- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-879-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12361-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Algimantas Kukalis, Tomas Romeika
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2446-947/2019 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir prievolių kreditoriams vykdymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, L. V., V. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo: 1) šalių santuoką, sudarytą 2006 m. birželio 9 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, nutraukti dėl atsakovo G. J. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., K. J., A. J. ir L. J. gyvenamąją vietą su motina R. J.; 3) priteisti nepilnamečių vaikų E. J., K. J., A. J. ir L. J. išlaikymui iš G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečių vaikų motiną R. J.; 4) atsakovui G. J. priteisti transporto priemonę Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) piniginę prievolę kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ pripažinti asmenine ieškovės R. J. prievole; 6) pinigines prievoles kreditoriams Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, L. V., V. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, pripažinti asmeninėmis G. J. prievolėmis; 7) po santuokos nutraukimo G. J. palikti pavardę „J.“, R. J. palikti santuokinę pavardę „J.“.
2. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečių vaikų interesai ir teisė į saugią aplinką bus užtikrinta, jei vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis. Visiems keturiems nepilnamečiams vaikams ieškovė prašė priteisti po 170 Eur, nes, ieškovės skaičiavimu, nepaisant vaikų skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių kiekvieno vaiko išlaikymui išlaikymo suma, skiriama iš skyrium gyvenančio tėvo, yra maždaug vienoda – po 170 Eur. Visas pinigines prievoles kreditoriams, išskyrus prievolę UAB „Bitė Lietuva“, prašė pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi šie įsipareigojimai atsirado išimtinai dėl atsakovo veiksmų, nesuderinamų su šeimos poreikiais (šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik po to, kai teisme iškėlus civilinę bylą teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie vykdomąsias bylas, kuriose šalys yra skolininkai). Bendro santuokoje įgyto nekilnojamojo turo šalys neturi, o butas, esantis Rimvydo g. 17-224, Kaune, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintina. Atsižvelgdama į tai, kad ji neturi vairavimo teisių, prašė teismo santuokoje įgytą automobilį priteisti atsakovui.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2018 m. spalio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja ieškovės prašymui nutraukti santuoką su sąlyga – jeigu ieškovės ir atsakovo kreditorinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui bus vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, o jo nepakankant – iš asmeninio sutuoktinių turto.
4. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017, iš atsakovo G. J. priteisė 5 701,39 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens teigimu, priteista skola yra susidariusi dėl to, kad turtinė žala buvo padaryta neapdrausta transporto priemone Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu, todėl abu sutuoktiniai privalo solidariai atsakyti, nes jie abu, kaip transporto priemonės bendraturčiai, nevykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
6. R. J. ir G. J. santuoką, sudarytą 2006 m. birželio 9 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnamečių vaikų E. J., K. J., A. J., L. J. gyvenamąją vietą su motina R. J. Priteisė nepilnamečių vaikų E. J.
7. K. J. , A. J. ir L. J. išlaikymui iš G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 170 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečių vaikų motiną R. J.. Atsakovui G. J. priteisė transporto priemonę Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skolinį įsipareigojimą ir iš jo kylančias vykdymo išlaidas kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ naudai pripažino asmenine R. J. prievole (vykdomojo dokumento Nr. L2-15191-475/2008). Skolinius įsipareigojimus ir iš jų kylančias vykdymo išlaidas pripažino asmeninėmis atsakovo G. J. prievolėmis šiems kreditoriams: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Intrum Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), AB „Lietuvos draudimas“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), L. V. (vykdomoji byla Nr. 0123/15/01461), V. V. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Po santuokos nutraukimo R. J. paliko pavardę „J.“, G. J. paliko santuokinę pavardę „J.“. Priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo G. J. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei R. J. 75 Eur žyminį mokestį.
8. Spręsdamas dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo, o būtent dėl prievolės trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017, iš atsakovo G. J. priteistas 5701,39 Eur žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens teigimu, priteista skola yra susidariusi dėl to, kad turtinė žala buvo padaryta nepadrausta transporto priemone Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu, todėl abu sutuoktiniai privalo solidariai atsakyti pagal šią prievolę. R. J. niekada nebuvo įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, jos vardu niekada nebuvo registruota transporto priemonių, ieškovė faktiškai nesinaudojo šeimai priklausančiu automobiliu Mercedes Benz E300 laikotarpiu nuo transporto priemonės įsigijimo 2014 m. kovo 12 d. iki eismo įvykio 2014 m. birželio 16 d. Priimant teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017 R. J. nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, taip pat R. J. baudžiamojoje byloje nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-604-327/2015).
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie prievolės atsiradimo pagrindus, išklausęs šalių žodinius paaiškinimus, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nurodytą prievolę laikyti abiejų šalių solidaria prievole. Nurodė, kad būtent atsakovas G. J. nevykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį. Todėl nepaisydamas aplinkybės, kad transporto priemonė buvo įsigyta santuokos metu, laikė, kad už draudimo sutarties nesudarymą nagrinėjimu atveju negali atsakyti ieškovė R. J., kuri dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasirūpinti, kad sutuoktinis G. J., išimtinai vienas pats šeimoje buvęs transporto priemonės faktiniu valdytoju, vykdytų pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, piniginę prievolę Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui laikė asmenine atsakovo G. J. prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad solidari R. J. ir G. J. skola Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui bus laikoma asmenine G. J. prievole, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), TPVCAPDĮ nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką.
1.2. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai apribojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir kitas solidarus skolininkas, t. y. ne tik G. J., bet ir R. J.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta R. J. ir G. J. santuokos metu, t. y., kad 2014 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu ji buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2014 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ. Todėl, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, R. J., kaip minėtos transporto priemonės bendrasavininkė, negali būti atleidžiama nei nuo pareigos apdrausti transporto priemonę, nei nuo solidarios atsakomybės už šios prievolės neįvykdymą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sutiktina, kad nėra teisinio pagrindo prievolę kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, laikyti ieškovės ir atsakovo G. J. solidaria prievole. Pažymi, kad ji niekada nebuvo įgijusi ir neketino įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Jos vardu niekada nebuvo registruota jokių transporto priemonių. Ieškovei iki eismo įvykio, kuris įvyko 2014 m. birželio 16 d., ir dėl kurio atsakovas buvo nuteistas, iš jo priteista žala, nebuvo žinoma, kad atsakovas G. J. prieš tris mėnesius iki eismo įvykio t. y. 2014 m. kovo 12 d. savo vardu įgijo įsigijo transporto priemonę Mercedes Benz E300. Ši transporto priemonė niekada nebuvo naudojama šeimos poreikiams. Šios prievolės pripažinimas solidaria ieškovės ir atsakovo G. J. prievole prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, kad priimant 2017 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017 pagal apelianto ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, apeliantas ieškovės kaip solidarios skolininkės į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė. Ji taip pat nedalyvavo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-604-327/2015. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad būtent atsakovas G. J. nevykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį.
2.2. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp automobilio įsigijimo, ieškovės veiksmų ir padarytos žalos. Ieškovė mano, kad ji negali atsakyti už kito asmens kaltais veiksmais padarytą žalą, o juo labiau būti solidariai atsakinga už transporto priemonės apie kurios įsigijimą jai net nebuvo žinoma apdraudimą. Atsakovas G. J. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jo dažnai nebūdavo namuose. Faktą, kad įsigijo transporto priemonę atsakovas nuslėpė nuo ieškovės, kadangi ji šiam atsakovo pirkiniui nebūtų pritarusi, nes auginant keturis vaikus jų turtinė padėtis buvo ir yra labai sudėtinga. Įvertinus faktą, jog ieškovei apie automobilio įsigijimą nebuvo žinoma, atsakovo G. J. transporto priemonė Mercedes Benz E300, buvo įgyta už asmenines G. J. lėšas, todėl laikytina, jog ji buvo jo asmeninė nuosavybė. Atsakovas įsigydamas šią transporto priemonę ir sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, apie tai ieškovės neinformavęs, išreiškė valią įgyti šį kilnojamąjį turtą tik asmeninėn nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo prievolė pripažinta asmenine vieno sutuoktinio prievole, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
14. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad prievolė pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017, kuriuo iš atsakovo G. J. priteistas 5701,39 Eur žalos atlyginimas, yra solidari.
15. Ieškovė ir atsakovas teigė, kad ginčo prievolė yra atsakovo asmeninė.
16. Pirmosios instancijos teismas ginčo prievolę pripažino asmenine atsakovo G. J.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2006 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017, iš atsakovo G. J. priteisė 5701,39 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. J., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. V.. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį ir nukentėjusiųjų asmenų prašymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatomis, atlygino eismo įvykio metu dėl V. V. mirtino sužalojimo padarytą žalą, išmokėdamas 2941,18 Eur ir 2992,79 Eur draudimo išmokas, iš viso 5933,97 Eur. (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 3-5). 2014 m. kovo 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad G. J. už 1000 Lt nupirko transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 8). Ieškovė ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad sutuoktinio elgesys jos atžvilgiu pasikeitė maždaug 2016 m. balandžio mėn., kai jam buvo dviem metams atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl žmogaus žūties pėsčiųjų perėjoje (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 2), teismo posėdžio metu nurodė, kad bendro ūkio neveda 6 metus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad automobiliu naudojosi, gyvenant santuokoje ji ir vaikai buvo vežiojami automobiliu. Taip pat nurodė, kad transporto priemonių draudimu visuomet rūpindavosi sutuoktinis (teismo posėdžio, vykusio 2019-01-23, garso įrašas, 20 min. 45 s – 21 m 38 s).
18. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
19. Kaip jau buvo minėta, padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Nr. AC-40-1.40.). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl sutuoktinių (vieno iš jų arba abiejų) prisiimtų prievolių taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn.20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
22. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (automobilio savininkas ar savininkai) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įvertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, jei privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).
24. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad 2014 m. birželio 16 d., t.y. žalos padarymo momentu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, o transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes, ieškovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, transporto priemonės įsigijimo momentą ir žalos padarymo momentą. Nors teismo posėdžio metu ieškovė ir nurodė, kad su sutuoktinių bendro ūkio neveda jau 6 metai, tačiau pažymėtina, kad tokia jos pozicija nenuosekli, neparemta kitais byloje esančiais įrodymais, be to, prieštaraujanti kitiems jos paaiškinimams.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolė atlyginti žalą kilo dėl to, kad eismo įvykio metu transporto priemonė MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė žinojo, kad sutuoktinis, su kuriuo veda bendrą ūkį, yra įsigijęs transporto priemonę, naudojosi ja, transporto priemonė buvo įgyta šeimos tikslams (su ja būdavo vežiojami vaikai ir sutuoktinė, pats atsakovas su ja važiuodavo į darbą). Būdama transporto priemonės savininke bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ieškovė turėjo pareigą rūpintis transporto priemonės draudimu. Ta aplinkybė, kad šeimoje transporto priemonėmis bendru susitarimu rūpinosi atsakovas, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės civilinės atsakomybės nešalina. Aplinkybė, kad ieškovė eismo įvykio padarymo metu jame nedalyvavo ir jo nesukėlė, kad niekada nevairavo transporto priemonės, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, nepanaikina jos, kaip vienos iš automobilio savininkų, pareigos sudaryti draudimo sutartį, nepriklausomai nuo to, kuris iš savininkų naudojasi šiuo automobiliu. Aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo atsakovas, nepašalina apeliantės, kaip solidariosios skolininkės, atsakomybės prieš trečiąjį asmenį, nes prievolė kyla iš pareigos sudaryti draudimo sutartį, už ką ji kaip automobilio bendraturtė taip pat yra atsakinga (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, CK 6.6 straipsnio 1 dalis), ir iš žalos padarymo fakto. Įstatymas šiuo atveju trečiajam asmeniui suteikia teisę reikalauti solidariosios atsakomybės iš transporto priemonės bendraturčių.
27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, prievolę pripažindamas atsakovo asmenine, neteisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl sprendimas paremtas netinkamu teisės normų ir teismų praktikos taikymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių prievole.
28. Trečiasis asmuo, pateikęs apeliacinį skundą, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.
Prievolę trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2017, kuriuo iš atsakovo G. J. priteistas 5701,39 Eur žalos atlyginimas, pripažinti solidaria R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.