Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, O. R., D. V., I. D., M. S., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. M. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto (duomenys neskelbtini) kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja V. M. susituokė su B. M., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. M. su sutuoktiniu B. M. kartu gyveno ir deklaravo gyvenamąsias vietas nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (pridedama Varėnos r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2024-06-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). B. M. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja V. M., nei palikėjas B. M. nėra nekilnojamojo daikto pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyto (duomenys neskelbtini) metais, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. esančio (duomenys neskelbtini). savininkais. Pateikti VĮ Registro centro Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad nėra įregistruotos daiktinės teisės į minimą pastatą- gyvenamąjį namą, nors iš valstybės archyvo pateiktos informacijos (namų ūkio įrašo), (duomenys neskelbtini) seniūnės pažymos akivaizdu, kad name nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno ir iki šiol gyvena B. M. šeima. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų po B. M. mirties, niekas nesiekė įgyti nuosavybės teisės į minėtą pastatą ir niekas nereiškė prieštaravimų dėl V. M. valdymo fakto įgyvendinimo. Pareiškėja minimą namą atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė, rūpinosi, prižiūrėjo ir jame kartu su sutuoktiniu gyveno nuo santuokos sudarymo, o po jo mirties nuo ((duomenys neskelbtini)), daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus toliau jame gyvena, prižiūri, rūpinasi, valdo, kaip minėto namo savininkė, ir yra įsitikinusi, kad niekas neturi teisių į minėtą gyvenamąjį namą. Toks ilgalaikis turto valdymas, turėjimas savo žinioje daugiau, nei 50 metų, atitinka valdymo sąžiningo įgijimo ir valdymo teisėtumo sąlygas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos nuosavybės teises į minimą namą pagrįstos ir teisėtos.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu nuo 2003 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Yra atlikti pastatų kadastriniai matavimai, buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla. Taigi pareiškėja nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijusi nuosavybės teisių į pastatus, todėl darytina išvada, jog pareiškėja, valdydama juos, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y., daugiau kaip 20 metų laiko.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šios aplinkybės rodo, kad pastatas visus 20 metų laikotarpį buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja pastatus būtų valdžiusi neteisėtai - ji elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto (duomenys neskelbtini) kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), įgyjant jį valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.