- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-72-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06686-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. V. ir jo gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio nuostatomis, dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų terminui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Automobilį „Jaguar X-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu ir saugomą Kauno apskrities VPK aikštelėje, esančioje Chemijos g. 4B, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu už tai, kad jis 2018 m. vasario 8 d. apie 13.14 val., vairuodamas automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuovažoje link kelio A1 „Vilnius-Kaunas -Klaipėda“, kairės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkreti nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2.92 promilės etilo alkoholio, bei sukėlė eismo įvykį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje konstatavo, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir A. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 vienerių metų laikotarpiui. Taip pat įvertinęs A. V. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, poreikį naudotis teise vairuoti transporto priemones darbo reikalais, baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skyrė minimaliam terminui – 1 (vieniems) metams. Taip pat atsižvelgęs į tai, jog yra pagrindas manyti, kad A. V. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, o taip pat ir nevairuos transporto priemonės neblaivus, be to, pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, teismas nusprendė nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika.
3. Skundu Kauno apygardos teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį „Jaguar X-Type“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismui nenustačius pagrindų taikyti šias priemones, prokuroras prašo nustatyti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su užstatu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3.1. Skunde prokuroras teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama su bausme. Pažymi, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Šiuo atveju transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso A. V.. Ji atitinka BK 72 straipsnio požymius, todėl turi būti konfiskuota. Netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, prokuroro vertinimu, šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo. Tokia praktika, anot prokuroro, formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2K-186-942/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018 ir kt.).
Šalies argumentai
3.2. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas kriminalizuodamas transporto priemonės vairavimą asmeniui esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 prom., nustatė atitinkamai tokios veikos didesnį pavojingumą, todėl ir atsakomybė, pasekmės už tokią veiką turi būti proporcingos, t. y. griežtesnės nei numato administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Pažymi, jog net jeigu asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, kai jo neblaivumas mažesnis nei 1,5 prom., pagal ANK privaloma skirti baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Tuo tarpu BK 68 straipsnis, numatantis galimybę uždrausti naudotis specialia teise nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų, palyginus su minėtomis ANK nuostatomis, nustato švelnią baudžiamojo poveikio priemonę. Kriminalizavus vairavimą neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 prom., tokios veikos pavojingumas taip pat turėtų būti įvertintas ir griežtesne nei numatytoji ANK, sankcija bei baudžiamojo poveikio priemonėmis. Prokuroras pažymi, jog BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Šioje byloje teismas nemotyvavo sprendimo skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Prokuroro vertinimu, tokiu būdu pažeistas konstitucinis proporcingumo principas ir baudžiamoji priemonė tampa neadekvačiai švelnesnė, nei numatytoji už administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kad A. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka, šios nusikalstamos veikos padarymo metu apgadino svetimą turtą bei važiavo gana ilgą atstumą labai intensyvaus eismo kelyje, jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę būtina skirti maksimaliam terminui – 3 (trejiems) metams.
3.3. Prokuroras taip pat akcentuoja, kad aukščiau nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas tikslingas dar ir dėl to, jog teismas laidavimą be užstato taikė itin trumpam terminui, taip pat neskyrė kitos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą, A. V. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad dėl BK 72 straipsnio taikymo prokuroras cituoja teismų praktiką, kuri aktuali kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, tuo tarpu jis nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas. Be to teigia, jog transporto priemonės, kuri šiuo atveju yra šeimos turtas ir naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, konfiskavimas akivaizdžiai pažeistų konstitucinį proporcingumo principą. Taip pat A. V. nurodo, jog jo darbas yra neatsiejamas su transporto priemonių vairavimu, todėl net ir uždraudimas 1 (vieneriems) metams naudotis šia teise, atneš nemažai nuostolių. Dėl šių aplinkybių mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones jam skirta teisingai. Taip pat A. V. nesutinka ir su skundo argumentu dėl per menkų finansinių nuostolių. Pažymi, jog dėl draudimo naudotis specialia teise, jis savo darbe bus priverstas prašyti kitų asmenų pagalbos ir jiems už tai atsilyginti, be to, ne visada galės tą pagalbą gauti iš karto jos prireikus. Prokuroro prašymus pailginti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminą, skirti užstatą bei 50 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą prašo atmesti kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus jokiais teisiniais argumentais.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. V. ir jo gynėja advokatė E. M. Šlapikienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
6. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus bei apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų išvadų neskirti transporto priemonės konfiskavimo motyvus, konstatuoja, jog šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai A. V. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.
8.1. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Byloje nustatyta, jog A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas viršijo 1,5 promiles, todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir BK 72 straipsnio prasme laikytas konfiskuotinu turtu. Vis dėl to, kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai tuo atveju kai asmuo nuteisiamas ir tuo atveju kai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriasi. Kai asmuo nuteisiamas, remiantis BK 72 straipsniu, transporto priemonės konfiskavimas privalomas, išskyrus jeigu nustatoma, jog tai akivaizdžiai prieštaraus proporcingumo principui. Tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimą, taip pat ir turto konfiskavimo, teismas sprendžia savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, visais atvejais būtina paisyti proporcingumo principo, t. y. tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(2K-218-648/2018).
8.2. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės –nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo, taikymo klausimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamasis procesas A. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį ir, net netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės, yra pagrindas manyti, jog jis daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat nevairuos neblaivus.
8.3. Apylinkės teismas savo sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo motyvavo tuo, kad A. V. neblaivus automobilį vairavo pirmą kartą, turi ilgą vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Tačiau su tokiais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes jie prieštarauja byloje esantiems duomenims. Priešingai nei teigia apylinkės teismas, byloje esantys duomenys (baustumo administracine tvarka už 5 metus pažyma b. l. 67-68), patvirtina, jog A. V. dar 2013 m. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (0,49 prom.). Už tokį pažeidimą jam buvo skirta piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Ir nors nuobaudos galiojimo metu naujų tokio pobūdžio pažeidimų A. V. nepadarė, ši nuobauda nebegaliojanti, tačiau tai jo asmenybę šiuo atveju neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti taip pat ir taikant baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis siekiama auklėjamojo bei prevencinio pobūdžio tikslų. Pažymėtina, kad A. V., nors ir turėdamas didelį vairavimo stažą, per paskutiniuosius penkerius metus net du kartus padarė panašaus pobūdžio pažeidimus, tik šį kartą žymiai sunkesnį ir pavojingesnį, kvalifikuojamą kaip nusikaltimą, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, per šį laikotarpį 2016 metais jis taip pat baustas administracine tvarka už Kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą – viršijo leistiną greitį 28 km/h. Šios aplinkybės, net ir įvertinus ilgą A. V. vairavimo stažą, neleidžia teigti, jog jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam yra išimtinai atsitiktinio pobūdžio.
8.4. Vertinant būtinybę skirti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą prevenciniais tikslais svarbu taip pat įvertinti ir konkretaus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo pobūdį. Pažymėtina, jog šiuo atveju padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. A. V. nustatytas neblaivumas – 2,92 promilės, kuris 1,41 promile viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to jis, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo ypatingai judriame kelyje (duomenys neskelbtini), dienos metu (13.14 val.,) kai eismas yra intensyvus, tokiu būdu keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Tai, kad A. V. elgesys buvo pavojingas rodo, ir aplinkybės, jog jis nesugebėjo suvaldyti automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio atitvarus ir juos apgadino. Nors žala dėl to atlyginta, tačiau padarytos veikos pavojingumo, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrįstumą, tai nemenkina.
8.5. Visos aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindžia būtinybę prevenciniais ir auklėjimo tikslais, net ir atleidus A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę „Jaguar X-Type“, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Šios transporto priemonės vertė nėra didelė, byloje taip pat nenustatyta, jog konfiskavus šią transporto priemonę būtų neproporcingai pažeisti kitų asmenų interesai, todėl konstatuojama, jog šiuo atveju teisinga pusiausvyra tarp siekio užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktos priemonės (turo konfiskavimo), net ir įvertinus, jog kartu taikoma ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nebus pažeista.
8.6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pats baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) numato galimybę net ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tuo atveju, jei asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą per teismo nustatytą laidavimo terminą, privaloma spręsti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Būtent baudžiamojo poveikio priemonių taikymas turėtų padėti užtikrinti laidavimu siekiamus tikslus. Esant šioms aplinkybės bei įvertinus A. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, teisėjų kolegijos vertinimu, A. V. prevenciniais ir auklėjamojo pobūdžio tikslais būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę.
7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių nepagrįstai baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones terminą nustatė minimaliam laikotarpiui – 1 (vieneriems) metams. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir ištyrusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti. Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, reikšmingų skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, visumos, todėl skyrė aiškiai per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones tik minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.
9.1. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama kartu su bausme. Tačiau, nepaisant to, ši priemonė taip pat gali būti skiriama ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju siekiama prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, t. y. siekiama apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekiama jį paveikti, pamokyti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.
9.2. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Nustatęs pagrindus taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas jos terminą nustato atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, apibūdinančių tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, tiek ir į asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
9.3. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad A. V. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darė išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą nustatė minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 1 (vieneriems) metams. Su tokiu aplinkybių vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Apylinkės teismas visiškai nevertino padaryto nusikaltimo pobūdžio bei pavojingumo, o taip pat nevisapusiškai ir neteisingai įvertino A. V. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą.
9.4. Byloje neabejotinai nustatyta, jog A. V., būdamas neblaivus, kai jo girtumas viršija 1,5 promiles, vairavo transporto priemonę, be to, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą. Šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta reali grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų turtu ir gyvybei, padaryta reali žala. Kaip jau minėta, asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus vidury dienos intensyvaus eismo kelyje. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantui būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, o taip pat ir į dėl tokių pažeidimų kylančią realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog per paskutiniuosius penkerius metus tai antras tokio pobūdžio pažeidimas, tik šįkart žymiai sunkesnis ir pavojingesnis (anksčiau vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivus, šiuo atveju – net 2,92 prom.). Pažymėtina ir tai, kad už ankstesnį administracinį teisės pažeidimą jam buvo skirta ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti transporto priemenes 1 (vieneriems) metams, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė pakankamo auklėjamojo poveikio neturėjo, nuo naujų tokio pobūdžio veikų nuteistojo nesulaikė ir nepaveikė taip, kad jis nebedarytų tokio pobūdžio veikų. A. V. padarė naują sunkesnį ir pavojingesnį pažeidimą – nusikaltimą. Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant padarytai nedidelei turtinei žalai, teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 (vieneriems) metams yra nepakankamas ir turi būti pailgintas iki 2 (dvejų) metų. Nors teisė vairuoti transporto priemones A. V. reikalinga tiek darbo tikslais, tiek ir kasdieniniame gyvenime, tačiau šiuo atveju A. V. patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus.
8. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas – BK 67 straipsnio, 68 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo ir nustatė nepagrįstai trumpą, neatitinkantį nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumo ir jo padarytos veikos pavojingumo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones terminą. Dėl šių aplinkybių prokuroro skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Jaguar X-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, A. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria automobilį „Jaguar X-Type“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. V. vardu ir saugomas Kauno apskrities VPK aikštelėje, esančioje Chemijos g. 4B, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti A. V..
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.