- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- 1-1985-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06686-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno raj., dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2018-02-08 apie 13.14 val., vairuodamas automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) nuovažoje link kelio (duomenys neskelbtini) kairės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkreti nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje - 2.92 promilės etilo alkoholio, bei sukėlė eismo įvykį, t.y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-02-08 buvo svečiuose pas draugus, kur šventė vieno iš jų gimtadienį. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13.10 val. automobiliu “Jaguar X-Type” išvažiavo namo. Važiavo (duomenys neskelbtini). Privažiavo degalinę dešinėje pusėje, apsisuko ir grįžo namo į Ramučius, (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Po maždaug 10-15 minučių atvyko policijos patruliai. Jis dar nebuvo net nusirengęs. Pareigūnai paklausė ar kieme jo "Jaguar" modelio automobilis. Atsakė, kad jo. Klausė, kodėl vairavo, nes prie " (duomenys neskelbtini)" apgadinti kelio atitvarai. Kažką atsakė. Vėliau jau vangiai pamena, ką jiems atsakinėjo, nes pripažįsta, kad buvo neblaivus. Jam patruliai alkotesteriu nustatė girtumą virš 2 promilių, tiksliai nepamena. Po to buvo vežamas į Kauno klinikas "Duoti kraują". Čia irgi vangiai viską pamena. Po klinikų policijos patruliai jį parvežė į namus. Namuose sugalvojo, kad jam reikia atsiimti savo automobilį, kuris buvo nutransportuotasiš kiemo. Paprašė namuose buvusio sūnėno T., kad jį nuvežtų iki Kauno kelių policijos. Jį nuvežė T. Kelių policijos pareigūnai jam patarė atvykti kitą dieną pas tyrimą atliksiantį tyrėją, kai bus blaivus. Daug nebendravo ir T. po to jį parvežė namo. A. V. visiškai pripažįsta savo kaltę, kad būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį "Jaguar X-Type", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kelio atitvarus ir nuvažiavo namo. Labai dėl to gailisi.
Laiduoju prašoma A. B. paaiškino, kad kaltinamąjį A. V. pažįsta, nes jo žmona yra A. B. krikšto dukra. Pažįsta A. V. nuo jo vedybų- apie 10 metų, gal daugiau. Kaltinamąjį gali apibūdinti kaip draugišką, labai ramų žmogų. Juos daugiausiai sieja žvejyba. Žino, kad A. V. yra mašinų specialistas. Į jį A. B. kreipiasi, kai reikia pagalbos. Jo nuomone, A. V. turėtų jo klausyti, nes vertina A. B. nuomonę. Pats A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Jo alga „ į rankas“- apie 900 €.
Kadangi kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Liudytojas G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-02-08 apie 13.00 val. vairavo automobile “VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kelio. Staiga jį pralenkė "Jaguar" modelio automobilis, kuris važiavo ženkliai greičiau, nei jis. Minėtas automobilis įtartinai manevravo, lyg vairuotojas būtų neblaivus ar komplikuotos sveikatos. "Jaguar" automobilis kliudė kelio atitvarus dešinėje pusėje pagal važiavimo kryptį ir važiavo toliau link (duomenys neskelbtini) kelio kryptimi link Vilniaus. Dešiniau buvo UAB " (duomenys neskelbtini)" teritorija. G. Č. pradėjo "Jaguar" automobilį sekti paskui. Įtardamas esant vairuotoją neblaivų, savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrosios pagalbos centrą "112" ir pranešė, kad seka įtartinai manevruojantį "Jaguar" automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, pasakė jo judėjimo kryptį. "Jaguar" važiavo iki degalinės, esančios už UAB " (duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) kelio šalikėlėje, įvažiavo į jos teritoriją, čia vos nekliudė stovėjusio "Chrysler Voyager" automobilio, apsisuko, toliau važiavo greta UAB " (duomenys neskelbtini)" esančiu pravažiuojančiu keliu kryptimi link (duomenys neskelbtini). Čia privažiavęs seną kavinę " (duomenys neskelbtini)", jis įsuko į kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini) ir važiavo toliau. Daugiau nerizikuodamas, nes važiuojant paskui galėjo nukentėti jo vairuojamas automobilis, G. Č. pasuko į aplinkelį link (duomenys neskelbtini) ir važiavo kryptimi link Vilniaus. Toliau minėto "Jaguar" automobilio nesekė. Paskambinus Kauno Kelių policijos tyrėjui, sutartu metu atvyko į apklausą. Kas vairavo "Jaguar", tuo metu nematė, nes važiavo tik iš galo ir negalėjo matyti vairuotojo veido. Taip pat nematė kiek asmenų važiavo automobilyje. G. Č. automobilis apgadintas nebuvo (b.l.40).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Kauno r., Ramučių k. (duomenys neskelbtini) jau apie 19 metų su vyru R. V. ir sūnumi T. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Su jais taip pat gyvena vyro brolis A. V. su savo sūnumi N. V., gim. (duomenys neskelbtini). Švogeris A. V. 2018 m. sausio mėnesį nusipirko automobilį "Jaguar", kuriuo pastoviai naudojasi. Jos šeima turi įsigiję kitą automobilį "Subaru Legacy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo važinėja. Kadangi ji teisės vairuoti neturi, o vyras R. išvykęs dirbti nuo 2017 m. pavasario į Vokietiją, tai šiuo automobiliu naudojasi tik jos sūnus T.. 2018-02-08 iki maždaug 11.00 val. matė, kad kieme dar stovėjo "Jaguar". Vėliau šio automobilio kieme jau nebuvo. Dar kvietė T. atsikelti, kad ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Pamažu besiruošiant išvažiuoti pamatė, kad į kiemą įvažiavo policija. Kieme taip pat stovėjo A. priklausantis "Jaguar" automobilis. Pareigūnai paskambino į duris, jas atidarė. Pareigūnai paklausė: "Kur automobilio vairuotojas?". Tuomet ji nuvedė pareigūnus į rūsį, kur yra A. gyvenamasis kambarys. Čia pareigūnai A. ir rado. Vėliau pareigūnų paklausė, kas atsitiko. Jai buvo pasakyta, kad su šiuo automobiliu įvykdytas eismo įvykis, kurį vairavo neblaivus "Jaguar" vairuotojas. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad vairuotojas yra A.. Jam alkotesteriu nustatė apie 2.50 promilės girtumą. Sakė, kad A. turės vykti su pareigūnais. Kol išsiruošė su T. išvažiuoti, vienas pareigūnų ekipažas išvyko su A., o kiti pareigūnai atvyko. Vėliau su sūnumi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžusi maždaug po valandos, kieme A. priklausančio "Jaguar" jau nerado. A. V. savo "Jaguar" automobilio raktelius visada laikydavo pas save. Jos sūnus T. juo niekada nesinaudodavo, nes turi savo. Pas patį A. tą dieną svečių nesilankė ir niekas kitas jo automobiliu naudotis negalėjo (b.l. 43).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-02-08 su kolega N. Z. dirbo tarnybiniu automobiliu "Skoda Octavia Superb", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 13.14 val. per radijo ryšį gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kad „..Iš autostrados prie " (duomenys neskelbtini)" įvažiavo a/m "Jaguar", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuoja nesaugiai manevruodamas, trankosi į kelio atitvarus". Kauno AVPK budėtojas pranešė, kad automobilio savininkas registruotas Kauno r., Ramučių k., (duomenys neskelbtini). Apie 13.20 val. privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Kieme stovėjo "Jaguar", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio šviesos buvo įjungtos, dešinysis šonas apibraižytas. Pagal išorės požymius buvo matyti, kad transporto priemonė šviežiai dalyvavo eismo įvykyje. Paskambino į duris. Jas atidarė moteris, prisistatė esanti J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jos paklausė, kas grįžo su "Jaguar" automobiliu. Sakė, kad nematė, kas vairavo, tačiau automobilis priklauso A. V.. Paklausus, kur jis yra, ji nurodė duris pusrūsyje, kur jis gyvena. J. V. sakė mačiusi kaip 11.00 val. A. "Jaguar" automobiliu išvažiavo iš kiemo. Moteris atidarė duris. Kambaryje buvo vienas vyriškis. Prisistatė A. V.. Vyriškis dar buvo nenusiavęs batų ir nenusirengęs. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, sklido aštrus alkoholio tvaikas. A. V. pradėjo grubiai kalbėti. Klausė: "Kas yra, kokios problemos, koks tau skirtumas?". Kadangi dar A. V. buvo net nenusirengęs, paprašė išeiti į kiemą apžiūrėti jo automobilį. Išėjo visi į kiemą. Kolega N. Z. paklausė kaip jis gali neblaivus vairuoti. Tada A. V. pradėjo ciniškai atsikalbinėti: "O tu manęs nepagavai, koks tau skirtumas?". Paklausė, kur raktai nuo automobilio. Tada A. V. ištraukė iš kelnių kišenės automobilio raktelius. Buvo akivaizdu, kad automobilį vairavo A. V., kitų asmenų kieme nebuvo. Alkotesteriu kolega N. Z. A. V. nustatė 2.48 promilės girtumą. Tada A. V. paklausė: "Ar galiu kaip nors su jumis susitarti". Jie paaiškino, kad už tokio pobūdžio veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tada A. V. pasakė: "Aš nevairavau, jūs neįrodysit, manęs už vairo nepagavai". Tada R. V. per radijo ryšį pranešė Kauno AVPK budėtojui, kad "Jaguar" automobilio vairuotojas neblaivus, "pučia" 2.48 promilės. Budėtojas atsiuntė kitą patrulių ekipažą. Kol atvyko kitas ekipažas, A. V. sėdėjo tarnybinio automobilio gale. Automobilyje snūduriavo. Jei tik ko paklausdavo, jis atrėždavo: "Koks tavo reikalas?" Atvykus kitam patrulių ekipažui, juos paliko kontroliuoti "Jaguar", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportavimą į aikštelę, o jie su A. V. vyko į Kauno klinikas. Vežant į Kauno klinikas A. V. kelis kartus prisipažino, kad vairavo automobilį. Kauno klinikose A. V. "davė kraują". Čia jis jau kiek prablaivėjo. Pradėjo kalbėti, kad jo draugas vairavo. Paklausus, koks draugas, vėl atsakė: "O koks tau skirtumas?" Pradėjo kalbėti apie T.. Kadangi buvo girtas, jo daugiau nekalbino. Budėtojo nurodymu A. V. parvežė namo į Ramučių k. (duomenys neskelbtini). Vėliau nuvyko į Kelių policijos valdybą, kur parašė paaiškinimą dėl šio įvykio aplinkybių. Netrukus atvyko A. V. su vyriškiu, kurį vadino T.. Tai buvo tas pats vyriškis, kurį buvo radę (duomenys neskelbtini) namuose, tačiau jis nieko namuose nesakė apie tai, kad būtų vairavęs. Tiesiog buvo nuošalyje. Jis A. V. buvo sūnėnas. Tą pasakė pats T.. Kelių policijos valdybos pareigūnai rekomendavo abiems vyriškiams atvykti, kai bus A. V. blaivus. R. V. su kolega N. Z. grįžo patruliuoti į miestą. Taip pat patikslina, kad bendraujant su A. V. buvo padaryti 2 vaizdo įrašai su garsu. 1 įrašas lauke, (duomenys neskelbtini), prie automobilio, o kitas - vežant į Kauno klinikas. Vaizdo įrašus pateikė Kelių policijos tyrėjui (b.l. 46-47).
Liudytojas N. Z. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojo R. V. parodymus (b.l. 50-51).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos mobilaus būrio patrulių R. V. ir N. Z. pateiktos vaizdo medžiagos, įrašytos į CD formato elektroninę laikmeną matyti, kad viename įraše girdėti kaltinamojo žodžiai: “Nu, važiavau, tai važiavau, tai ką jau...”
Iš Kelių eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2018-02-08 apie 13.14 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties AB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 8-15, 33-35).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad užfiksuota automobilio „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1614/2018 901) matyti, kad A. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.92 promilės etilo alkoholio 60).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminis požymis-transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio.
Nagrinėjamoje byloje teismas nepaneigiamai nustatė, kad transporto priemonę-automobilį „Jaguar X-Type“ vairavo būtent A. V., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,92 % promilių girtumas.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. V. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad prieš pradėdamas vairuoti automobilį, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau sėdo į jam priklausantį automobilį ir nuvažiavo namo.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir yra visiškai įrodyta.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkyne laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojui A. B. be užstato, taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. B. anksčiau neteistas, dirba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas A. B. sutiko būti A. V. laiduotoju, nurodė, kad jų santykiai draugiški, A. V. įsiklauso į jo nuomonę ir pastabas, mano, kad gali daryti A. V. teigiamą įtaką.
BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti A. V. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 66), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltas padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 3 p., A. V. psichiatrijos įskaitoje, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 63 65), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67-68), dirba pagal verslo patent, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.
BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.
Iš bylos medžiagos matyti, kad laiduotojas A. B. anksčiau neteistas, dirbantis, nors administracine tvarka baustas, tačiau už smulkius administracinius pažeidimus. Tiek kaltinamasis A. V., tiek A. B. parodė, kad jų santykiai geri, draugiški, A. V. gerbia A. B. ir klauso į jo nuomonės, ją vertina, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad tarp A. V. ir A. B. būtų buvusi ar yra konfliktinė situacija, todėl tikėtina, kad ateityje A. B. gali daryti teigiamą įtaką A. V. elgesiui. Teismo nuomone, A. B. gali būti kaltinamojo laiduotoja.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotojas A. B. nors ir dirba, tačiau gauna atlyginimą, artimą minimaliaim, todėl, teismo nuomone, skirtinas laidavimas be užstato.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo A. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla A. V. atžvilgiu nutrauktina.
A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
BK 67 str. 2 d. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau neteisėtais jo veiksmai padaryta turtinė žala atlyginta. Be to, pagal BK 54 str. 2 d., viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta, skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. V. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas nustatytinas minimalus.
Dėl automobilio konfiskacijos
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia.
Nors bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. V. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį “Jaguar X-Type” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė registruota jo vardu, tačiau, teismo vertinimu, automobilio konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 traipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausnių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis 2K-218648/2018).
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. V. neblaivus vairavo automobilį pirmą kartą, turi ilgą vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, automobilis, nors ir yra registruotas kaltinamojo vardu, yra šeimos turtas, pats kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad A. V. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, todėl automobilis “Jaguar X-Type” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinis A. V..
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-CD plokštelė, esanti byloje (b.l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, perduodant jį laiduoto A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti A. B., kad jis gali atsisakyti laidavimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Automobilį „Jaguar X-Type” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu ir saugomą Kauno AVPK aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. V..
Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-CD plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. V., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).