Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas,

2019 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. E. 2019 m. sausio 17 d., apie 7.10 val. (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su tėvu J. E., sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam J. E. į kairįjį šoną, taip smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. E. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, su tėvu susitaikė, gyvena kartu, tėvas jokių pretenzijų neturi. Nurodė, jog dėl prėjusio nemažo laiko tarpo įvykio aplinkybių nepamena. Jo parodymai, esantys 1 t., b. l. 82-83, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, juos kaltinamasis patvirtino. Ikiteisinio tyrimo mrtu jis parodė, kad gyvena tėvui priklausančiame name. Su tėvu nelabai sutaria. Tą dieną išgėrė vieną 0,5 l talpos skardinę alaus ir 11 kilometrų ėjo pėsčiomis iki namų, grįžo ryte apie 7 val., buvo beveik blaivus. Namo pagrindinės durys buvo užrakintos, jis paskambino į duris, duris atrakino tėvas. Abu nuėjo į virtuvę ir jis tėvo paklausė, kodėl jam gyvenime nesiseka. Tėvas nieko nesakė ir jis, būdamas anksčiau įskaudintas, sudavė tėvui kumščiu vieną smūgį į kairį šoną, išaiškino, koks jis yra „debilas“ ir abu nuėjo miegoti. Jų konflikto niekas nematė. Dieną apie 16 val.į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b. l. 82-83).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. E. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 metų rugsėjo 12 d.- spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. E. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. sausio 17 d., nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu kaltinamajam nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teisme, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 t., b. l. 153-157)

Kaltinamasis A. E. 2019 m. sausio 17 d., 16.15 val., buvo laikinai sulaikytas, o 2019 m. sausio 18 d., 16.18 val. paleistas (1 t., b. l. 88, 89).

2019 m. sausio 24 d. jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (1 t., b. l. 95).

Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. kaltinamasis buvo tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje II-ame poskyryje (1 t., b. l. 154).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 30,52 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam J. E. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 16-20).

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamą veiką – vieną kartą kumščiu sudavus smūgį savo šeimos nariui – tėvui į kairįjį šoną. Tai patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, bylos rašytinė medžiaga, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinanąia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 punkto 9 dalis), nes byloje nėra objektyvių duomenų, jog tą rytą kaltinamasis buvo apsavaigęs, kaltinamasis serga psichikos liga, ekspertai nustatė, kad narkotinės medžiagos buvo vartojamos, tačiau konkrečių įrodymų, kokios rūšies narkotinės medžiagos bucvo rastos jo organizme byloje nėra.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tai, kad su nukentėjusiuoju kaltinamasis susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas suteikti galimybę kaltinamajam įrodyti, jog jis gali pateisinti teismo pasitikėjimą ir konstatuoti, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį laisvės apribojimu, BK 49 straipsnio 2 dalies numatytos trukmės ribose, paskiriant įpareigojimus – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbinių pareigų vykdymu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 4 punktai).

Teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog BK 38 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos, nor jis ir susitaikė su tėvu, t. y. nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, o tėvas jam atleido ir pretenzijų neturi, nes jis padarė kitą, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią yra nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, yra ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu, BK 64¹ straipsnis).

Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės – 18 val., BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčio pagrindu pakeistomis 6 (šešiomis) laisvės apribojimo dienomis, ir nustatytina galutinė bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 17 d., 16.15 val. iki 2019 m. sausio 18 d., 16.18 val. – 2 (dvi) dienos, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu prilygintos 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dienomis, ir laikas, išbūtas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ame poskyryje – 28 dienos, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu prilygintos 56 (penkiasdešimt šešioms) laisvės apribojimo dienomis, viso įskaitytina 60 (šešiasdešimt) laisvės apribojimo dienų, t. y. 2 (du) mėnesiai.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą, siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo ydingo elgesio korekcijai gali turėti įtakos BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 30,52 Eur civilinis ieškinys už nukentėjusiajam J. E. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė 659,83 Eur civilinį ieškinį, nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. vasario 18 d. nukentėjusiajam buvo priskaičiuota ir išmokėta nurodyta suma. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad laikinasis nedarbingumas nukentėjusiajam buvo tęsiamas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos nustatytą Sisteminis ligų sąrašo ligos šifrą –120.8. „Kitos krūtinės anginos formos; Įtampos angina; Koronarinis lėtos tėkmės sindromas; Stabili krūtinės angina; Stenokardija“. Kaip parodė nukentėjusysis, 2018 m. gruodžio mėnesį jam buvo atlikta chirurginė invazija – atlikta širdies šuntavimo operacija, keletą mėnesių jis buvo laikinai nedarbingas. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų kategoriškai spręsti, jog nukentėjusysis laikinai nedarbingas buvo dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos padarinių, kokio dydžio žala galimai buvo padaryta būtent dėl kaltinamojo veiksmų, todėl negalint civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirtą bausmę BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės – 18 val., BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčio pagrindu pakeistomis 6 (šešiomis) laisvės apribojimo dienomis, ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 17 d., 16.15 val. iki 2019 m. sausio 18 d., 16.18 val. – 2 (dvi) dienas, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu prilygintas 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dienoms, ir laiką, išbūtą nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ame poskyryje – 28 dienas, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu prilygintas 56 (penkiasdešimt šešioms) laisvės apribojimo dienomis, viso įskaityti 60 (šešiasdešimt) laisvės apribojimo dienų, t. y. 2 (du) mėnesius.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo A. E. priteisti 30,52 Eur už nukentėjusiajam J. E. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Priteistą sumą privaloma sumokėti į Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 659,83 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir civiliniam ieškovui pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti A. E., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.