- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-316-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00008-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- K. M., G. B., M. M.
Civilinės bylos Nr. e2-316-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00008-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4
2021 m. balandžio 22 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos ieškovės ieškinio priėmimo klausimu civilinėje byloje Nr. e2-203-828/2021 atsakovams K. M., G. B., M. M. dėl sandorio pripažinimo tariamuoju,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teisme atsakovams K. M., G. B., M. M., kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis atsakovų G. B., K. M. ir M. M. sudarytas žodines sutartis, dėl 43 276,83 Eur sumos sumokėjimo dengiant kreditą. Nurodo, kad ši suma nepagrįstai priteista G. B. solidariai iš K. M. ir M. M. teismo sprendimu, nes G. B. reikalavimo teisė fiktyvi.
2. Ieškovė nurodė, kad J. M. (ieškovės motina) atsakovei M. M. (ieškovės dukrai) 2014 m. balandžio 29 d. dovanojimo sutarties Nr. M-3262 (toliau – dovanojimo sutartis) pagrindu padovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – butas), kuriam nustatytas uzufruktas, t. y. teisė leidžianti J. M. gyventi ir naudotis butu. Atsakovė G. B. 2020 m. liepos 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-308-676/2021 su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
3. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 nutraukė M. M. ir K. M. 1999 m. spalio 2 d. sudarytą santuoką bei nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2009 m. gegužės 21 d., ir priteisė solidariai iš M. M. ir K. M. G. B. (K. M. sugyventinės) naudai 43 276,83 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiu 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 G. B. solidariai iš K. M. ir M. M. priteista 43 276,83 Eur suma, pripažinus, kad šia suma G. B. kaip trečiasis asmuo įvykdė skolininkų K. M. ir M. M. prievolę jų kreditoriui, padarė išvadą, kad G. B. 43 276,83 Eur sumokėjimo K. M. ir M. M. kreditoriui pagrindas ir iš to kylanti G. B. reikalavimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnis) yra nustatyti ir pripažinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalį šis pagrindas ir iš jo kylanti reikalavimo teisė nebegali būti ginčijami naujoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenurodė nė vieno motyvo, kuris leistų pagrįstai teigti, jog ieškovė pareiškė ieškinį, nesusijusį su subjektinių teisių gynimu.
6.2. Ieškovės ieškinys yra tiesiogiai susijęs su jos subjektinių teisių gynimu, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas negali būti taikytinas ginčo atveju. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo buvo patvirtinta galbūt neegzistuojanti ir fiktyvi G. B. reikalavimo teisė. G. B. savarankiškas reikalavimas buvo pateiktas esant nesąžiningam G. B. ir K. M. tarpusavio susitarimui, sąmoningai ir tyčia siekiant fiktyviai išdidinti tuo metu buvusių sutuoktinių prievoles, tokiu būdu įgyjant galimybę perimti visą M. M. vardu įregistruotą turtą bei ginčyti jos vardu sudarytus sandorius, kartu ir 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartį Nr. 3251, sudarytą M. M. ir J. S..
6.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė taiko procesines teisės normas, susijusias su CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu, nes Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 ieškovė į bylą nebuvo įtraukta ir negalėjo savo pažeistų teisių ginti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
9. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį sprendė, kad apeliantės inicijuojamas ginčas jau yra išnagrinėtas, nes dėl to paties ginčo yra priimtas sprendimas, kuris jau įsiteisėjęs (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
11. Atsisakymo priimti ieškinį pagrindai nustatyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš tokių pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas atvejis – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad, jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, ar nutraukęs bylą šalims sulygus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, iniciavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu. Procesinis draudimas inicijuoti dėl to paties naują bylą, grindžiamas ir įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis).
12. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.
13. Pažymėtina, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Todėl paaiškėjus, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar atsiranda naujų aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo, kurio teises ir interesus įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia, turi teisę kreiptis su pareiškimu dėl teismo proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje ir reikšti reikalavimus ar atsikirtimus, teikti įrodymus, kuriuos, procesą atnaujinus, teismas vertins atnaujintos bylos kontekste.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui K. M. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, G. B., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, buvo nutraukta K. M. ir M. M. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
15. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu taip pat buvo nuspręsta priteisti solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių (K. M. ir M. M.) sumokėtų kredito įmokų už būsto paskolą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, jeigu į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti arba atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė jau yra kreipusis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, prašydama atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2-174-1030/2017 dalį dėl solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. priteistų 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų priteisimo ir pakeisti 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų ir priimti naują sprendimą – G. B. ieškinį atmesti ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento G. B., K. M. ir M. M. sudarytas žodines sutartis, kurių suma – 43 276,83 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1554-971/2021 J. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tačiau ir tokia situacija, kai naujoje byloje siekiama peržiūrėti anksčiau priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagal procesą yra negalima.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė, savo neva pažeistoms teisėms ginti, pirmiausia pasirinko teisinės gynybos būdą - kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, o taip pat ir į kitą teismą su savarankišku ieškiniu.
20. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės keliamas ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pripažinta tam tikra teisė (nustatytas faktas), ir todėl toks teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą ginčo teisenos tvarka, netinkamai pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia nutartis neužkerta ieškovei kelio nuo jai pareikšto ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gintis kitais teisminės gynybos būdais (CK 1. 138 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.