Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-597-399/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko skundą dėl antstolio A. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. A., D. F. O. PTE LTD, ūkininkas I. G., uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir inovacijų fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „Devoltus“, uždaroji akcinė bendrovė „Belor“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/17/00050, kuri užvesta pagal 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduoto vykdomąjį įrašą dėl 732 336,09 Eur skolos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko išieškotojo D. F. Overseas PTE LTD naudai. Antstolis 2017 m. balandžio 5 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-l7005828, kuriuo skolininkui UAB „ARVI“ ir ko priklausantis žemės sklypas, bendras plotas 0,0496 ha, ir 28 metrų kelio, (duomenys neskelbtini), įkainotas 3 650 Eur; vidutinio slėgio dujotiekis, kurio ilgis 363,35 m., įkainotas 3 370 Eur. Antstolis 2017 m. liepos 11 d. patvarkymais Nr. S-17010727 (žemės sklypo ir kelio) ir Nr. 17010726 (dujotiekio) paskelbė įkainoto turto varžytynes.2017 m. rugpjūčio 28 d. antstolio kontoroje skolininkas UAB „ARVI“ ir ko pateikė pasiūlymą dėl aukščiau minėto areštuoto turto pirkėjų, kuriuo skolininkas pasiūlė vidutinio slėgio dujotiekio pirkėju UAB „Investicijų ir inovacijų fondą“, kuris sutiko pirkti objektą už 3 370 Eur, o žemės sklypo pirkėju pasiūlė ūkininką I. G., kuris sutiko minėtą turtą pirkti už 3 650 Eur (vykd. b. l. 147-148). 2017 m. rugpjūčio 25 d. skolininko pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė atitinkamai 3 370 Eur ir 3 650 Eur (vykd. b. l. 251-252). 2017 m. rugpjūčio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-17012989, kuriuo, be kita ko, patvarkė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus surašyti, kai: įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išspręstas UAB „ARVI“ ir ko 2017-08-02 skundas dėl antstolio veiksmų, bet ne anksčiau nei po 20 dienų nuo visos kainos už parduotą turtą įmokėjimo. Apeliantė nurodo, kad šiuo patvarkymu antstolis jau nutarė parduoti ginčo turtą skolininko pasiūlytiems pirkėjams, todėl turėjo tik patikrinti CPK 602 straipsnyje nurodytus pagrindus, dėl kurių galimai tokie aktai galėtų būti pripažinti negaliojančiais. O nenustačius tokių pagrindų, antstolis neturėjo teisės atsisakyti surašyti Turto pardavimo aktų. Įvertinus tolimesnius vykdymo veiksmus, apeliacinės instancijos teismas negali su tokiais apeliantės argumentais sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015). 2017 m. rugsėjo 19 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Devoltus“ raštas, kuriame UAB „Devoltus“ už visą skolininko parduodamą turtą pasiūlė 12 000 Eur kainą. 2017 m. rugsėjo 25 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-l7014175, kuriuo: 1) UAB „Devoltus“ pasiūlė iki 2017 m. rugsėjo 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti jo 2017 m. rugsėjo 19 d. prašyme nurodytą areštuoto turto kainą – 12 000 Eur; 2) informavo vykdomosios bylos šalis, jog tuo atveju, jeigu naujasis pirkėjas iki 2017 m. rugsėjo 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokės 2017 m. rugsėjo 19 d. prašyme nurodytos sumos – 12 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 28 d. bus surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktai; 3) išaiškino vykdomosios bylos šalims, kad jei joms yra žinomos aplinkybės/abejonės, dėl kurių naujojo pirkėjo UAB „Devoltus“ pasiūlymas yra bloginantis turto pardavimo sąlygas, jie, nurodydami motyvus, apie tai turi raštu pranešti antstoliui iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Iš to daroma išvada, kad dar neišnagrinėjus 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme nurodyto UAB „ARVI“ ir ko 2017-08-02 skundo dėl antstolio veiksmų, 2017 m. rugsėjo 19 d. gautas UAB „Devoltus“ kainos pasiūlymas, dėl kurio antstolis ir priėmė skundžiamą patvarkymą. Skundu skolininkas prašo teismo panaikinti antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą Nr. S-17014175; įpareigoti antstolį A. A. nedelsiant (per 2 darbo dienas) surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams (ūkininkui I. G. bei UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“) aktus. Taigi, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, skundžiamu patvarkymu sudarius sąlygas (prielaidas) ginčo turtą įsigyti didesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui, teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai po skolininko pasiūlytų pirkėjų pasiūlymo pateikimo ir pasiūlytos kainos įmokėjimo, atsirado kitas potencialus pirkėjas, kuris už parduodamą turtą pasiūlė didesnę kainą, yra detaliai aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-315-469/2015, kuria šiuo atveju vadovavosi ir antstolis A. A., priimdamas skundžiamą 2017-09-25 patvarkymą Nr. S-17014175 vykdomojoje byloje Nr. 0023/17/00050. Tokiu būdu teismas skundą laikė nepagrįstu ir jį atmetė. Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas neturėjo vadovautis minėta kasacinio teismo praktika, kadangi kasacinio teismo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja dvi aplinkybes, dėl kurių teismas negalėjo šioje civilinėje byloje remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315- 469/2015: 1) nagrinėjamoje byloje geresnės kainos pasiūlymas buvo gautas praėjus daugiau nei 20 dienų nuo pasiūlytų pirkėjų kainos už siekiamą įsigyti Turtą sumokėjimo; 2) kasacinio teismo nutarties priėmimo metu skyrėsi CPK 704 straipsnio teisinis reglamentavimas. Siekiant įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teismas apsisako dėl kiekvienos iš apeliantės nurodymų aplinkybių pagrįstumo.Sprendžiant, ar šiuo atveju buvo pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-513- 916/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei minėtoje kasacinio teismo byloje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, naujo pirkėjo pasiūlymas pirkti ginčo turtą didesne kaina buvo gautas praėjus 20 dienų nuo skolininkės pasiūlytų pirkėjų visos kainos sumokėjimo už ginčo turtą, priešingai nei kasacinio teismo byloje, kuomet geresnės kainos pasiūlymas buvo gautas nedelsiant po to, kai skolininko pasiūlytas pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė nustatyto dydžio pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad darydama tokią išvadą, apeliantė neatsižvelgė į tai, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme Nr. S-17012989 numatė ir antrąją sąlygą, t. y. patvarkė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus surašyti, kai įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išspręstas 2017 m. rugpjūčio 2 d. skolininkės UAB „ARVI“ ir ko skundas dėl antstolio A. A. veiksmų, bet ne anksčiau nei po dvidešimt dienų nuo visos kainos už parduotą turtą įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos, todėl antstolis neturėjo pagrindo surašyti Turto pirkimo aktus po 20 d. nuo skolininkės pasiūlytų pirkėjų visos kainos sumokėjimo. Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-5289-571/2017, kuria atmestas pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų, įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. (vykd. b. l. 260-262). Taigi, UAB „Devoltus“ geresnės kainos pasiūlymas, kuris buvo gautas 2017 m. rugsėjo 19 d., buvo gautas anksčiau, nei išspręstas pareiškėjo skundas. Tokiu būdu darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantė, antstolis 2017 m. rugsėjo 14 d. dar neturėjo pareigos sudaryti ginčo turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktų, kadangi nebuvo įvykusi viena iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. antstolio patvarkyme Nr. S-17012989 minimų sąlygų. Pastebėtina, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 buvo sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo, šiam iki turto pardavimo varžytynių akto surašymo sulaukus geresnės areštuoto turto kainos pasiūlymo. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje teismas išaiškino, kad tokiu atveju esant sumokėtai pasiūlyto pirkėjo įmokai, gavęs kito potencialaus pirkėjo geresnį pasiūlymą, antstolis turėtų jam pasiūlyti per operatyvų terminą sumokėti siūlomą kainą į depozitinę sąskaitą, taip užtikrindamas pasiūlymo realumą. Būtent tokius veiksmus yra atlikęs antstolis pareiškėjo skundžiamu 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptartu aspektu nagrinėjama byla ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 faktinės aplinkybės skiriasi.Apeliantės nuomone, dabartinis CPK 704 straipsnio teisinis reglamentavimas skiriasi nuo to paties straipsnio reglamentavimo, galiojusio tuo metu, kuomet susiklostė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 spręsta faktinė situacija, todėl minėta nutartimi negalima vadovautis. Apeliantė pažymi, kad sąžiningi pirkėjai (kiti, nei skolininko pasiūlyti asmenys) pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą galėjo iš viešai skelbiamos informacijos apie varžytynes, sužinoti apie parduodamą turtą ir teikti atitinkamą pasiūlymą, o šiuo metu tokios galimybės neturi, nes skolininko pasiūlytas pirkėjas atitinkamą pasiūlymą gali teikti tik iki varžytynių paskelbimo. Tokiu būdu, apeliantė mano, kad šiuo atveju tretiesiems asmenims, kurie nėra skolininko pasiūlyti pirkėjai, leidžiant įsigyti turtą iki varžytinių, turtas iš esmės būtų parduotas įstatyme nenumatytais pagrindais, apeinant turto pardavimo iš varžytinių sistemą bei suteikiant nepagrįstą pranašumą asmenims, kurie turi vidinės informacijos apie vykdomus išieškojimus. Su minėtais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad kaip teisingai buvo pastebėta atsiliepimuose į atskirąjį skundą, tiek ankstesnėje, tiek ir dabar galiojančioje CPK 704 straipsnio redakcijoje įtvirtintas skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją pabaigos momentas. Iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pakeitimo galiojusioje 704 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad „iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją“. Šiuo metu galiojanti 704 straipsnio 1 dalies redakcija išdėstyta taip „iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją”. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, kuria vadovavosi tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, ginčo turto pardavimo iš varžytynių faktas buvo paviešintas ir žinomas tretiesiems asmenims. Vykdomosios bylos Nr. 0023/17/00050 duomenys patvirtina, kad ginčo turto varžytynes antstolis buvo paskelbęs dar 2017 m. liepos 11 d. patvarkymais Nr. S-17010727 ir Nr. 17010726 (vykd. b. l. 170-173), kas yra konstatuota antstolio 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir UAB „Arvi ir Ko“ pasiūlyto turto pirkėjo. Minėtos varžytynės buvo sustabdytos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Nr. e2SP-5188-571/2017, todėl antstolis 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymais Nr. B-17-23-1 Nr. B-17-23-3 varžytines atšaukė. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Nr. e2SP-5188-571/2017, todėl antstolis 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-l 7012989 vykdomąją bylą atnaujino. Tokiu būdu darytina išvada, kad tretieji asmenys (įskaitant UAB „Devoltus“) jau po varžytinių paskelbimo ir jų atšaukimo turėjo galimybę ne tik sužinoti apie ginčo turto varžytynes, bet ir įgijo teisę pasiūlyti antstoliui atitinkamą kainos pasiūlymą iki kitų varžytinių paskelbimo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad UAB „Devoltus“ apie parduodamą turtą galėjo sužinoti nesąžiningai, ar antstolis ir pirmosios instancijos teismas dėl CPK 704 straipsnio redakcijų pasikeitimo negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, nes išnagrinėtos bylos faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje spręstinos situacijos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015. Pažymėtina, kad šioje byloje kasacinis teismas nagrinėjo situaciją, kuomet antstolė 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymu atsisakė surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą, nes vėliau antstolė manė galinti turtą parduoti už didesnę, nei pasiūlė pareiškėja, kainą. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, antstolis šiai dienai vykdomojoje byloje nėra priėmęs patvarkymo, kuriuo būtų atsisakęs surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 27 d. antstolio priimtas patvarkymas Nr. S-17014308, kuriuo antstolis, tenkindamas UAB „Arvi“ ir ko prašymą (vykd. bylos b. l. 285), pratęsė 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-17014175 nustatytą terminą pateikti antstoliui aplinkybes/abejones, dėl kurių UAB „Devoltus“ pasiūlymas yra bloginantis turto pardavimo sąlygas, iki 2017 m. spalio 16 d. Pastebėtina ir tai, kad apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, teismas konstatavo, kad jokiais realiais įrodymais nepagrįstas AB DNB banko nurodomo pirkėjo „susidomėjimas“ galimu turto pirkimu už didesnę kainą (nepateikta įrodymų, jog toks pirkėjas yra pajėgus sumokėti tokią kainą). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nagrinėjama situacija, kuomet didesnės kainos pasiūlymą pateikęs UAB „Devoltus“ savo pasiūlymo realumą patvirtino, į antstolio depozitinę sąskaitą pervesdamas visą savo siūlomą turto įsigijimo kainą – 12 000 Eur.Jau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, kuria rėmėsi tiek antstolis, priimdamas skundžiamą 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, yra išaiškinta, kad esant sumokėtai pasiūlyto pirkėjo įmokai, gavęs kito potencialaus pirkėjo geresnį pasiūlymą, antstolis turėtų jam pasiūlyti per operatyvų terminą sumokėti siūlomą kainą į depozitinę sąskaitą, taip užtikrindamas pasiūlymo realumą. Tokiu atveju skolininko sutikimo pakeisti jo siūlomą pirkėją neturi būti reikalaujama, jei naujasis pasiūlymas visais aspektais geriau atitinka vykdymo proceso dalyvių interesus. Tuo tarpu antstolio veiksmai, pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, neišnaudojus galimybės jį parduoti už reikšmingai didesnę kainą, pažeistų jo pareigas ir vykdymo proceso principus. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais antstolis skundžiamu patvarkymu: 1) pasiūlė UAB „Devoltus“ per 2 darbo dienas į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti visą paties UAB „Devoltus“ pasiūlytą Turto kainą – 12 000 Eur; 2) išaiškino vykdomosios bylos šalims, kad šie turi teisę informuoti antstolį apie aplinkybes, dėl kurių naujojo pirkėjo pasiūlymas yra bloginantis turto pardavimo sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje nagrinėjama faktinė situacija yra ženkliai artimesnė faktinėms aplinkybėms, dėl kurių vertinimo išaiškinimus suformulavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, o ne apeliantės nurodomoje 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015. Todėl apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo atveju netaikytina. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.