Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-206-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
1-206-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50072-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-206-836/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50072-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, Reginai Leonavičienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., 2019 m. lapkričio 24 d., apie 23.45 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 80, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo T. Š. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0016, patikros sertifikato numeris Nr. 1086956, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2,55 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino. Tačiau dėl kaltės teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo apsispręsti. Pradžioje kaltės nepripažino, paaiškino, jog apie 23 val. mašinoje gėrė, bet mašinos nevairavo. Stovėjo prie Iki parduotuvės aikštelėje ir mašinoje baliavojo. Kartu su juo buvo D. K. ir A. P. Su draugais susitiko Kėdainiuose ir padarė „litrinę šnapso bonką“ aikštelėje prie 80 numeriu pažymėtu pastatu, prie parduotuvės. Po to, laukė draugo, kol atvažiuos mašiną parvaryti. Nespėjo draugas atvažiuoti ir atvažiavo pareigūnai ir išvežė jį. Automobilį pasiskolino iš brolio. D. K. nurodė, kad jis vairavo automobilį dėl to, kad kartu su juo atvažiavo pas A. P. apie 23 val. Kai vairavo, buvo blaivas. Aikštelėje buvo du kartus. Pirmą kartą, kai buvo aikštelėje su K., laukė A., bet A. pasakė, kad jis namuose ir kad atvažiuotų jį paimti. Tuo metu alkoholio nevartojo. Laukė K. S., kad parvairuotų mašiną. Kaip po jo ikiteisminio tyrimo apklausa atsirado jo parašas - nežino. Pareigūnams iš karto sakė, kad mašinos nevairavo, jei būtų važiavęs ir būtų sustabdę, tai pripažintų kaltę. Automobilyje sėdėjo, kol privažiavo pareigūnai apie 15 minučių. Tuo metu K. S. buvo už vairo, jis tuo metu buvo tik išėjęs iki namų pasiimti dokumentų ir kai grįžo, jo (R. Š.) neberado. Už vairo sėdėjo jis (R. Š.), D. sėdėjo automobilio priekyje, o A. gale. Pirmą kartą būdami aikštelėje gėrė. Kai važiavo, K. vairavo iki Maximos. Kai grįžo, jis nuėjo susitvarkyti reikalų. K. S. gyvena Kėdainiuose, adreso nežino, jis gyvena bute. Tęsdamas savo paaiškinimus nurodė, jog vakare apie 20 val. Kaniūkų kaime susitiko su D. K. Nuvažiavo iki draugo, pašnekėjo, paskui buvo Babtuose kartu su K. Į Babtus važiavo pas kitą draugą. Toliau atvažiavo į Kėdainius su D. K. Kėdainiuose buvo apie 22 val. Į Kėdainius atvažiavo pas A. P., susiskambino su juo, pasiėmė jį iš namų. Buvo trise, A. sėdėjo gale, o priekyje sėdėjo D. Tuo metu automobilį vairavau jis. Tada buvo nuvažiavę iki kolonėlės, iki Basanavičiaus Maximos. Paskui buvo aikštelėje prie Iki. Iki aikštelėje buvome apie 23 val. ir pradėjo gerti degtinę. Degtinės 1 litrą turėjo mašinoje. Degtinę išgėrė visą su K., nes A. gėrė alų. Iki galo dar nebuvo išgėrę, atėjo K., nuvažiavo iki Basanavičiaus Maximos. K. atvežė ir aikštelėje paleido draugė. Su K., kuris vairavo, nuvažiavo iki Basanavičiaus Maximos. Iš Maximos važiavo į viršų, į tą pačią aikštelę. Važiavo keturiese. Tada K. išėjo ir už 15 min. atvažiavo pareigūnai. Kai K. grįžo, jų jau nerado, nes jį išvežė pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai, sėdėjo mašinoje priekyje prie vairo, reguliavo magnetofoną. Pareigūnams nieko nesakė apie S., nes kai pareigūnai atvažiavo, buvo trise. Buvo apsirengęs juodą striukę, kelnės buvo dryžuotos. Kai buvo sulaikytas pareigūnų, buvo fotografuojamas, buvo su tais pačiais rūbais, kaip ir automobilyje. Vėliau R. Š. papildomai paaiškino, jog kaltu prisipažįsta, gailisi. Jis paskambino K. ir pastarasis jam pasakė, kad jis (R. Š.) vairavo, tačiau jis pats neprisimena. Galėjo vairuoti girtas. Automobilį jis pats vairavo, ir paskui atvažiavo policijos pareigūnai. K. nebuvo, jis buvo išėjęs į namus. Kai grįžo į aikštelę, taip ir nebuvo išlipęs iš mašinos. Gailisi labai, kad melavo teismui. Nurodė, jog dirba Švedijoje, gauna apie 3000 Eur per mėnesį. Savo materialinę padėtį vertina labai gerai.

Liudytojas T. Š. parodė, kad kaltinamasis yra brolis. Policijoje, jam pasakė, kad aikštelėje sulaikė neblaivų brolį, kad jis vairavo. Mašina priklauso jam. Brolis prašė mašinos, sakė nori iki draugo pavažiuoti, tai ir davė jam mašiną. Paklausė brolio, ar jis buvo girtas, tai pasakė, kad jis buvo girtas, bet nevairavo. Automobilis dabar grąžintas. Sutinka laiduoti už brolį.

Liudytojas V. B. (policijos pareigūnas) apklaustas teisme parodė, jog patruliuojant Kėdainių rajone buvo gautas pranešimas, kad Kėdainiuose važinėja džipas su belgiškais ar olandiškais numeriais, kurio vairuotojas neblaivus. Automobilis yra prie J. Basanavičiaus g. 80 pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvažiuojant į aikštelę, išvažinėjo automobilis ir paklausė ar matė džipą, tai atsakė, kad visiškai girtas, gal prieš minutę laiko, važinėjo šaligatviais, bei nurodė kur tas džipas stovi. Aikštelės kampe, prie „Žalios stotelės“ lauko prekybos, stovėjo džipas, kuriame sėdėjo trys vyriškiai, kaltinamasis prie vairo, priekyje dar vienas ir gale kitas asmuo, kurie visi buvo akivaizdžiai išgėrę. Priėjus, bendravo su vairuotoju, kuris pradžioje neigė vairavęs, sakė, kad stovi ir laukia, bet negalėjo nurodyti ko laukia. Nerišliai kalbėjo. Dar kartą tyrėjas paskambino pranešėjai, kad patvirtintų, kad būtent tie vyrai norėjo prieš tą merginą pasirodyti su džipu. Bendraujant su kaltinamuoju, kai kalbėjo akis į akį, pastarasis bandė rasti bendrų pažįstamų, kad viską sutvarkyti, bet pinigų nesiūlė. Iš jo kalbos suprato, kad jis vairavo tą automobilį, kad atvairavo ir būtų išvairavęs. Jo elgesys leido suprasti, jeigu jis nebūtų kaltas, tai nebūtų ieškojęs bendrų pažįstamų, kurie galėtų paveikti jį, ar kolegą. Liudytojai jiems nurodė, kad ką tik džipas važiavo. Bendravo su kitais keleiviais iš džipo automobilio, kurie neneigė, kad vairavo R. Š.. Automobilyje rado tris asmenis, vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis Š. Variklį tikrino, jis buvo šiltas. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kas vairavo automobilį.

Liudytoja V. B. apklausta teisme parodė, būnant aikštelėje prie Giraitės prekyvietės pamatė keistai, įtartinai važiuojantį automobilį. Įvažiavęs į aikštelę automobilis prie kiekvieno stovinčio automobilio privažiavo, nei vienas asmuo iš mašinos neišlipo. Numeriai buvo nelietuviški. Išvažinėjant iš aikštelės, automobilis važiavo per pievą, per iškilią pėsčiųjų perėją. Gal po 15-20 min. parvažiavo, vėl prie kiekvieno automobilio sustojo. Nusprendė iškviesti policiją kol nieko neatsitiko. Matė kaip to automobilio, kuris kėlė įtarimą, vairuotojas vairuoja neblaivus, jis išvažiavo, po to grįžo, bet iš to automobilio niekas neišlipo, nes jis buvo prie pat jų, iki kol atvyko pareigūnai, nes juos stebėjo. Patvirtina, jog kai automobilis grįžo iš jo niekas neišlipo ir niekas neįlipo į tą automobilį. Kaip pareigūnai atvažiavo taip ir rado automobilį bei jame esančius asmenis.

Liudytojas R. K. (policijos pareigūnas) apklaustas teisme parodė, jog gavo bylą atlikti ikiteisminį tyrimą, kurioje pareiškė įtarimą R. Š. dėl vairavimo esant neblaiviam. Įtariamojo apklausoje dalyvavo advokatas I. Meškauskas. R. Š. parodė, kad lapkričio 24 d. atvažiavo į Kėdainius, vartojo alkoholį, važinėjo po miestą su draugais. Kartu važinėjosi P. ir K.. Sutiko su alkoholio matuoklio rezultatais, jų neginčijo. Pripažino, kad vairavo, nuoširdžiai gailėjosi. Mašina priklausė jo broliui T. Š. Atvyko brolis prašė grąžinti automobilį ir sutiko būti jo laiduotoju. Ikiteisminio tyrimo metu buvo vaizdo įrašai, kuriuos išėmė ir peržiūrėjo. Jame matėsi, kad tamsios spalvos „JEEP GRAND CHEROKEE“ važinėjo po miestą, važiavo J. Basanavičiaus g. link centro, nuo Kauno pusės, sustoja centrinės „Maxima“ aikštelėje, pastovi. P. išlipa, kažkur tai nueina. Po to važiuoja Josvainių gatve ir važiuoja link J. Basanavičiaus g. 80 aikštelės, sustoja aikštelėje, niekas nelipa, sustoja prie vienos mašinos, prie kitos ir nuvažiuoja į kampą bei atvažiuoja policijos pareigūnai. Iš vaizdo įrašo galima vairuotoją pagal aprangą atpažinti. Prieš sulaikant jis buvo nufotografuotas, ir jis buvo su tais rūbais, su kuriais jis buvo sulaikytas. Kai išlipa P., salone užsidega šviesa ir aiškiai matosi kas sėdi už vairo, tai Š. drabužiai. Du kartus apklausė R. Š. ir jo pozicija buvo vienoda, jis kaltę pripažino. A. K. kalbos nebuvo. Apklausos protokolus R. Š. perskaitė, pasirašė, sutiko su parašytu tekstu, dalyvaujant advokatui.

Liudytojas K. S. apklaustas teisme parodė, kad R. Š. 19 val. ar 20 val. skambino jam telefonu ir prašė po poros valandų parvairuoti mašiną iš Kėdainių į Kaniukus, Kauno r. kur jis gyvena, praėjus tam laikui, skambino jam, bet telefonas jau buvo išjungtas. Tądien jis dirbo ir grįždamas iš darbo, prieš 19 val., buvo privažiavęs prie R. Š. automobilio, bet su jais tą dieną nevažinėjo.

Liudytojas A. P. apklaustas teisme parodė, kad datos nepamena. Su D. atėjo iki Š., nes jis buvo aikštelėje prie IKI parduotuvės. Š. buvo su džipu, į kurį įlipo, bet automobilio numerio nepamena, bet jis buvo ne lietuviškas. Buvo trise. Sėdėjo automobilyje. Jis (A. P.) atsigėrė alaus ir atvažiavo pareigūnai. Š. jau lyg buvo išgėręs. Aikštelėje truputį važiavo. Automobilį vairavo R. Kitų asmenų privažiavusių, priėjusių nebuvo. Jis sėdėjo gale, o priekyje prie vairo sėdėjo R., šalia jo D.

Liudytojas D. K. apklaustas teisme parodė, kad aikštelėje prie IKI parduotuvės, esančios Kėdainių m., kaltinamojo R. automobilyje sėdėjo ir gėrė alų. Po aikštelę važinėjo, dėl girtumo nepamena, ar dar kur buvo nuvažiavę. Automobilyje buvo trise. Kitų asmenų atėjusių, ar atvažiavusių nebuvo. Sėdėjo priekyje, R. už vairo, o P. gale. Kiti asmenys automobilio nevairavo. Automobilį vairavo tik Š.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 24 d., 23.58 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, aikštelėje buvo sulaikytas akivaizdžiai neblaivus, vėliau nustatytas 2,55 promilių girtumas, R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris kaip įtariama 2019 m. lapkričio 24 d., 23.45 val., vairavo automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. Š. neigia vairavimo faktą. R. Š. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 13–15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, priešais pastatą yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, nuo pastato dešinėje pusėje, pačiame gale matyti stovintį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra juodos spalvos, stovi ant keturių ratų, automobilio langai ir durelių spynelės tvarkingos. Ant automobilio matosi smulkūs pabraižymai ir rūdys. Apžiūrimas automobilio salono priekinė dalis, ant priekinės automobilio panelės matyti pritvirtinta navigacija, apžiūrint automobilio salono galinę dalį, ant galinės panelės matosi dėklas su atsuktuvais, už vairuotojo sėdynės ant grindų matosi 1,5 l talpos plastikinis butelis su užrašu „Coca Cola“, jis yra nepilnas. Apžiūrint automobilio bagažinę, joje matyti automobilinis žibintas ir dėklas su užvedimo laidais. Automobilis su jame esančiais daiktais nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kėdainiuose, Respublikos g. 12A (1 t., b. l. 16–25).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARCK-0016 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. lapkričio 25 d., 1.16 val., R. Š. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 26–27).

2019 m. lapkričio 25 d. 00.55 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyr. tyrėja A. M. – Einikienė nustatė R. Š. šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, patikrino alkotesteriu. R. Š. nustatytas 2,58 ir 2,55 promilės neblaivumas ( 1 t., b. l. 28).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. Š. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus užsienio kalba Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–35).

Iš transporto priemonės perdavimo akto matyti, kad automobilis Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti UAB „Keleriškių metalistas“, adresu Kėdainiai, Respublikos g. 12A (1 t., b. l. 41).

Iš 2019 m. lapkričio 26 d. vyr. tyrėjo R. K. sprendimo matyti, kad automobilis su dokumentais 2019 m. lapkričio 26 d. pagal pakvitavimą buvo grąžintas savininkui T. Š. (1 t., b. l. 36, 43-46).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Jeep Grand Cherokee“, 2003 m. gamybos, dyzeliniu varikliu, kaina 2554 Eur be PVM (1 t., b. l. 41).

Iš tarnybinio pranešimo dėl nesaugaus vairavimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 25 d. apie 23.50 val. iš Kauno AVPK buvo gautas pranešimas, kad Kėdainiuose, J. Basanavičiaus 80, važinėja visureigis kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus į įvykio vietą automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas stovintis automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (olandiški). Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kauno rajone, Kaniūkų kaime bei priekinėje keleivio vietoje sėdintis D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir galinėje sėdynėje sėdintis A. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus asmens ar tai jis vairavo automobilį, jis tai paneigė teigė, kad važiavo draugas, tačiau negalėjo nurodyti nei jo vardo nei pavardės. Apžiūrint automobilį, buvo pastebėta, kad variklio dangtis yra karštas, tai reiškia, kad automobiliu buvo, ką tik naudotasi. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti blaivumą jis tai daryti atsisakė, tačiau aiškinantis įvykio aplinkybes, maždaug už valandos jis sutiko pasitikrinti alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas praėjus 20 minučių pakartotiniu pūtimu nustatytas 2,55 promilių girtumas. R. Š. sulaikytas pristatytas į Kėdainių r. PK (1 t., b. l. 51).

Iš tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo matyti, kad 2019 m. lapkričio 24 d., apie 24 val., pagal gautą iškvietimą buvo vykta į J. Basanavičiaus g. 80, esančią Kėdainiuose, kur galimai neblaivus vairuotojas važinėja su džipu. Atvykus į minėtą aikštelę, jokio balto džipo, kaip buvo minėta pranešime nebuvo pastebėta. Tada buvo susisiekta telefonu, tel. (duomenys neskelbtini) su pranešėja ir paaiškėjo, kad džipas yra ne baltos spalvos kaip minima pranešime, o juodos ir jis dabar stovi prie „Žalios stotelės“ tvoros, o visi yra viduje. Bendraujant su pranešėja, buvo klausta ar ši matė, kas vairavo tą automobilį, tačiau pranešėja aiškino konkrečiai nemačiusi, tačiau dabar tas vairuotojas sėdi savo vietoje ir iš automobilio niekas išlipę nebuvo. Paklausus ar pranešėja duos parodymus, ši atsakė neigiamai ir savo duomenų nepateikė, nes sakė, kad bijo liudyti. Vėliau, siekiant papildomai pabendrauti su pranešėja, ši telefonu jau nebeatsiliepė. Kolegų ekipažas privažiavęs prie stovinčio automobilio juodos spalvos Jeep sustojo ir kolega V. B. nuėjo prie vairuotojo vietos. Iš vairuotojo vietos išlipo stipriai svirduliuojantis ir akivaizdžiai neblaivus vyras. Vyras pateikė kažkokius dokumentus ir kartu su V. B. nuėjo į jo tarnybinį automobilį. Tą matė, kadangi sėdėjo kitame tarnybiniame automobilyje ir bendravo telefonu su prie miesto stebėjimo kamerų dirbančiu darbuotoju. Kaip suprato Jeep vairuotojas – R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, iš pradžių atsisakė tikrintis girtumą ir dėl to buvo sulaikytas, ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Automobilyje dar buvo 2 keleiviai: vienas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje – D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais ir gale sėdėjęs A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, aiškino automobilio nevairavę. Nuvykus prie miesto stebėjimo kamerų pulto nustatyta, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“ į aikštelę įvažiuoja 23.45 val., atvažiuoja Josvainių gatve. Aikštelėje matyti kaip automobilis sustojo prie kitų automobilių ir jame matyti keleivio pusėje ir priekyje ir gale sėdintys asmenys. Po minutės automobilis nuvažiuoja prie tvoros ir ten stovi kol atvyksta pareigūnai. Dar prieš tai minėtas automobilis yra užfiksuotas prie „Maximos“, Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 49, kur konkrečiai matosi, jog automobilio gale sėdėjo ir buvo išlipęs A. P., priekyje keleivio sėdynėje sėdi D. K., o už automobilio vairo sėdi saugos diržą užsisegęs R. Š.. Kad sulyginti vaizdo įraše matomo asmens drabužius su R. Š. vilkimais drabužiais, asmens kratos metu R. Š. nufotografuotas. Vaizdo įrašai išsaugoti ir bus pateikti pateikus oficialius užklausimus. Dar yra tikslinga nuvykti ir pažiūrėti darbo dieną ar „Žalioje stotelėje“, Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, nėra vaizdo kamerų nukreiptų į automobilių stovėjimo aikštelę (1 t., b. l. 52).

Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimi trys vaizdo įrašai pateikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios arkos skyriaus stebėtojo E. A.. Kompiuteryje paleidžiamas failas kurio pavadinimas „Centras_20191124_233427.exe“. Ekrane pasirodo vaizdas kuriame matosi Kėdainių miesto J. Basanavičiaus gatvė, vaizdo apačioje fiksuojama data ir laikas 2019 m. lapkričio 24 d., 23:35:00 val. Gatvėje važiuoja juodos spalvos automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinių numerių nesimato, automobilis 23:35:05 val. važiuoja į Knypavos gatvę. Kamera toliau filmuoja gatvę. 23:35:36 val. kamera filmuoja J. Basanavičiaus g. 53, esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių aikštelę. Čia matosi stovintis automobilis „Jeep Grand Cherokee“, netrukus atsidaro galinės automobilio durys, išlipa vyras ir nueina toliau nuo automobilio. Automobilio salone užsidega šviesos. Jo priekyje sėdi du vyrai. Vairuotojas dėvi šviesiai pilkos spalvos džemperį ir tamsesnės spalvos striukę, veido nesimato. Netrukus kamera nusisuka. Toliau įraše fiksuojama nereikšminga informacija. Kompiuteryje atidaromas antras failas, kurio pavadinimas „Josvainiu 20191124_234500.exe“. Vaizdo įraše matosi Kėdainių miesto Josvainių gatvė. 2019 m. lapkričio 24 d. 23:45:24 val. Josvainių gatve link J. Basanavičiaus gatvės sankryžos važiuoja automobilis „Jeep Grand Cherokee“, juodos spalvos, valstybinių numerių nesimato. Privažiavęs sankryžą sustoja. Įrašas 23:45:42 val. išsijungia. Kompiuteryje paleidžiamas trečias failas, kurio pavadinimas „Giraite_20191124_234500.exe“. Vaizdo įraše matosi Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, esančios aikštelės vaizdas. 2019 m. lapkričio 24 d., 23:45:49 vaizdo įraše matosi į aikštelę įvažiuojantis „Jeep Grand Cherokee“, juodos spalvos, valstybinių numerių nesimato. Automobilis sustoja aikštelės viduryje. Niekas iš automobilio nelipa. Po kurio laiko kamera nusisuka. Vėl filmuoja aikštelę 23:48 val. Automobilis „Jeep Grand Cherokee“, juodos spalvos, jau stovi aikšteles krašte, arčiau Pavasario g. 39 namo. 23:57 val. atvažiuoja policijos automobilis. Apžiūra baigta. Vaizdo įrašai įrašyti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 55–56).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. Š. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. 2019 m. lapkričio 24 d., apie 23.45 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 80, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,55 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino. Tačiau apklaustas teisme, pradžioje nurodė, jog kaltės nepripažįsta, ginčijo aplinkybę, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, motyvuodamas, jog automobilyje tik sėdėjo. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Vėliau, po liudytojų apklausos, kaltinamasis nurodė, jog kaltu prisipažįsta.

Kaltinamojo R. Š. kaltė yra įrodyta liudytojos V. B. parodymais, kuri patvirtino, jog įtartinas automobilis įvažiavo į aikštelę ir iki kol atvyko policijos pareigūnai iš jo niekas neišlipo ir į jį neįlipo. Kaip pareigūnai atvažiavo taip ir rado automobilį bei jame esančius asmenis. Liudytojas V. B. (policijos pareigūnas) patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie J. Basanavičiaus g. 80 pastato, buvo rastas džipas su belgiškais ar olandiškais numeriais. Pašaliniai asmenys jam nurodė, jog džipas važinėjo šaligatviais, bei nurodė kur tas džipas stovi. Džipe sėdėjo trys vyriškiai, kaltinamasis prie vairo, priekyje dar vienas ir gale kitas asmuo, kurie visi buvo akivaizdžiai išgėrę. Vairuotojas (R. Š.) pradžioje neigė vairavęs, sakė, kad stovi ir laukia, bet negalėjo nurodyti ko laukia. Bandė rasti bendrų pažįstamų, kad viską sutvarkyti. Automobilio keleiviai neneigė, kad vairavo R. Š. Liudytojas K. S. paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog jis vairavo transporto priemonę ir patvirtino, jog jis tądien su R. Š. automobiliu nevažiavo ir su jais nebuvo. Liudytojas A. P. taip pat patvirtino, jog automobilyje sėdėjo trise, aikštelėje truputį važiavo. Automobilį vairavo R. Kitų asmenų privažiavusių, priėjusių nebuvo. Jis sėdėjo gale, o priekyje prie vairo sėdėjo R, šalia jo D. Liudytojas D. K. nurodė analogiškas aplinkybes, jog automobilį vairavo tik Š. Kiti asmenys automobilio nevairavo. Liudytojas R. K. (policijos pareigūnas) taip pat patvirtino, jog apklausė ikiteisminio tyrimo metu R. Š., jo apklausoje dalyvavo advokatas Ignas Meškauskas. Apklausos protokolus R. Š. perskaitė, pasirašė, sutiko su parašytu tekstu. R. Š. jam nurodė jog lapkričio 24 d. atvažiavo į Kėdainius, vartojo alkoholį, važinėjo po miestą su draugais. Kartu važinėjosi P. ir K. Sutiko su alkoholio matuoklio rezultatais, jų neginčijo. Pripažino, kad vairavo, nuoširdžiai gailėjosi. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir peržiūrėti vaizdo įrašai. Tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus patvirtina alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyti duomenys, jog patikrinus alkotesteriu, kaltinamajam R. Š. neblaivumą, jam buvo nustatytas 2,58 ir 2,55 promilės neblaivumas ( 1 t., b. l. 28). Taip pat neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyr. tyrėja A. M. – Einikienė nustatė kaltinamajam šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, patikrino alkotesteriu. R. Š. nustatytas 2,58 ir 2,55 promilės neblaivumas ( 1 t., b. l. 28). Kaltinamojo iškelta gynybos versija paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas neturi pagrindo, netikėti liudytojų parodymais, kadangi tarp kaltinamojo ir liudytojų nenustatyta jokių asmeninių santykių, nėra pagrindo teigti, kad liudytojai turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio netaikymo

Kaltinamasis R. Š. teismo posėdžio metu prašė vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Analogišką prašymą teismui pateikė ir pretendentas į laiduotojas T. Š., kuris apklaustas teismo posėdžio metu, pareiškė, jog sutinka laiduoti už kaltinamąjį R. Š.

Tokie prašymai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta imperatyvi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga: asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, šios sąlygos nėra. Kadangi kaltinamojo kaltės pripažinimas yra ne savanoriškas, o nulemtas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir nustatytų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokį kaltinamojo prisipažinimą teismas vertina kaip formalų ir nenuoširdų. Be to. kaltinamasis R. Š. yra jau brandi asmenybė (gim. (duomenys neskelbtini), gyvena savarankiškai, dirba. Teismas R. Š. vertina kaip savarankišką, brandų žmogų, teismui dėl jo asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Pretendentas į laiduotojus T. Š. yra kaltinamojo R. Š. brolis, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, nedirba, neteistas, tačiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 86–95). Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo manyti, kad T. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir, kad jis gali daryti teigiamą įtaką jaunesniam broliui. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas T. Š. priklausančią transporto priemonę, pastarasis nesugebėjo užtikrinti, jog kaltinamasis nevairuotų transporto priemonės būdamas neblaivus. Šiame kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kelia abejonių dėl papildomo auklėjimo R. Š. poreikio bei jo rezultatų, taip pat laiduotojo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti jog jis ateityje nenusikalstų. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta aukščiau, T. Š. prašymą dėl laidavimo teismas laiko formaliu, kaip siekį padėti R. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi R. Š. baudžiamosios atsakomybės, kaltės ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 papunktyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 (2500 eurų) iki 2 000 MGL (100000 eurų) dydžio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

Kaltinamojo gynėjas advokatas Ignas Meškauskas prašė nepaisant kaltinamojo nurodytos pozijos dėl kaltės, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Prokurorė nurodė, jog kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, motyvuodama, jog pastarasis kaltu prisipažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų.

Šie prokurorės argumentai, teismo vertinimu, yra pagrįsti.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama esanti tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir atsižvelgiant į teismų praktiką, asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

Kaltinamasis R. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Prokurorei bylą perdavus į teismą nagrinėjimui pagreitinto proceso tvarka kaltinamasis R. Š. kaltės nepripažino, motyvuodamas, jog jis automobilio nevairavo, tik jame sėdėjo. Automobilį vairavo K. S. Nurodė, jog ir ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nurodė, kad automobilio nevairavo, bet kodėl jie taip surašė, nežino. Taip pat nežino, kaip po apklausos, protokole atsirado jo parašas. Vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus, pastarasis nurodė, jog kaltu prisipažįsta. Iš to matyti, kad kaltinamojo kaltės pripažinimas yra ne savanoriškas, o nulemtas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir nustatytų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokį kaltinamojo prisipažinimą teismas vertina kaip formalų ir nenuoširdų. Bylos duomenys patvirtina, kad R. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, tačiau teisme savo parodymus nuolat keitė dėl svarbių detalių, bandė švelninti savo atliekamus veiksmus. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymų, kuriuose nutylima apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylos sprendimui, taip pat nurodymas sau naudingų, bylos duomenimis neatitinkančių ir nepatvirtinančių, aplinkybių nurodymas, negali būti laikomas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, todėl toks kaltinamojo gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 155), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 156), dirba (1 t. b. l. 159). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaikytinių neturi. R. Š. klaidino teismą, bandė meluoti siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir su juo važiavusiems asmenims. Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, dirbančiam ir gaunančiam nuolatines pajamas kaltinamajam atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes skirtina prokurorės pasiūlyta švelniausia bausmės rūšis - bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam skirtina bauda, nustatant jos dydį artimą šios bausmės rūšies sankcijos minimumui. Baudos dydis apskaičiuojamas, taikant bazinį baudos dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 50 Eur.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,55 promilių neblaivumas), turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant didesnį nei minimalų terminą – 2 metams 6 mėnesiams.

Byloje nustatyta, kad R. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra T. Š., taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Jeep Grand Cherokee“, kaina – 2554 Eur be PVM (1 t., b. l. 41). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius dokumentus, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kurios dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kaltinamasis nurodė, jog jo materialinė padėtis labai gera, dirba, gauna apie 3000 eurų pajamų per mėnesį, išlaikytinių neturi, todėl jam skirtina visa konfiskuotino turto vertės suma – 2554 eurų. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, turi galimybę dirbti ir gauti pajamų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, todėl nėra pagrindo tokios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti ar ją mažinti.

Kiti klausimai

Kaltinamasis nuo 2019 m. lapkričio 24 d. 23.58 val. iki 2019 m. lapkričio 25 d. 15.15 val. (1 parą) (b. l. 111, 113) buvo laikinai sulaikytas, šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 139–149), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinių ieškinių negauta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis bei jo dokumentai, grąžinti automobilio savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai ir dokumentai paliktini T. Š. žinioje.

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 5,58 Eur), priteisti iš kaltinamojo, valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 150 MGL – 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 100 MGL – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (vieną parą – 2 MGL) ir nustatyti galutinę bausmę R. Š. ­– 98 MGL - 4900 eurų (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti R. Š., kad jis per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą (4900 eurų) į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 204) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą arba elektroniniu paštu kedainiu.rumai@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Š. ­paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, apie tai pranešti Valstybės įmonei „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2019 m. lapkričio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2554,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktinius įrodymus: CD su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis bei jo dokumentai, grąžinti automobilio savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai ir dokumentai paliktini T. Š. žinioje.

Iš nuteistojo R. Š. priteisti 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė