- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-152-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23563-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės V. S. priteisti 6 564,72 Lt skolos už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino.
Atsakovė V. S. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo išvykusi į užsienį. Teismas procesinius dokumentus viešai paskelbė tada, kai atsakovė buvo išvykusi iš Lietuvos ir dar negrįžusi. Atsakovė yra gimusi ne Lietuvoje, todėl lietuvių kalbos nesupranta, tačiau, gavusi teismo sprendimą už akių, išsyk kreipėsi teisinės pagalbos, aktyviai gindama savo teises. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė buvo pasyvi, nesirūpino proceso eiga, ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovė dėl pateisinamų priežasčių nesuspėjo laiku pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį. Teismo priteistos skolos dydis nėra pagristas jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš teismo sprendimo turinio neaišku, iš ko konkrečiai susideda priteista skola, kokios paslaugos ir kada buvo suteiktos atsakovei, kaip buvo apskaičiuota suteiktos paslaugos kaina. Atsakovė kas mėnesį moka komunalinius ir kitus mokesčius ieškovui, todėl, akivaizdu, jog teismo sprendimas už akių negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstai įrodytu.
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Nurodė, kad ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad atsakovei procesiniai dokumentai dėl 6 564,72 Lt susidariusios skolos išieškojimo būtų įteikti tinkamai. Atsakovės išvykimas į užsienį bylos nagrinėjimo metu neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už kiekvieną mėnesį suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei kitus atliktus darbus, kurie pagal įstatymą buvo būtini atlikti ir už kuriuos atsirado prievolė mokėti, ypač, kai susidariusi skola yra už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Visu šiuo laikotarpiu atsakovė apie susidariusią skolą buvo informuojama. Kiekvieną mėnesį atsakovei jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Sąskaitų duomenys yra perkeliami į skolų valdymo ataskaitas, todėl nėra pagrindo abejoti šių duomenų tikrumu. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Pateiktose sąskaitose yra detalizuojamos suteiktos paslaugos ir suma už jas. Pareiškėja savo prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių dėl 6 564,72 Lt skolos priteisimo yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nustatė, kad atsakovė iš užsienio grįžo 2013 m. rugpjūčio 15 d. t. y. likus penkioms dienoms iki teismo sprendimo už akių priėmimo, ir, teismo vertinimu, per šį laikotarpį galėjo pasitikrinti savo pašto dėžutę ir, radusi pašto pranešimą, pasidomėti, kas buvo siuntėjas ir kokioje byloje jai buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Tokiu atveju atsakovė būtų galėjusi prašyti atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti dar iki sprendimo už akių priėmimo. Be to, išvykdama ilgesniam laikotarpiui, atsakovė apie tai galėjo informuoti komunalinių paslaugų teikėjus, tarp jų ir ieškovą, atsižvelgiant į tai, jog mokesčiai mokami kas mėnesį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Ieškinyje nurodyta, kad skola susidarė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Byloje yra pateikta skolų valdymo ataskaita, kurioje atskiromis grafomis nurodytos visos kiekvieną mėnesį už administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šiukšlių išvežimą, remonto, keitimo, montavimo ir kitus darbus priskaičiuotos sumokėti sumos, bendra priskaičiuota suma, sumokėta suma, skola, likutis periodo pradžiai ir pabaigai. Kaip matyti, atsakovė reguliariai atlikdavo mokėjimus ieškovui, tačiau didžioji skolos dalis susidarė nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. už kitus atliktus darbus. Kaip paaiškino ieškovas, buvo atliktas namo stogo remontas ir latakų valymas/remontas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.9 punktą, administratorius privalo patalpų savininkų <…> rašytiniu pageidavimu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos raštu pateikti paaiškinimus ir duomenis apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, kaupiamąsias įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitus darbus, suteiktas paslaugas, taip pat paaiškinimus ir duomenis apie administratoriaus šių nuostatų vykdymą. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo raginta padengti skolą, tačiau pati atsakovė nepaneigė, kad gavo ieškovo kas mėnesį siunčiamus mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodomas skolos likutis, o iš to, kad atsakovė reguliariai atlikdavo mokėjimus, galima spręsti, kad ji tokius ieškovo pranešimus gavo. Be to, atsakovė iš esmės neginčija savo pareigos išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas paslaugų / remonto darbų, už kurias susidarė skola, faktiškai nesuteikė / neatliko (ar atliko netinkamai). Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodyti argumentai, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimus, nesudaro pagrindo abejoti 2013 m. rugpjūčio 30 d. priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 15 d. savo pašto dėžutėje jokių pranešimų nerado. Teismas neturėjo jokių galimybių konstatuoti, jog atsakovė iki teismo sprendimo už akių priėmimo, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie teismo procesą ir pateikti teismo nurodomą prašymą dėl termino pateikti atsiliepimą atnaujinimo. Apeliantė yra garbaus amžiaus žmogus, nežino lietuvių kalbos, todėl bet kokių teisinio pobūdžio veiksmų priėmimas ir atlikimas apeliantei užtrunka ilgiau nei paprastai lietuvių kalbą žinančiam asmeniui. Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškime dėl teismo sprendimo už akių panaikinimo pateiktų teisinių argumentų, susijusių su apeliantės išvykimu į užsienį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti apeliantės piktnaudžiavimo, t.y. nesąžiningumo teisminiame procese faktą, tačiau tokio fakto nenustatė.
2) Pirmosios instancijos teismas ieškinio įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovei, nurodydamas, kad atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas paslaugų/remonto darbų, už kurias susidarė skola, faktiškai nesuteikė ar juos atliko netinkamai. Valdymo ataskaita nepatvirtina fakto, kad atsakovei buvo suteiktos administratoriaus paslaugos, už kurias ji yra skolinga, nes skolų valdymo ataskaitoje nėra nurodyta iš ko susidaro didesnė nei 6 000 Lt dydžio skola. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ši skola būtų susidariusi už stogo remonto darbus. Jei pirmosios instancijos teismas nebūtų priėmęs sprendimo už akių, atsakovė būtų turėjusi procesinę galimybę išsireikalauti įrodymus dėl skolos pagrįstumo. Pirmos instancijos teismui, tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo, taip pat turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl susidariusios skolos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo. Tik jei ieškovas savo ieškinyje būtų aiškiai ir konkrečiai pagrindęs skolos dydį, atsakovė būtų galėjusi, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymus ir argumentus dėl konkrečių paslaugų suteikimo ar nesuteikimo bei tų paslaugų netinkamo suteikimo, jų apmokėjimo ar neapmokėjimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė tinkamai, remdamasis galiojančiais įstatymais. Atsakovė pateikia tik įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išvykusi į užsienį, o grįžusi pašto dėžutėje nerado jokių teismo siųstų pranešimų ir dėl to nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau tai nereiškia, kad ji nežinojo apie bylos nagrinėjimą, proceso eigą, t.y. jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą dėl skolos išieškojimo.
2) Atsakovės išvykimas į užsienį bylos nagrinėjimo metu neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už kiekvieną mėnesį suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir kitus atliktus darbus, kurie pagal įstatymą buvo būtini atlikti, ir už kuriuos atsakovei atsirado prievolė mokėti. Atsakovė apie susidariusią skolą buvo informuojama tinkamai, ji už suteiktas paslaugas kiekvieną mėnesį gaudavo sąskaitas. Atskirajame skunde nurodoma, kad nedetalizuota, už kokias suteiktas paslaugas yra susidariusi teismo priteista skola. Pateiktame atskirajame skunde yra abejojama pateiktų dokumentų – skolų valdymo ataskaitos tikrumu, patikimumu. Kiekvieną mėnesį atsakovei jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Sąskaitų duomenys yra perkeliami į skolų valdymo ataskaitas, ką gali patikrinti pati atsakovė, palygindama gaunamas sąskaitas ir minėtą lentelę, todėl nėra pagrindo abejoti šių duomenų tikrumu ir patikimumu. Pareiškėja savo prašyme nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių dėl ieškovo pateikto ieškinio dėl skolos priteisimo yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, kito paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių priimamas teismui atlikus formalų įrodymų vertinimą, be to, toks sprendimas pasyviosios šalies negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Taigi, priimant sprendimą už akių pasyviosios šalies procesinės teisės yra tam tikra apimtimi suvaržomos, tačiau pasyviajai šaliai įstatymų leidėjas suteikia teisę prašyti sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, arba 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Antroji sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlyga egzistuoja tada, kai sprendimą už akių priimti konkrečioje byloje draudžia įstatymas, arba priimant tokį sprendimą buvo pažeistos jo priėmimo procesinės sąlygos. Nagrinėjamos bylos atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, procesinius dokumentus atsakovei įteikus viešo paskelbimo būdu (b.l. 38). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal CPK nuostatas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, yra laikomas tinkamu, ir įstatymas nedraudžia priimti sprendimą už akių tokio įteikimo atveju. Byloje nenustatyta, ir apeliantė to neteigia, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu jai būtų įteikti pažeidžiant nustatytą procesinę tvarką, tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad sprendimas už akių šioje byloje vien dėl šios priežasties negalėjo būti priimtas. Imperatyvus draudimas priimti sprendimą už akių nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat nenustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antrosios sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos nagrinėjamu atveju nėra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į aplinkybę, kad procesiniai dokumentai pasyviajai šaliai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl pirmosios sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos egzistavimo.
Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu sudaro galimybes teismui tęsti bylos nagrinėjimą nepavykus įteikti procesinių dokumentų kitais įstatyme numatytais būdais. Šiuo procesinių dokumentų įteikimo būdu sukuriama tam tikra teisinė fikcija, kad procesinių dokumentų turinys tapo žinomas šaliai, kuriai jie tokiu būdu įteikiami. Dėl šios priežasties, spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu atveju, teismas be kita ko turi įvertinti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, ar šalies pasyvumas konkrečiu atveju buvo nepateisinamas, t.y. ar šalis realiai žinojo apie pareigą pateikti procesinį dokumentą, kilusio ginčo pobūdį, taip pat pasyviosios šalies teisinį statusą – fizinis ar juridinis asmuo (kuriam keliami didesni rūpestingumo standartai), verslininkas ar vartotojas. Tokia išvada išplaukia iš paties sprendimo už akių instituto tikslo - sprendimas už akių priimamas kai, būdama tinkamai informuota apie bylą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-950/2013), t.y. atitinkamas pasyviosios šalies procesinių teisių suvaržymas priimant sprendimą už akių siejamas su rūpestingumo standarto neatitinkančiu šios šalies procesiniu elgesiu. Sprendimo už akių priėmimas procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu dėl tokio įteikimo ypatumų gali sukurti situaciją, kai šalies procesinės teisės apribojamos nesant jos nerūpestingumo ar tyčios, ir dėl šios priežasties turėtų būti teismo atkuriamos šiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jei nustatoma, kad šalies procesinių teisių apribojimas konkrečiu atveju galėjo lemti bylos rezultatą.
Teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Dėl šios priežasties, pagal CPK 287 straipsnio 2 dalį, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį (procesinio dokumento nepateikimo) svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Taigi, CPK 287 straipsnio 2 dalis įrodinėjimo pareigą perkelia pasyviajai proceso šaliai. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas negali būti teismo vertinamas vienodai tais atvejais, kai akivaizdžiai nustatoma, kad šalis elgėsi pasyviai be pateisinamų priežasčių, ir tais atvejais, kai pasyviosios šalies nerūpestingų ar kaltų veiksmų nenustatoma. Pirmuoju atveju siekdama sprendimo už akių panaikinimo šalis turi pateikti pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti byloje priimto sprendimo teisėtumu ir/ar pagrįstumu. Šiuo atveju bylos procesas negali būti atnaujinamas vien remiantis pasyviosios šalies įrodinėjimo galimybių suvaržymu priimant sprendimą už akių, nes dėl tokio suvaržymo yra kalta pati pasyvioji šalis. Antruoju atveju bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui pakanka pagrįstos abejonės, kad byloje priimtas sprendimas galėtų būti kitoks, jei pasyviajai šaliai būtų buvę sudarytos visos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, t.y. šiuo atveju sprendimą už akių peržiūrėti gali būti atsisakoma tik tada, jei pagal byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje pateiktus įrodymus teismas gali daryti vienareikšmę išvadą, kad prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės niekaip negali įtakoti galutinio bylos rezultato. Teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas vien siekiant sudaryti proceso šaliai galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis, net jei šios teisės buvo apribotos nepagrįstai, nebūtų pateisinamas jau minėtų civilinio proceso tikslų ir principų požiūriu.
Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. buvo išvykusi į užsienį (b.l. 50). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė į Lietuvą grįžo dar iki sprendimo už akių priėmimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo atsakovei siųsti procesiniai dokumentai teismui buvo grąžinti atitinkamai 2013 m. liepos 29 d. (b.l. 33) ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 37), t.y. atsakovei dar esant užsienyje. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovei realiai buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą iki kol jai buvo įteiktas byloje priimtas sprendimas už akių, o tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, nepateikdama atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu, nevykdė procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad atsakovės piktnaudžiavimo ginčijama nutartimi nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas – daugiabučio namo administratorius, yra pareiškęs ieškinį atsakovei - vartotojai, dėl skolos priteisimo. Ieškinys yra grindžiamas ieškovo pateikta skolų valdymo ataskaita. Šis įrodymas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas tenkinti ieškinį sprendimu už akių, t.y. atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, vien iš šio įrodymo nėra galimybės spręsti, už kokias konkrečiai paslaugas yra susidariusi ieškovo nurodyta skolos suma. Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad buvo atlikti latakų valymo, remonto, ir stogo remonto darbai, taip pat paaiškino kai kurių mokesčių dydžius ir skaičiavimo pagrindus, tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kokią konkrečiai reikalaujamos skolos dalį sudaro kiekvienas iš ieškovo nurodomų mokesčių, kokie konkrečiai papildomi darbai ir už kokią kainą buvo atlikti, ir kaip apskaičiuota atsakovei tenkanti skolos dalis. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pagal bylos duomenis nesant galimybės spręsti dėl skolos susidarymo pagrindo, jos galimybės jau sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje pateikti aiškius ieškovo reikalavimo ar jo dalies nepagrįstumo įrodymus yra iš esmės suvaržytos. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas paslaugų, už kurias susidarė skola, faktiškai nesuteikė (ar suteikė netinkamai), negali būti pripažinta pagrįsta. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent ieškovui tenka procesinė pareiga pagrįsti reikalaujamas sumas, t.y. nurodyti ir leistinais įrodymais pagrįsti, kokie konkrečiai bendrosios nuosavybės objekto remonto ir priežiūros darbai buvo atlikti, ar tai buvo būtinieji ar papildomi darbai, kuo grindžiama atsakovės pareiga atsiskaityti už konkrečius darbus, ir pan. Be to, pagal byloje kilusio ginčo pobūdį akivaizdu, kad visais nurodytais įrodymais disponuoja būtent ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad, atsakovei suteikus galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis ginčijant ieškovo reikalavimą, įskaitant galimybę prašyti teismo išreikalauti iš ieškovo papildomus įrodymus, byloje priimtas teismo sprendimas galėtų būti kitoks nei ginčijamas sprendimas už akių. Ši išvada nagrinėjamos bylos atveju, teismui nenustačius nepateisinamo atsakovės pasyvumo kaip sprendimo už akių priėmimo priežasties, yra pakankama teismo sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui.
Išvardyti argumentai sudaro teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl kurio neteisingai buvo išspręstas klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Tenkinti atsakovės V. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.