Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-08
Bylos Nr.
1-103-963/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14509-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
P. B.
Nukentėjusysis
N. B.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-103-963/2021Proceso Nr. 1-01-1-14509-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.1.15.3.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Kristinai Vyšniauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajai P. B., jos gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai N. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netekėjusi, besimokanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12 klasėje, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji P. B. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.:

2020 m. balandžio 11 d. apie 20.30 val. Skautų g. ties namu Nr. 33A, Klaipėdoje, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, P. B., neturėdama įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą - esant kelio posūkiui į kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo kairėje pusėje ant pėsčiųjų tako ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų taku ėjusias pėsčiąją N. B., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir G. B., kuriai sukeltas fizinis skausmas. Šiais savo veiksmais P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, <...>) ir 127 punktą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji P. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko. Nurodė, kad įvykio dieną ji su draugu D. L. važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę pasimokyti vairuoti. Nuvyko į Girulius, bet pamatė, kad ten yra daug automobilių, todėl nusuko gyvenvietės link. Nespėjus įvažiuoti į aikštelę, ji pasikeitė su draugu vietomis. Į priekį ji nuvažiavo gerai, o važiuodama atgal, sukdama posūkį, per daug užsuko vairą ir jai jis užstrigo ir automobilis užvažiavo ant pėsčiųjų tako. Matė priekyje einančias N. B., kuri ėjo iš dešinės ir laikydamasi atstumo, ir G. B., o tolėliau ėjo G. B. su draugu. Iš viso matė keturis žmones. Ji dar bandė ištiesinti automobilį, bet pirma kliudė nukentėjusiąją G. B., kuri atsisėdo ant kapoto ir perlipo per kairę pusę, o už kelių sekundžių automobilio dureles atidarė kita nukentėjusios N. B. dukra - G. B.. Jos ėmė ją tempti už plaukų iš judančio automobilio, o automobilis tuo metu dar važiavo 10-15 km/h greičiu. Jos draugas bandė ją laikyti. Ji nematė, kad automobilis tuo metu važiuoja ant kitos nukentėjusios N. B., kurią ji ir partrenkė. Girdėjo, kaip moteris rėkė. Automobilis važiavo toliau, nes ji iš streso nesugebėjo patraukti kojos nuo akseleratoriaus pedalo. Jei jos nebūtų puolę, ji iš karto būtų sustojusi. G. B. iš viso ją puolė tris kartus, net sustojus automobiliui lindo į automobilį tempė jai plaukus, plastikiniu vandens buteliu trenkė per galvą. Ji rašė policijai pareiškimą, bet jį atmetė. Kai G. B. draugas Ž. U. patraukė G. B. nuo jos, tada ji sugebėjo sustabdyti automobilį ir užgesinti variklį, o jos draugas ištraukė raktelį, nes rankinis neveikė. Tuo metu ji buvo blaivi, tik kai partrenkė mergaitę, sustingo ir negalėjo nieko padaryti. Jai buvo stresas, nelipo net iš automobilio, nesitraukė, kol policija neatvažiavo. Po įvykio ji važiavo į ligoninę, nes buvo šoke. Namie pasijuto blogai, kitą dieną skambino į ligoninę, nes skaudėjo galvą. Anksčiau ji buvo bandžiusi vairuoti, suprato, kaip valdyti stabdžio ir greičio pedalus, nes automobilio pavarų dėžė yra automatinė. Nurodė, kad transporto priemonė automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas ne jos vardu, bet yra pirkimo-pardavimo sutartis, kur ji yra nurodyta automobilio pirkėja. Pažymėjo, kad dėl įvykio išgyvena, jos savijauta yra baisi, pirmą kartą pakliuvo į tokią situaciją, nežinojo, kaip elgtis, drebėjo iš šoko ir baimės. Nurodė, kad su nukentėjusiomis neteko susitikti. Tą moterį buvo susiradusi per „Facebook‘ą“, norėjo jai parašyti, bet nepavyko. Prašė tyrėjos nukentėjusiųjų telefono numerio, bet tyrėja sakė, kad nukentėjusioji nenori taikytis ir kalbėtis. Nurodė, kad ji mokosi, gyvena su mama. Sutiko su tokiu civiliniu ieškiniu, kurį priteis teismas.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamosios prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji P. B. kalta pripažino visiškai ir labai gailėjosi ir parodė, kad vairuotojo teisės vairuoti transporto priemones nebuvo ir nėra įgijusi. 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.30 val., ji, V. B. ir jos draugas D. L., pastarojo vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jai, tačiau pagal įgaliojimą jį vairuoja D. L., atvažiavo į Giruliuose esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Visi buvo blaivūs. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo labai geri. Ji paprašė D. L., kad jis jai leistų pavairuoti automobilį, nes norėjo pasimokyti vairuoti, kadangi planavo laikyti vairavimo egzaminą. D. L. jai leido ir ji sėdo už automobilio vairo. D. L. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. B. sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Ji važiavo Skautų gatve, kurios gale apsisuko ir važiavo atgal link aikštelės. Važiavo ne daugiau kaip apie 10 km/h greičiu. Skautų gatvėje, posūkyje į kairę, ji per daug susuko vairą, tad išvažiavus iš posūkio nebesugebėjo jo ištiesinti, dėl ko pasimetė ir visiškai nestabdydama užvažiavo ant kairėje pusėje esančio pėsčiųjų tako. Tuo taku, visai šalia jos vairuojamo automobilio, ėjo keturi pėstieji, t. y. moteris su jaunesne mergina ėjo priekyje, o už jų, atsilikę apie 1 m atstumu, ėjo mergina su vaikinu. Būtent tuo metu, kai jos automobilis riedėjo link šių pėsčiųjų (iš išgąsčio atitraukė koją nuo akseleratoriaus), ėję mergina su vaikinu spėjo pasitraukti, o jaunesnę merginą ėjusią su moterimi kliudė automobilio priekine dalimi. Jaunesnioji mergina kažkaip atsisėdo ant automobilio kairės pusės krašto ir per kairįjį šoną nulipo, o kaip nukrito moteris, ji nebematė, nes automobiliui dar teberiedant labai mažu greičiu, jos dureles atidariusi mergina, kaip vėliau sužinojo G. B., pradėjo ją tampyti už plaukų, kaip suprato, norėdama ją ištraukti iš automobilio. Kažkuriuo momentu išgirdo, kaip šaukia moteris ir tada prie G. B. atėjęs jos vaikinas ją atitraukė nuo jos. Būtent tada pamatė priekyje jos automobilio, ant žemės gulinčią moterį. D. L. visą laiką rėkė jai „stabdyk“, tad ji paspaudė stabdžių pedalą, o D. L. įjungė pavarų svirtį „parkingas“ ir ištraukė užvedimo raktelius. Ji buvo tokiame strese, kad nesugebėjo paleisti rankų nuo vairo ir taip liko sėdėti iki atvyko policijos pareigūnai. Sužalotoji moteris telefonu išsikvietė savo vyrą. Visą tą laiką, iki atėjo sužalotos moters vyras, G. B. su vaikinu, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, grasino jai. G. B. ne kartą panaudojo fizinę jėgą prieš ją, tampydama už plaukų bei vandens buteliu suduodama jai per galvą. G. B. vaikinas du kartus kumščiu trenkė per automobilio variklio dangtį. Kažkuriuo metu išgirdo automobilio dešinės pusės veidrodėlio dužimo garsą, tačiau nematė, kas ir kaip jį sudaužė. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė sužalotą moterį į ligoninę. Labai gailisi, kad pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmones. (t. 1, b. l. 143-144; t. 2, 20).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.30 val., ji, jos dukros G. B. ir G. B., ir Ž. U. vaikščiojo Giruliuose, Skautų g. Visi buvo blaivūs. Ėjo šaligatviu, kuris yra prie pat Skautų gatvės. Ji ėjo su dukra G. B., o už jų, apie dviejų metrų atstumu atsilikę, ėjo G. B. su draugu Ž. U.. Ji ėjo arčiau gatvės, o dukra G. B. ėjo jai iš kairės pusės. G. B. ėjo arčiau gatvės, o jai iš kairės ėjo Ž. U.. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Einant vienu metu ji pasuko galvą į dešinę pusę ir pamatė automobilio variklio dangtį jai iš nugaros pusės. Ji nustūmė dukrą G. B.. Automobilis labai lėtai, tačiau priekiniu kairiuoju kampu kliudė dukrą G. B., kuri tarsi persilenkė ant variklio dangčio daugiau kairėje pusėje. Ar dukra G. B. užkrito ant variklio dangčio, ji nematė. Ar G. B. nukrito, ji nematė, nes tuo metu automobilis „Opel“ padidino greitį ir priekine dalimi, daugiau ties vidurine dalimi, partrenkė ją iš nugarinės pusės. Ji nukrito ant šaligatvio, kaire ranka atsitrenkdama į šaligatvio plyteles. Automobilis sustojo. Ji po automobilio priekinės dalies apačia buvo palindusi beveik iki pusės. Automobilis jos nepervažiavo. Girdėjo, kaip Ž. U. rėkė „Stok, trauk rankinį“. Dukra G. B. bėgo prie vairuotojos, atidarė dureles ir norėjo ištraukti raktelius. Kas ten automobilyje vyko, ji nematė. Vaikai rūpinosi ja, o automobilio vairuotoja net neišlipo iš automobilio. Ji nematė, kad Ž. U. būtų trankęs automobilį. Ž. U. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Ji pati paskambino savo vyrui A. B., kuris neilgai trukus atvyko į įvykio vietą. Atvykusi greitoji medicininė pagalba apžiūrėjo G. B., bet jai nebuvo jokių išorinių sužalojimų, todėl jos į ligoninę nevežė, o ją greitoji medicininė pagalba išvežė į ligoninę, kur jai buvo nustatyta kairės kojos apatinės dalies kaulų lūžiai ir kairės rankos alkūnės ir stipinkaulio lūžiai. Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, jai padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Dukra G. B. po eismo įvykio niekur nesigydė, bet ji buvo šoke, labai išsigandusi. Automobilio vairuotojos P. B. ji nepažįsta. (t. 1, b. l. 44-47).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2020 m. balandžio mėn. 11 d., apie 20.00-20.30 val., Giruliuose, gatvės pavadinimo nežino, ji, mama N. B., sesuo G. B. ir jos draugas Ž. U. ėjo pasivaikščiodami šaligatviu link jų automobilio, stovinčio aikštelėje. Ji ėjo su mama priekyje, o už jų daugiau šone, apie vieno metro atstumu ėjo jos sesuo G. B. ir jos draugas Ž. U.. Mama ėjo arčiau gatvės. Kaip ėjo iš jų paskos sesuo su draugu, nežino. Staiga pajuto vidutinį smūgį į apatinę nugaros dalį, dėl ko ji užvirto ant automobilio variklio dangčio, atsisėsdama ant jo. Taip sėdėdama ant automobilio pavažiavo apie du metrus. Automobilis važiavo negreitai. Tada ją mama nustūmė nuo automobilio ir ji nukrito, kiek pamena, tiesiai priešais automobilį. Nukritusi atsisuko ir pamatė, kad ant šaligatvio sėdi jos mama. Automobilis stovėjo prie mamos, bet neatrodė, kad yra išjungtas jo variklis ir tuo metu jai pasirodė, kad automobilis dar važiuos ant mamos, todėl pradėjo klykti ir tempti mamą į šoną. Pamatė jos išsuktą kairę koją. Tuo metu ji pagalvojo, kad automobilis nori užvažiuoti ant mamos, nes prieš tai, joms bevaikštant, matė einančius tris neblaivius vaikinus ir pagalvojo, kad būtent jie taip gąsdina, nors kas sėdėjo už automobilio vairo, nematė. Tada pribėgo sesuo G. B. ir jos draugas Ž. U., kurie pamatę mamos koją, iš karto paskambino ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Mama sąmonės praradusi nebuvo, ji skambino savo pažįstamiems, pusseserei ir tėčiui, pasakė, kad įvyko avarija. Vėliau pamatė, kad automobilį, kuris partrenkė mamą ir kliudė ją, vairavo mergina. Su ja kartu buvo du vaikinai. Ji jokio konflikto tarp sesers G. B. ir automobilio vairuotojos nematė ir negirdėjo, nes pati buvo išsigandusi ir rėkė iš išgąsčio. Atvyko tėtis, greitoji medicininė pagalba ir policija. Greitosios medicininės pagalbos medikai apžiūrėjo ją, tačiau sužalojimų nesimatė. Medikai pasakė, kad dėl šoko gali nejausti ir davė raminamųjų vaistų. Mamą greitoji medicininė pagalba išvežė į ligoninę. Vėliau jautė skausmą nugaros apačioje, tačiau jis nebuvo ūmus ir po keleto dienų praėjo. Dėl nugaros skausmo pas medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Automobilio vairuotojos ir jos dviejų keleivių vaikinų ji nepažįsta. (t. 1, b. l. 75-76).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. U. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 20.20 val., jis, jo draugė G. B., jos sesė G. B. ir jų mama N. B. vaikščiojo Giruliuose, Skautų g., esančiu šaligatviu. Jis buvo blaivus. Mano, kad G. B., G. B. ir N. B. taip pat buvo blaivios. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Jis ėjo su G. B., kuri ėjo arčiau Skautų gatvės. Priekyje jų, apie dviejų metrų atstumu, ėjo G. B. su mama N. B., kuri ėjo arčiau Skautų g. Praėjus Skautų g. posūkį, pamatė pro G. B. dešinįjį šoną pusiau skersai pravažiuojantį automobilį „Opel Astra“ (valstybinio numerio ženklo nepamena), kuris užvažiavo ant šaligatvio ir važiuodamas lėtai, apie 10-20 km/h, važiavo link priekyje einančių G. B. ir N. B.. Automobilis priekine dalimi kliudė G. B., kuri nuo smūgio atsisėdo ant variklio dangčio daugiau kairėje pusėje ir nučiuožė nuo variklio dangčio. Su ja ėjusi mama N. B., kuri ėjo apie vieno metro atstumu priekyje G. B., pasisuko ir nustūmė G. B. toliau nuo automobilio. Tuo pačiu metu pamatė, kaip minėto automobilio priekyje nukrenta N. B.. Suprato, kad ją partrenkė automobilis priekine dalimi. Automobilis, partrenkęs N. B., dar riedėjo. Tada G. B. pribėgusi atidarė vairuotojo dureles ir, pusiau įlindusi į automobilį, ranka siekė užvedimo raktelių. Matė, kad automobilio vairuotoja ir G. B. tarpusavyje mosikuoja rankomis, tačiau, kad G. B. būtų vartojusi smurtą vairuotojos atžvilgiu, jis nematė. Automobilis sustojo ir jis, priėjęs prie G. B., ją nuramino ir pasakė jai, kad eitų prie mamos, nes šiuo metu ji svarbesnė, ir jie nuėjo prie automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies, kur ant žemės viena ranka pasirėmusi sėdėjo N. B., kuriai akivaizdžiai matėsi kairės kojos čiurnos išsuktas kaulas. Tai nebuvo atviras lūžis, nors kviesdamas pagalbą, jis pasakė, kad tai atviras lūžis, nes tada dar nežinojo, kuo skiriasi kaulo lūžis nuo atviro kaulo lūžio. N. B., sėdėdama ant žemės, paskambino giminėms, artimiesiems ir savo vyrui A. B., kuris neužilgo atvyko į eismo įvykio vietą. Jis, būdamas stresinėje situacijoje ir suvokdamas, kad nieko negali padaryti, iš nevilties ne piktybiškai, garsiai rėkdamas, vieną kartą sudavė, kaip mano, delnu į automobilio variklio dangtį, labiau į kairę pusę. Ar nuo tokio smūgio galėjo įlenkti variklio dangtį, nežino, bet mano, kad negalėjo. Jei ir įlenkė, tai tikslo suniokoti ar sugadinti turtą neturėjo. Automobilio nespardė ir veidrodėlio nesudaužė. Visą laiką, iki atvyko policijos pareigūnai, automobilio vairuotoja nelipo iš automobilio. Iš automobilio buvo išlipę tik du keleiviai- vaikinai, iš kurių vienas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o kitas- ant galinės. Vaikinas sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje padavė vandens, kad N. B. atsigertų. Atvykusi greitoji medicininė pagalba apžiūrėjo G. B. ir N. B.. G. B. jokių sužalojimų nesimatė, nors ji buvo labai išsigandusi, tad jos į ligoninę nevežė. Į ligoninę išvežė tik N. B., kuriai, kaip vėliau sužinojo, buvo nustatyti kairės rankos ir kairės kojos kaulų lūžiai. Jis ir G. B. eismo įvykio metu sužaloti nebuvo. (t. 1, b. l. 101-102).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val., nors tikslaus laiko nepamena, ji su draugu Ž. U., mama N. B. ir sese G. B. vaikštinėjo Giruliuose, Skautų g. šaligatviu. Visi buvo blaivūs. Mama N. B. su sese G. B. ėjo priekyje jų. Mama ėjo arčiau gatvės. Už jų atsilikę apie dviejų metrų atstumu ėjo ji su draugu Ž. U.. Ji ėjo arčiau gatvės. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Praėjus posūkį, staiga ji pajuto, kad pro jos dešinįjį šoną labai lėtai, galimai apie 10 km/h greičiu pravažiuoja automobilis „Opel Astra“ (valstybinio numerio ženklo nežino). Ji su Ž. U. spėjo pasitraukti. Minėtas automobilis važiavo šaligatviu link jos mamos bei sesės ir priekine dalimi kliudė mamą ir sesę G. B. iš nugaros pusės. G. B. nuo smūgio kažkaip atsidūrė ant automobilio variklio dangčio kairėje pusėje. Ar ji buvo pilnai atsisėdusi ant variklio dangčio ir kaip nuo jo nulipo, ji nematė, nes viskas įvyko labai greitai per kelias sekundes. Kaip kliudė mamą, nelabai pamena, nes patyrė šoką. Tik pamatė, kad jos nebėra, ir suprato, kad ją partrenkė ir ji yra nukritusi automobilio priekyje. Tada ji pribėgo prie dar riedančio automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir persivėrusi per vairuotoją bandė ištraukti užvedimo raktelį. Vairuotoja mosikavo rankomis ir jai tarsi neleido ištraukti raktelio, ji rėkė ant jos, bet jokio smurto nenaudojo. Ž. U. atitraukė ją nuo automobilio ir jie nuėjo prie mamos, kuri jau sėdėjo ant žemės, priekyje sustojusio minėto automobilio. Mamai matėsi sužalota kairė koja, kaulas buvo lūžęs, nes matėsi net per jos odą. Automobilio vairuotoja iš automobilio neišlipo ir visą laiką sėdėjo. Su ja kartu važiavę du keleiviai - vaikinai, iš kurių vienas sėdėjo priekinėje sėdynėje, o kitas - ant galinės, išlipo. Mama paskambino telefonu ir išsikvietė jos tėtį A. B., kuris neužilgo atvyko į eismo įvykio vietą. Ž. U. iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė mamą N. B. į ligoninę, o sesės G. B. į ligoninę nevežė, nes ji nebuvo sužalota, tik buvo labai išsigandusi. Ji su Ž. U. sužaloti nebuvo, nes jų automobilis nekliudė. Ligoninėje mamai N. B. buvo nustatyta kairės kojos ir kairės rankos kaulų lūžiai. Ji nematė jog Ž. U. būtų trankęs ar gadinęs automobilį „Opel Astra“. Eismo įvykio metu jai atrodė, kad automobilis tyčia važiuoja ant jos mamos ir sesės, nes negalėjo suvokti, kaip automobilis gali važiuoti ant žmonių. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojos ir su ja važiavusių vaikinų, ji ir jos artimieji nepažįsta ir tada matė pirmą kartą. (t. 1, b. l. 94-97).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad apie trejus metus jis gyvena kartu su drauge P. B.. 2020 m. balandžio 8 d. P. B. iš savo tėvo E. B. nusipirko automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi P. B. neturi ir nėra turėjusi vairuotojo teisių, minėtu automobiliu naudojosi jis. 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.30 val., jis su P. B. bei draugu V. B. minėtu automobiliu atvažiavo į Giruliuose esančią automobilių stovėjimo aikštelę. P. B. paprašė jo, kad leistų pavairuoti automobilį, nes norėjo išmėginti automobilio vairavimą su automatine pavara. Jis leido jai sėsti už automobilio vairo, o pats atsisėdo šalia. Ant galinės sėdynės už P. B. sėdėjo V. B.. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. P. B. pradėjo važiuoti Skautų gatve. Nuvažiavusi apsisuko ir Skautų gatve važiavo atgal į automobilių stovėjimo aikštelę. P. B. važiavo labai lėtai, apie 5 km/h greičiu. Skautų g., ties posūkiu į kairę pusę, pamatė šaligatviu, ta pačia krypti, kaip ir jų judėjimas, einančius keturis žmones, t. y. moterį su nepilnamete mergaite, o už jų, apie dešimties metrų atsilikusius, merginą ir vaikiną. Kadangi P. B. posūkyje nebuvo pilnai ištiesinusi vairo, todėl jis, pamatęs žmones, pasakė jai, kad stabdytų automobilį. P. B. supanikavo, patraukė koją nuo akseleratoriaus ir automobilis riedėdamas užvažiavo ant bordiūro bei priekine dalimi (ties viduriu) stuktelėjo į nepilnametę mergaitę bei moterį (vėliau sužinojo, kad tai buvo mama su dukra). Nuo šio stuktelėjimo jos nenuvirto. P. B. tik tada paspaudė stabdį ir sustojo. Tuo pat metu prie P. B. pribėgo mergina, kuri ėjo su vaikinu ir atidariusi jos priekines vairuotojo dureles, pradėjo tampyti už plaukų. Kaip suprato, ji norėjo ištempti P. B. iš automobilio. Nepavykus, ji norėjo ištraukti raktelius iš spynelės, tačiau užkliuvo tik už valytuvų valdymo rankenėlės. Merginos draugas, kaip vėliau sužinojo Ž. U., bandė atitraukti savo merginą nuo P. B. iš lauko pusės, o jis bandė jas išskirti iš automobilio vidaus. Viskas įvyko labai greitai. Tuo metu, kai minėta mergina tampė P. B. už plaukų, ji atleido stabdžių pedalą ir automobilis pradėjo riedėti. Tuo metu pėsčioji moteris sukosi pasižiūrėti. Kiek pamena, lyg į dešinę pusę ir jau riedantis automobilis priekine dalimi, galimai bamperiu, kliudė minėtą moterį, kuri nukrito priekyje automobilio. Tada jis išjungė pavarų svirtį į „Neutralą“ ir ištraukė automobilio raktelius. P. B. patyrė didelį šoką ir visiškai sustingo. Ji net neišlipo iš automobilio, taip ir sėdėjo sustingusi iki atvažiavo pareigūnai. Jis iš karto išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio priekyje parkritusios moters. Ji rankomis atsispyrė nuo automobilio apie vieno metro atstumu ir sėdėjo ant smėlio nesikeldama iki kol atvyko greitoji medicininė pagalba ir ją išvežė į ligoninę. Medikai apžiūrėjo ir nepilnametę jos dukrą, tačiau nerado jokių sužalojimų ir į ligoninę jos neišvežė. Visą tą laiką, kol atvyko policijos pareigūnai, tiek sužalotosios moters vyriausioji dukra (tai sužinojo vėliau), tiek jos vaikinas Ž. U. elgėsi labai agresyviai, naudojo necenzūrinius žodžius, ne kartą mergina lindo į jų automobilį, kad P. B. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo. Jos draugas Ž. U. kumščiu trenkė per automobilio variklio dangtį ir jį įlenkė bei koja spyrė į dešinės pusės išorinį galinio vaizdo veidrodėlį ir jį sudaužė. Po šio įvykio P. B. jaučia streso ir šoko pasekmes, be raminamųjų vaistų (nereceptinių, žolelių pagrindu) negali užmigti. Labai gailisi, kad leido P. B., neturinčiai vairuotojo teisių, vairuoti automobilį. Dėl šio fakto jam buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. Eismo įvykio metu nei jis, nei P. B., nei V. B. sužaloti nebuvo. Eismo įvykio metu jie visi trys buvo blaivūs. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nei vienas iš jų nevartoja ir nevartojo. (t. 1, b. l. 107-108).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val., jis, jo draugai D. L. ir P. B. D. L. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ (valstybinio numerio ženklo neatsimena) atvažiavo į Girulių automobilių stovėjimo aikštelę. Visi buvo blaivūs. P. B. paprašė D. L. leisti pavairuoti automobilį, nors ji neturėjo vairuotojo teisės. D. L. sutiko ir leido jai sėsti už vairo, o pats atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. P. B. nuvažiavo iki gyvenamojo kvartalo, apsisuko ir važiavo link Girulių aikštelės. Ji važiavo visai negreitai, nedaugiau kaip iki 10 km/h greičiu. Važiuodama posūkyje į kairę, ji susuko vairą, išsuko posūkį, tačiau pasimetė ir nebe sugebėjo ištiesinti vairo bei pradėjo važiuoti į kairėje pusėje esantį pėsčiųjų taką. D. L. pradėjo šaukti ant jos, kad stabdytų, o P. B. dar labiau pasimetė. Pėsčiųjų taku ėjo keturi žmonės, kurie ėjo po du, t. y. priekyje ėjo moteris su mergina, o už jų atsilikę apie dviejų metrų atstumu ėjo mergina ir vaikinas. P. B. automobilio priekine dalimi, daugiau ties viduriu, kliudė einančias moterį su mergina. Jas kliudė iš nugarinės pusės. Kiek pamena, moteris su mergina nenukrito, nors tiksliai pasakyti negali, nes jį ištiko šokas. Tuo metu D. L. dar rėkė P. B., kad ji stabdytų, ir P. B. sustabdė automobilį. Būtent tuo momentu prie automobilio pribėgo mergina, kuri ėjo su vaikinu ir, atidariusi vairuotojo dureles, pradėjo tąsyti P. B. už plaukų. Galimai dėl to P. B. netyčia patraukė koją nuo stabdžių pedalo (automatinė pavarų dėžė) ir automobilis vėl labai lėtai pradėjo judėti į priekį. Tada jis D. L. pasakė, kad jis išjungtų pavarų svirtį į „parkingo“, ir jam įjungus, automobilis sustojo. Priekyje automobilio ties viduriu ant žemės gulėjo minėta moteris. Kaip tiksliai ji buvo partrenkta ir kuriuo momentu, negali atsakyti, nes gerai nematė. Sustojus automobiliui, ta pati mergina vėl priėjusi, bandė ištraukti automobilio raktelius, P. B. vadino žeminančiais necenzūriniais žodžiais ir vėl tąsė ją už plaukų. P. B. buvo šoke ir net nelipo iš automobilio. Jis su D. L. išlipo iš automobilio ir pamatė, kad kliudyta moteris pusiau guli ant žemės, užsiėmusi už kairės kojos. Ji buvo sąmoninga. Tada tos merginos, kuri užsipuolė P. B., vaikinui atėjo kažkoks įniršis ir jis, vadindamas necenzūriniais žodžiais bei grasindamas P. B., kumščiu smogė į automobilio variklio dangtį. Kur jis daugiau smūgiavo, jis nematė, nes nuėjo į kitą gatvės pusę. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė sužalotą moterį į ligoninę. Nei jie, nei kiti paminėti žmonės eismo įvykio meta sužaloti nebuvo. Sužalota buvo tik P. B., kuriai minėta mergina išpešė kuokštą plaukų. Sužalotoji moteris, dar būdama eismo įvykio vietoje, su kažkuo kalbėjosi telefonu ir jis girdėjo, kaip ji sakė, kad jie bandė pabėgti iš eismo įvykio vietos. Tvirtina, kad jie iš eismo įvykio vietos nebandė bėgti ir nebėgo. (t. 1, b. l. 118-119).

2020 m. balandžio 12 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. B. asmens blaivumo testu nustatyta 0,00 promilės, t. y. P. B. eismo įvykio metu buvo blaivi. (t. 1, b. l. 14). Pagal Asmens blaivumo nustatymo knygoje įrašą 2020 m. balandžio 11 d. P. B. nustatyta 0,00 promilės. (t. 1, b. l. 122).

2020 m. balandžio 11 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Skautų g., ties namu Nr. 33A, Klaipėdoje, kur automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant pėsčiųjų tako ir partrenkė pėsčiąsias. (t. 1, b. l. 20-24).

2020 m. balandžio 11 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)apgadinta priekinė dalis, t. y. kairėje pusėje įlenktas variklio dangtis, apgadinta plastikinė priekinio buferio dalis daugiau dešinėje pusėje ir suskeldėjęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. (t. 1, b. l. 26-30, 34-38).

2020 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 687/2020(03) konstatuojama, kad N. B. nustatyti sužalojimai: kairio stipinkaulio galvos skeveldrinis lūžis ir alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis su dilbio kaulų išnirimu, kairio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis ir blauzdikaulio apatinio galo užpakalinio krašto lūžis. Kiti sužalojimai nenustatyti. N. B. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 61-62).

2020 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 776/2020(03) konstatuojama, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose G. B. kūno sužalojimų neužfiksuota, todėl nustatyti sveikatos sutrikdymo masto nėra pagrindo. (t. 1, b. l. 87).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji P. B. 2020 m. balandžio 11 d. apie 20.30 val. Skautų g. ties namu Nr. 33A, Klaipėdoje, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, neturėdama įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą-esant kelio posūkiui į kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo kairėje pusėje ant pėsčiųjų tako ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų taku ėjusias pėsčiąją N. B., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir G. B., kuriai sukeltas fizinis skausmas. Šiais savo veiksmais P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, <...>) ir 127 punktą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Kaltinamosios P. B. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriasi ji kalta prisipažino ir parodė, kad sukdama į posūkį, per daug užsuko vairą ir jai jis užstrigo, dėl ko automobilis užvažiavo ant pėsčiųjų tako. Matė priekyje einančias N. B., kuri ėjo iš dešinės ir laikydamasi atstumo, ir G. B., o tolėliau ėjo G. B. su draugu. Iš viso matė keturis žmones. Ji dar bandė ištiesinti automobilį, bet pirma kliudė nukentėjusiąją G. B., kuri atsisėdo ant kapoto ir perlipo per kairę pusę, o už kelių sekundžių automobilio dureles atidarė G. B.. Jos ėmė ją tempti už plaukų iš judančio automobilio, nors automobilis tuo metu dar važiavo 10-15 km/h greičiu. Jos draugas bandė ją laikyti. Ji nematė, kad automobilis dar važiuoja ant kitos nukentėjusios N. B., kurią ji tada ir partrenkė. Automobilis važiavo toliau, nes ji iš streso nesugebėjo patraukti kojos nuo akseleratoriaus pedalo. Jei jos nebūtų puolę, ji iš karto būtų sustojusi. Kai G. B. draugas Ž. U. patraukė G. B. nuo jos, tada ji sugebėjo sustabdyti automobilį ir užgesinti variklį, jos draugas ištraukė raktelį, nes rankinis neveikė. Be P. B. parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais, baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nukentėjusiosios N. B., nukentėjusiosios G. B., liudytojų G. B., Ž. U., D. L., V. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais, kurie buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamosios P. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamoji prisipažino esanti kalta.

Kaltinamosios P. B. mama A. G. teisminio nagrinėjimo metu prašė atleisti jos dukrą P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jos priežiūrai.. Nurodė, kad jos dukra labai gailisi, ji labai verkė namuose, nukentėjusiosios vietoje ji matė savo mamą. Būdama jauna ji nori vairuoti automobilį, bet ji tiesiog neapskaičiavo savo galimybių. Kai įvykis nutiko, ji sėdėjo automobilyje įsikabinusi į vairą ir buvo šoke, ji tiesiog negalėjo sustabdyti automobilio laiku. Ji taip pat su dukra labai išgyvena dėl įvykio. Ji gyvena su dukra. Jos pajamos nesiekia 1000 eurų, ji taip pat moka dvi paskolas, viena yra būsto paskola ir kita yra vartojamoji paskola, kurią paėmė norėdama pasidaryti remontus. Dukrą augina viena, tėtis prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Nurodė, kad buvo susiradusi nuketėjusios kontaktus socialiniuose tinkluose, bet dukra nusprendė geriau nekontaktuoti su nukentėjusiąja, nes jai taip buvo patarta. Ji pati norėjo susisiekti su nukentėjusiąja, bet jai dukra patarė, kad to daryti nereikia. Pažymėjo, kad jos dukra nenorėjo trukdyti visam procesui, kuris vyko, bet priežasčių nežino. Nurodė, kad dukra šiuo metu ieškosi darbo, pabaigusi mokslus planuoja vykti į užsienį ir atlyginti žalą, jei ji bus priteista, dukra apie tai galvoja iš anksto. Teismui pateiktame prašyme A. G. nurodė, kad dukra jai iš karto pasipasakojo apie įvykį. Todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kad ji gali daryti įtaka savo dukrai, su kuria gyvena kartu viename bute. Ji anksčiau nebuvo teista, nebausta administracine tvarka. Mano, kad jos dukra ateityje nedarys jokių nusikaltimų, kitų neapgalvotų veiksmų, nes ji nėra linkusi daryti teisės pažeidimus. (t. 2, b. l. 93).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji P. B. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, yra teisiama pirmą kartą (t. 1, b. l. 157), visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padariusi, teisminio nagrinėjimo metu nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, sutiko atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei devyni mėnesiai ir per šį laikotarpį P. B. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. P. B. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12 klasėje, yra jauno amžiaus, mokosi, gyvena su mama, administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 158), neteista (t. 1, b. l. 157). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios P. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta per neatsargumą ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamosios P. B. mama A. G. teisminio nagrinėjimo metu prašė atleisti jos dukrą P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nustatyta, kad A. G. neteista (t. 2, b. l. 82), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 83), dirba AB (duomenys neskelbtini) filiale privačių klientų vadybininke, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 81). Apklausęs A. G. teisminio nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti savo dukrai P. B. teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 67 straipsnis numato, kad atleistam nuo atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamosios P. B. asmenybę, į jos padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį bei paskirtį, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialiąja teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vienerius) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento, t.y. nuo 2020 m. balandžio 30 d.

Kaltinamajai P. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus. (t. 1, b. l. 147-149).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios N. B. civilinis ieškinys dėl 5751 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Patirtą neturtinę žalą ji iš viso įvertino 10 000 Eur. Kadangi civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai N. B. atlygino 4249 Eur neturtinės žalos, todėl ši suma išskaičiuota iš prašomos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydžio ir likusi prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra 5751 Eur. (t. 1, b. l. 172-183).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 EUR iki 3000 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.). Bet kuriuo atveju kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Taigi teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Nustatyta, kad eismo įvykio metu 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.30 val., nukentėjusiajai N. B. buvo nesunkiai sužalota sveikata - padaryta kairio stipinkaulio galvos skeveldrinis lūžis ir alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis su dilbio kaulų išnirimu, kairio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis ir blauzdikaulio apatinio galo užpakalinio krašto lūžis. (t. 1, b. l. 61-62).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. parodė, kad draudimas jai išmokėjo draudimo išmoką ne pagal teismo metu nustatytą jai dydį, neatsižvelgiant į aplinkybes. Todėl mano, kad teismas turi atlikti išsamesni tyrimą. Vairuotoja vairavo automobilį neturėdama teisių, važiavo ne vairavimo aikštelėje, bet siaurame kelyje, kur vaikšto ir gyvena žmonės ir to pasakoje užvažiavo ant jos einančios šaligatviu. Dėl įvykio jai yra padaryta didelė žala, nes buvo sulaužyta koja ir ranka, daugybiniai kaulų lūžiai, ko pasakoje sudėtos plokštelės. Ji negali ištiesti rankos, negali eiti į sporto klubą, negali važinėti dviračiu, negali slidinėti. Jos visas gyvenimas yra apsivertęs. Tuo metu turėjo naudotis invalido vežimėliu, negalėjo miegoti savo lovoje, negalėjo užlipti į antrą aukštą, jai reikėjo žmogaus, kuris ją prižiūrėtų. Ji nesulaukė jokio atsiprašymo iš kaltinamosios. Po įvykio turėjo įsigyti kitą automobilį, nes nebegali vairuoti automobilio su sankaba. Jos laukia dar viena operacija, nes reikia traukti varžtus. Dabar ji negali nešioti patogios avalinės bei aukštakulnių. Gydymo metu jai buvo sutrikęs širdies ritmas. Po operacijos ji buvo visa sugipsuota. Ranka jai iki šiol neišsitiesia, ji neturi jėgos, negali pasiremti. Turėjo lankytis pas masažistus, nes jai tirpo ir skaudėjo nugara. Po įvykio ji negali užsiimti mėgstama veikla, t. y. joga. Prie civilinio ieškinio N. B. pridėjo 2020 m. gegužės 21 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodytos rekomendacijos: čiurnos imobilizacija nereikalinga, alkūnės sąnario nuolatinė imobilizacija nereikalinga, galima pritaikyti tekstilinį alkūnės sąnario įtvarą leidžiantį judesius, pradėti čiurnos ir alkūnės sąnarių funkcinį gydymą reabilitologo priežiūroje palaipsniui didinant krūvį (t. 1, b. l. 176). Taip pat nukentėjusioji N. B. pateikė 2020 m. gruodžio 10 d. A. Navicko konsultacinės poliklinikos Sveikatos išrašo spausdinimą, kuriame nurodyta, kad kairė ranka ir koja skauda, yra patinimas, judesiai riboti, skausmingi, pooperacinės žaizdos sugijo, liko pooperaciniai randai, kairė alkūnė deformuota, kairė koja edemiška.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką jautė diskomfortą ir šiuo metu dar jaučia skausmą. Dėl to teismui jokių abejonių nekyla. Dėl paminėtų sužalojimų N. B. patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia skausmą, negali sportuoti, negali avėti tinkamos avalinės. Vadinasi ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ne tik patyrė momentinį (eismo įvykio metu), bet ir besitęsiantį (besigydant po įvykio) fizinį skausmą, diskomfortą bei dvasinius išgyvenimus.

Spręsdamas nukentėjusios N. B. civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į visas įvykio aplinkybes, taip pat ir į G. B. rizikingą elgesį, kai G. B. atidarė važiuojančios automobilio dureles ir puolė vairuotoją. Teismas pažymi, kad kaltinamoji P. B. automobiliu iš pradžių kliudė G. B., o N. B. kliudė po to, kai, G. B. atidariusi važiuojančio automobilio dureles griebė už vairo ir bandė ištempti pačią P. B. iš automobilio, dėl ko ir dėl patirto šoko P. B. nesugebėjo iš karto sustabdyti automobilį ir dėl to kliudė N. B., dėl ko ši patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus, kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvimą; savo kaltės pripažinimą), sveikatos sutrikdymo sunkumą – nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji iki šiol jaučia skausmus, negali sportuoti, slidinėti, nešioti aukštakulnių, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė (pvz. dėl patirtų lūžių negalėjo valgyti – kramtyti, gerti, kalbėti ir pan.), neprireikė jokių sveikatos grąžinimo metodų, pasveiko be rimtų liekamųjų reiškinių, trukdančių gyventi visavertį gyvenimą (likę pooperaciniai randai, pradėtas čiurnos ir alkūnės sąnarių funkcinį gydymą reabilitologo priežiūroje palaipsniui didinant krūvį), be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai N. B. jau atlyginta 4249 Eur neturtinė žala yra proporcinga jos patirtiems išgyvenimams, todėl N. B. civilinis ieškinys dėl 5751 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ netenkintinas.

Taip pat šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso savo patirtą neturtinę žalą G. B. įvertino 2 500 Eur, kadangi civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai G. B. atlygino 100 Eur neturtinės žalos, todėl ši suma išskaičiuota iš prašomos priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos dydžio ir yra prašoma priteisti 2400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 1-4).

Nustatyta, kad eismo įvykio metu 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.30 val., nukentėjusiajai G. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. parodė, kad jos dukra G. krito, dėl to dukrai skaudėjo nugarą dvi savaites, bet į gydytojus ji nesikreipė, nes buvo karantinas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad G. B. dėl įvykio patyrė stiprų šoką ir sukrėtimą, po įvykio iškviestos medicininės pagalbos medikai jai suteikė medicininę pagalbą dėl emocinės būsenos. Jai dvi savaites skaudėjo nugarą, tris savaites sapnavo košmarus, vartojo širdies raminamuosius lašiukus. Įvykis sukėlė ilgalaikes psichologines pasekmes. Eidama pėsčiųjų taku vis dar jaučia baimę. Negalėjo kreiptis į psichologus dėl karantino.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, jautė diskomfortą. Dėl to teismui jokių abejonių nekyla. Dėl patirto fizinio skausmo G. B. jaučia baimę, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus. Vadinasi ji eismo įvykio metu patyrė ne tik momentinį (eismo įvykio metu) ir besitęsiantį (besigydant po įvykio, geriant raminamuosius lašiukus) fizinį skausmą, tačiau ir diskomfortą bei dvasinius išgyvenimus. Taip pat tikėtina, kad po eismo įvykio ji kurį laiką jautė baimę ir nesaugumo jausmą, nerimą, kad autoįvykis gali pasikartoti. Tačiau išsamesnių įrodymų dėl tokio nerimo ir baimės (pvz. psichologo išvada ir pan.) byloje pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus, kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; tyčios sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai nebuvimą; savo kaltės pripažinimą), sukeltą fizinį skausmą, dėl kurio nukentėjusioji dvi savaites jautė skausmus, patyrė išgyvenimų, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė, joks gydymas jai nebuvo taikytas, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, į jau atlygintos neturtinės žalos dydį (100 Eur) pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiosios G. B. naudai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti P. B. laiduotojos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 30 d.

Kaltinamajai P. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios N. B. byloje pareikštą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 5751 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nukentėjusiosios G. B. byloje pareikštą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2400 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai G. B. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tris kompaktinius diskus su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti P. B. ir A. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti P. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė