, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji apie konkrečią iš jos išieškomą sumą informuota nebuvo. Papildomai pastebėtina, kad palūkanos iš pareiškėjos yra išieškomos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, dėl ko kiekvieną neįvykdymo dieną palūkanų suma didėja.
23. Apeliacinės instancijos teismas kartu pabrėžia ir tai, jog CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ši teisės norma yra taikoma ir civilines bylas nagrinėjant apeliacine tvarka pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi nurodė ne sutartyje numatytas, o didesnes įstatymines palūkanas. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas tokių pareiškėjos reikalavimų, kaip iš prašymo išreikalauti naujus įrodymus, susijusius su tarp pareiškėjos ir banko sudarytos sutarties sąlygomis, numatančiomis palūkanų dydį, nenagrinėja ir jų nevertina, kadangi tokie reikalavimai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui bei antstoliui pateiktame pareiškime bei yra akivaizdžiai išplečiantys 2018-05-14 pateikto skundo ribas.
24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
25. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, o apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
26. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.