- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-775-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25117-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kreditorius
- O. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3553-1098/2023 pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys byloje: antstolis D. B. ir išieškotoja O. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė neišieškoti skolos iš jam priklausančios 1/8 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Nurodė, kad antstolis, vykdydamas skolos iš pareiškėjo išieškojimą, areštavo vienintelį jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį buto. Antstolis 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu nusprendė parduoti šią pareiškėjui priklausančią buto dalį, kuri yra vienintelis pareiškėjo būstas, iš varžytynių už 13 500,00 Eur. Pareiškėjui taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis. Pareiškėjo finansinė padėtis sunki, iš vykdomos individualios veiklos gaunamos pajamos yra nedidelės. Pareiškėjas neturi išsilavinimo, todėl susirasti gerai apmokamą darbą nėra galimybės. Be to, bute kartu gyvena ir neįgalus pareiškėjo tėvas. Pareiškėjo skola susidarė dėl iš jo priteistos kompensacijos vaikų išlaikymui po santuokos nutraukimo. Pareiškėjas skolą moka pagal galimybes.
2. Antstolis su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad vykdo pirmos eilės išieškojimą dėl išlaikymo. Nuo vykdomosios bylos pradžios 2016 m. vasario 17 d. vaikams priteisto išlaikymo pareiškėjas geruoju nėra mokėjęs. Taikant priverstinio vykdymo priemones išlaikymas nebuvo išieškotas, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 12 136,50 Eur. Išieškotojai dalį išlaikymo nuo 2016 m. moka Vaikų išlaikymo fondas. Antstolis nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 3 d. paveldėjo 1/8 dalį buto. Dėl to antstolis 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-22-35-42482 nustatė, kad pareiškėjui priklausančio turto vertė yra 13 500,00 Eur. Antstolių informacinė sistema patvirtina, kad bendras skolininko skolų mastas vykdomosiose bylose yra apie 22 779,98 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto.
4. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-20170-862/2015 dėl 145,00 Eur dydžio periodinio išlaikymo, priteisto kiekvienam nepilnamečiui vaikui, išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai nepilnamečių vaikų motinai. Taikant priverstinio vykdymo priemones iš pareiškėjo viso vykdymo procesu metu buvo išieškota – 0,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 12 136,50 Eur. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto pagal 2021 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Antstolis 2022 m. rugsėjo 28 d. areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra areštuotas ir kitų antstolių. Antstolis 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu nustatė, kad turto vertė yra 13 500,00 Eur. Per nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto vertės pareiškėjas nepateikė.
5. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ši teisės norma taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021).
6. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo turto vykdomi išieškojimai mažiausiai 37 vykdomosiose bylose, kuriose išieškotojais yra: Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus ir Klaipėdos skyriai, UAB „GelvoraSergel“, O. B., UAB „Intrum Lietuva“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „SAUDA“, J. J.. Bendra antstolių vykdomų išieškojimų suma viršija 22 000,00 Eur. Nei viena iš pareiškėjo išieškomų skolų nėra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Nagrinėjamoje byloje antstolis vykdo vaikams priteisto išlaikymo išieškojimą.
7. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Teisės normos sąvokai ,,kitokias paslaugas“ negalima priskirti įsipareigojimų, kildinamų iš kitokių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 yra išaiškinęs kad ši sąvoka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to pareiškėjo skola dėl vaikų išlaikymo neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties.
8. Įstatymų leidėjas CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui suteikė socialinę paskirtį ir siekė apsaugoti ne visų sunkioje padėtyje esančių asmenų interesus, bet socialiai pažeidžiamų grupių (nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų) asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atitiktų kasacinio teismo suformuotą sąlygą – skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. Pareiškėjo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina ir jie su pareiškėju negyvena. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo tėvas yra neįgalus asmuo. Be to, pareiškėjo tėvui priklauso 5/8 dalys buto, todėl tvirtinti, kad tėvas gyvena pareiškėjui priklausančioje buto dalyje, nėra pagrindo.
9. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo, kaip socialiai remtino ar neįgalaus asmens statuso. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 9 dalį nepasiturintis asmuo yra asmuo, kuris įvertinus jo turimą turtą ir pajamas turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų skirta (mokama) socialinė pašalpa ar būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų išimtinių sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį jo gyvenamąjį būstą.
10. Skolų išieškojimai iš pareiškėjo vykdomi ne vienerius metus, pirmoji byla pradėta dar 2008 m. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų dėjęs realias pastangas, siekdamas sumažinti skolas (CPK 178 straipsnis). Draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, formaliai taikė procesinės teisės normas ir neatsižvelgė į skolininko interesus dėl paskutinio gyvenamojo būsto socialinės reikšmės. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad skolininkas pagal galimybes dengia įsiskolinimą. Teismas turėjo atsižvelgti, kad yra alternatyvi skolos išieškojimo galimybė, t. y. iki varžytynių paskelbimo skolą galima išieškoti iš skolininko pajamų. Teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes: skolininko pažeidžiamumo laipsnį, gyvenimo atitinkamame būste trukmę, kito būsto neturėjimą ir pan. Skolininkas neturi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti išieškoma. Teismas nepaisė skolininko ir išieškotojos interesų derinimo principo.
11.2. Nagrinėjamoje byloje skolininkas atitinka trečią kasacinio teismo suformuotą CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygą – skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. Skolininko tėvas yra neįgalus. Be to, skolininkas atitinka ir penktą sąlygą – skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Skolininkas gauna nedideles pajamas iš individualios veiklos, kito darbo susirasti neturi galimybės, nes neturi išsilavinimo. Skola atsirado ne dėl netinkamo skolininko elgesio, o dėl piniginės kompensacijos, kuri yra priteista išlaikymui po santuokos nutraukimo. ?
Atsiliepimas
12. Antstolis D. B. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/08114 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo jo nepilnamečiams vaikams. Nuo vykdomosios bylos pradžios išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, pareiškėjas geruoju nemokėjo, pritaikius priverstinio vykdymo priemones išlaikymas ir jo įsiskolinimas nėra išieškotas. Šiuo metu išlaikymo skola yra 12 136,50 Eur. Antstolis 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-22-35-42482 nustatė, kad pareiškėjui priklausančios 1/8 dalies buto vertė yra 13 500 Eur. Pareiškėjas 1/8 dalį buto 2021 m. lapkričio 3 d. paveldėjo, tai nėra jo lėšomis įgytas turtas.
12.2. Prie antstolio vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai. Bendras visų pareiškėjo skolų dydis yra apie 22 779,98 Eur. Išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas iš viso 37 vykdomosiose bylose. Pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad jo tėvas yra neįgalus. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjo tėvui priklauso 5/8 dalys buto. Antstolis vykdo pirmos eilės išieškojimą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kad draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.?
13. Išieškotoja O. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėjo skola atsirado dėl jo vengimo geranoriškai mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymą po santuokos nutraukimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nuo santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išlaikymo vaikams nemokėjo. Dėl to pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad jis dengia įsiskolinimą pagal galimybės, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių skolininkas negalėtų papildomai laisvu laiku dirbti ar surasti kitą, geriau apmokamą darbą, net neturėdamas išsilavinimo. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų bandęs susirasti kitą, gerai apmokamą darbą. Kadangi pareiškėjas vykdo individualią veiklą, susijusią su statybomis, galimai jis veikia nesąžiningai ir slepia faktiškai gaunamas pajamas. Pareiškėjas galimai bando vilkinti išieškojimą ir išvengti pareigos mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nenukreipti skolos išieškojimo į jam priklausančią 1/8 dalį buto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
15. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20170-862/2015 nutraukė pareiškėjo ir išieškotojos santuoką bei patvirtino šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, o pareiškėjas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). pagal išieškotojos prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams išieškojimo. Pagal šį vykdomąjį raštą antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/08114.
16. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išlaikymo antstoliui iš pareiškėjo nepavyko išieškoti, yra susidariusi 12 136,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Kadangi pareiškėjas pagal 2021 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuosavybės teise įgijo 1/8 dalį buto, antstolis šį turtą areštavo ir 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-22-35-42482 nustatė, kad pareiškėjui priklausančio 1/8 dalies buto vertė yra 13 500,00 Eur, ir informavo, kad ne anksčiau nei 2022 m. gruodžio 23 d. skelbs pirmąsias šio turto varžytynes.
17. CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos (CPK 663 straipsnio 1 dalis).
18. Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad yra alternatyvi skolos išieškojimo galimybė, kai iki varžytynių paskelbimo skolą galima išieškoti iš skolininko pajamų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Tuo tarpu pagal vykdomosios bylos ir kitus antstolio pateiktus duomenis pareiškėjas iki šiol nėra geranoriškai mokėjęs išlaikymo vaikams, išlaikymo skola nėra išieškota, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs bent dalį šios skolos. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra galimybė išieškoti skolą iš jo gaunamų pajamų per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.
19. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma yra dispozityvi – teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą.
20. Nurodyta teisės norma (t. y. CPK 663 straipsnio 4 dalis) vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija - pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021; ir kt.).
22. Pagal nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į skolininko būstą gali būti taikomas tik tada, kai yra visos šiame straipsnyje įtvirtintos ir kasacinio teismo atskleistos sąlygos. Dėl to vien pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo tėvas yra neįgalus, o skola nėra sumokėta dėl sunkios pareiškėjo materialinės padėties, nėra pagrindas taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyto ribojimo, nes skolininko skola yra atsiradusi dėl laiku neteikto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, o ne dėl nesumokėtų mokesčių už būsto išlaikymą (energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, jog jo tėvas yra neįgalus, o pats pareiškėjas dėl sunkios savo materialinės padėties gautų piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas. Šių duomenų pareiškėjas nepateikė ir su atskiruoju skundu.
23. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo visus byloje esančius duomenis, susijusius su pareiškėjo materialine padėtimi ir iš jo išieškomos skolos susidarymu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė jokių duomenų ar teisinių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.