Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2S-704-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-05Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2S-704-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17654-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-704-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17654-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1148-944/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GEZ Transport“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“, ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GEZ Transport“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lausona“, 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. J. 11 459,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

3. Atsakovas G. J. 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes jis nuolat Lietuvoje negyvena. Pažymėjo, kad jis su sutuoktine 2016 m. lapkričio 3 d. perleido juridinio asmens akcijas, po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų. Teigė, kad visą juridinio asmens turtą, taip pat dokumentus perdavė naujajam savininkui. Dėl šios aplinkybės jis nėra atsakingas dėl žalos juridiniam asmeniui.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie prasidėjusį procesą, nepagrįsti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad naujajam juridinio asmens vadovui pateikė turtą ir dokumentaciją. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytas naujasis juridinio asmens savininkas I. Z. (I. Z.) nebuvo registruotas, kaip juridinio asmens savininkas ar vadovas. Teigė, kad po to, kai atsakovas buvo atleistas iš vadovo pareigų, juridinis asmuo iš esmės jokios veiklos nebevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino atsakovo G. J. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui, tačiau to nepavykus padaryti, gavęs duomenis apie atsakovo deklaruotą išvykimą į užsienį, teismas apie teisminį procesą paskelbė specialiame tinklapyje, t. y. teismas laikė, kad apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovui buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, buvo priimtas sprendimas už akių.

7. Nepaisant to, kad atsakovas kartu su pareiškimu teismui pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria juridinio asmens UAB „GEZ Transport“ akcijos buvo perleistos I. Z., teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami, kad būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas byloje. Anot teismo, vien atsakovo pateikta akcijų perleidimo sutartis nesudaro pagrindo nelaikyti atsakovo atsakingu dėl žalos padarymo įmonei, nes jis nepateikė jokių duomenų apie jo nuimtų piniginių lėšų nuo juridinio asmens sąskaitos panaudojimą, taip pat nepateikė duomenų dėl įmonės vardu esančio turto ir dokumentacijos perdavimo naujajam juridinio asmens vadovui. Juolab, kad įmonė realiai veikė ir vykdė ūkines operacijas tuo metu, kai jos vadovu buvo atsakovas, todėl, teismo įsitikinimu, pagrįstai žala priteista iš atsakovo, o ne iš paskutinio vadovo, kuris nors ir nurodytas Juridinių asmenų registre, tačiau labiau tikėtina, kad realiai įmonei nevadovavo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas G. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1148-944/2020, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė be svarbių priežasčių. Anot apelianto, jis gyvena ir dirba užsienyje (Airijoje), į Lietuvą grįžta retai, o teismo korespondencijai nurodė savo mamos gyvenamosios vietos adresą, kad tikrai gautų jam skirtus teismo procesinius dokumentus;

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes atsakovo pateikti dokumentai nėra pakankami, kad būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas byloje. Tačiau, anot apelianto, jis 2016 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „GEZ Transport“ akcijas pardavė I. Z., po akcijų pardavimo buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, o visą įmonės turtą bei visus dokumentus perdavė naujajam akcininkui. Tai galėtų patvirtinti tuo metu įmonėje dirbusi I. D.. Be to, kadangi visi buhalteriniai dokumentai liko įmonėje, jis šiuo metu neturi jokios galimybės teismui pateikti įrodymus ir apie iš įmonės nuimtų lėšų panaudojimą. Taigi sprendimas, kuriuo žalos atlyginimas priteistas ne iš asmens, padariusio realią žalą įmonei, priimtas formaliai įvertinus įrodymus. Tuo tarpu objektyvi tiesa galėtų būti nustatyta tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir apklausus liudytojais tiek I. D., tiek patį I. Z..

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusi UAB „GEZ Transport“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lausona“ įgalioto atstovo M. K., prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo, todėl sprendimas už akių yra priimtas teisėtai. Juolab, kad teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde;

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų nei apie išimtų lėšų panaudojimą, nei apie perduotą juridinio asmens turtą, todėl šie veiksmai laikytini neteisėtais ir sukeliančiais žalą juridiniam asmeniui. Vien atsakovo pateikta akcijų perleidimo sutartis nesudaro pagrindo nelaikyti atsakovo atsakingu dėl žalos padarymo įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

11. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimas už akių iš esmės yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tuo tarpu pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti procesinio dokumento nepateikimo ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

13. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis elgėsi pasyviai dėl svarbių priežasčių ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad sprendimas už akių turėtų būti panaikintas, nes egzistuoja abi nurodytos sąlygos, t. y. apie pradėtą teismo procesą ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį jam nebuvo žinoma, nes jis gyvena ir dirba Airijoje, o į Lietuvą grįžta retai. Be to, jis pardavė UAB „GEZ Transport“ akcijas dar iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, naujajam savininkui perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus, o pats buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, todėl nėra atsakingas už įmonei padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovui buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, o atsakovo pateikta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nėra pakankama, kad būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, kad formaliai sprendimas už akių galėjo būti priimtas, tačiau taip pat pripažintina, kad atsakovas elgėsi pasyviai dėl svarbių priežasčių, o pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

15. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (pavyzdžiui, 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui G. J. procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre – (duomenys neskelbtini), Alytaus r., tačiau dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas, vykdydamas pareigą informuoti atsakovą apie prasidėjusį procesą ir nustatęs, kad atsakovas neturėjo darbinių santykių nuo 2019 m. sausio 1 d., o pagal Gyventojų registro duomenis yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, nutarė apie teisminį procesą paskelbti specialiame tinklapyje vadovaujantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.

17. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ir, nors pastaroji teisės norma yra laikoma teisine fikcija, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo G. J. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, nepavykus įteikti procesinių dokumentų paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, pagrįstai nutarė procesinius dokumentus jam įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovui buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus.

18. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į aplinkybę, kad procesiniai dokumentai pasyviajai šaliai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, ar šalies pasyvumas konkrečiu atveju buvo nepateisinamas, t. y. ar šalis realiai žinojo apie pareigą pateikti procesinį dokumentą, kilusio ginčo pobūdį, taip pat pasyviosios šalies teisinį statusą – fizinis ar juridinis asmuo (kuriam keliami didesni rūpestingumo standartai), verslininkas ar vartotojas. Tokia išvada išplaukia iš paties sprendimo už akių instituto tikslo – sprendimas už akių priimamas kai, būdama tinkamai informuota apie bylą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-950/2013), t. y. atitinkamas pasyviosios šalies procesinių teisių suvaržymas priimant sprendimą už akių siejamas su rūpestingumo standarto neatitinkančiu šios šalies procesiniu elgesiu. Sprendimo už akių priėmimas procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu dėl tokio įteikimo ypatumų gali sukurti situaciją, kai šalies procesinės teisės apribojamos nesant jos nerūpestingumo ar tyčios, ir dėl šios priežasties turėtų būti teismo atkuriamos šiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-823/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jis yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę (ką patvirtina ir Gyventojų registro duomenys), o Lietuvoje būna retai, todėl apie pradėtą procesą bei pareigą pateikti atsiliepimą jam nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo pasyvus elgesys buvo nulemtas svarbių priežasčių, nesant jo nerūpestingumo ar tyčios, dėl to yra būtina atkurti atsakovo procesines teises panaikinant sprendimą už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimą.

19. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, egzistuoja ir kitas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas – pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas tvirtina, kad jis pardavė UAB „GEZ Transport“ akcijas dar iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, naujajam savininkui perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus, o pats buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, todėl nėra atsakingas už įmonei padarytą žalą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų sudaryta galimybė teismo posėdyje tinkamai išsiaiškinti akcijų pirkimo–pardavimo, turto bei dokumentų perdavimo aplinkybes, nes dabartinis civilinės bylos rezultatas, priimtas jų neįvertinus, nesuderinamas su visapusišku ir teisingu bylos išnagrinėjimu.

20. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir klausimas išspręstas iš esmės – panaikintinas sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas