Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atmetamas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2SP-28279-886/2019 Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2019 m. spalio 29 d. taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“.

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai 2018 m. gegužės 16 d. sudarė rangos sutartį dėl paviršinių nuotekų surinkimo tinklų bei lietaus (paviršinių) nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos/rekonstrukcijos darbų, kurie turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 16 d. Pareiškėjų teigimu, tarp šalių kilo ginčas dėl kai kurių darbų atlikimo, todėl šalys sudarė taikos sutartį ir kreipėsi į teismą su prašymu ją patvirtinti. Teismas iš sutarties turinio nustatė, kad taikos sutartimi šalys iš esmės keičia jau sudarytos rangos sutarties vykdymo sąlygas. Sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, susitarti dėl sutarties sąlygų ir savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų pakeitimui galioja ta pati sandorio forma – šalių rašytinis susitarimas pakeisti rangos sutarties sąlygas (CK 1.73 straipsnis). Teismas nėra nei rangos sutarties šalis, nei šios sutarties sąlygų tinkamą įvykdymą prižiūrinti ar kontroliuojanti institucija. Teismo kompetencijai nepriskirta spręsti dėl šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų pakeitimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti šalių laisva valia sudaryto susitarimo vykdyti rangos sutartį pakeistomis sąlygomis, spręsti dėl atliktų statybos – rangos darbų vertės, dėl būtino termino neatliktų darbų užbaigimui ir dėl kitų sąlygų. Teismas taip pat nurodė, kad šalių pateikta taikos sutartis teismine tvarka negali būti patvirtinta, nes ji neatitinka CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir taikos sutarties instituto esmės. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas. Susitarimo pakeisti rangos sutarties sąlygas pateikimas tvirtinti teismui neužkirstų kelio ateityje kilti teisminiams ginčams, bet galimai sukeltų jų dar daugiau tuo atveju, jei teismo patvirtinta taikos sutartis būtų pateikta antstoliui priverstiniam vykdymui.

Pareiškėjai pakartotinai kreipdamiesi į teismą, pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. taikos sutartį, kurios sąlygos yra analogiškos sąlygoms, išdėstytoms 2019 m. spalio 29 d. taikos sutartyje, kurią teismas atsisakė tvirtinti, priimdamas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Iš CK 6.985 straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 14 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šalys klausimus, susijusius su 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos rangos sutarties sąlygų pakeitimu, išsprendė tarpusavio sutarimu ir teisminio ginčo ar galimybės jam kilti (ginčas, nebent, gali kilti iš naujos sutarties, kuria pakeistos sutarties sąlygos) tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai, kartu vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-28279-886/2019 išdėstytais motyvais, bei įvertinus, kad teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, neatlieka sandorių tvirtinimo funkcijos, pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį atmetamas (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ prašymą dėl 2019 m. lapkričio 14 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.