Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 str. 1d. 1p.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1d., 2d., 3d.). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1d.).

Byloje pateikti įrodymai, kad 2010 m. kovo 12 d. mirė S. N., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Velžio k., Panevėžio r. (7 b.l.). Dėl motinos turto paveldėjimo į notarą kreipėsi ir 219/1531 dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ kitų kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. balandžio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr. 1277) paveldėjo mirusiosios dukra I. M. (19, 23, 24, 25, 34-38 b.l.). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad į kitas dalis paveldimo turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš įrodymų matyti, kad N. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra 2001 m. lapkričio 26 d. mirusio B. N. sūnus ir S. N. anūkas ( 5, 6, 8 b.l.). Pareiškėjas turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jo tėvo B. N., kuris būtų buvęs įpėdinis (CK 5.12 str.). Byloje pateiktos paveldėjimo bylos kopijoje yra pateiktas 2010-06-10 N. N. ir jį atstovaujančios įstatyminės atstovės D. N. prašymas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po S. N. mirties, nes norės paveldėti, kreipsis į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo (26 b.l.). Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis (buvo nepilnų 17 metų amžiaus), todėl jis pats savarankiškai negalėjo įgyvendinti jam priklausančią paveldėjimo teisę. Priimti palikimą po senolės mirties jis galėjo tik atstovaujamas įstatyminės atstovės savo motinos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja pareiškėjo motina D. N. nurodė, kad ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo, tačiau iki galo nesutvarkė visų reikalingų dokumentų, nes buvo reikalingas teismo leidimas. Jai buvo paaiškinta, kad dokumentų tvarkymui reikės 400 Lt, kurių ji, gaudama minimalią algą, neturėjo. Be to, negalėjo bet kada išeiti iš darbo, manė, kad pradėtus tvarkyti dokumentus baigs sutvarkyti vėliau finansiškai sustiprėjusi.

Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d. numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-22 nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S. , bylos Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys : jo nepilnametystė, siekimas įsigyti vidurinį išsilavinimą, sunki materialinė padėtis, netekus tėvo, neturėjimas gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių, laikytinos svarbiomis. Tai, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis ir jo motina laiku nesutvarkė reikalingų dokumentų, tuo metu nepriklausė nuo N. N. valios ir noro. Šias liudytojos D. N. nurodytas aplinkybes teismas laiko objektyvaus pobūdžio kliūtimi tvarkant nepilnamečio sūnaus paveldėjimo dokumentus. Teismas negali sutikti su suinteresuoto asmens I. M. paaiškinimu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, nes tiek ji, tiek N. N. turėjo tokias pat galimybes laiku susitvarkyti dokumentus. Atsižvelgiant į teismui pateiktus rašytinius įrodymus: gimimo liudijimo kopiją (5 b.l.), S. N. mirties liudijimo kopiją (7 b.l.), B. N. mirties liudijimo kopija (8 b.l.), N. N. brandos atestato kopiją (10 b.l), pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojos paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad N. N. terminą palikimui priimti yra praleidęs dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal Testamento registro duomenis registre nėra užregistruotų S. N. sudarytų testamentų (23 b.l.), suinteresuotas asmuo I. M. paveldėjo tik dalį jai pagal įstatymą priklausančio turto (34-38 b.l.), darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės (palikimo perėjimas valstybei) nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjo teisės priimti palikimą savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Tad laiko tikslinga pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jo senolės S. N. palikimui priimti (CK 5.50 str., 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėjas 2013 m. vasario 20 d. antrinės teisinės pagalbos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (4 b.l.). Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylinėjimosi išlaidos paliekamos valstybei ( CPK 93 str.1,4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pratęsti N. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą 2010 m. kovo 12 d. mirusios jo senolės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.