Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-115-643/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-16
Bylos Nr.: e2A-115-643/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05095-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-115-643/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05095-2023-5Procesinio sprendimo kategorija:2.2.2.7.; (S) 2.6.10.5.2.18.; 3.3.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 16d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo, pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 740,10 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023 m. sausio 2 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių šio daugiabučio namo išorinių konstrukcijų buvo apgadintas garažas, kuris įvykio metu buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (duomenys neskelbtini) bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip garažo draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Anot ieškovės, atlikusi žalos sureguliavimą, ji išmokėjo 1 740,10 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė laikosi pozicijos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, atsakovė kaip minėto daugiabučio namo administratorė įvykio metu buvo atsakinga už šio daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą. Anot ieškovės, vanduo į apdraustą turtą (garažą) pateko pro daugiabučio namo išorines konstrukcijas, kas leidžia spręsti, kad dėl padarytos žalos egzistuoja atsakovės civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė reikalauja grąžinti išmokėtą draudimo išmoką subrogacijos tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė tvirtindama, jog atsakovė netinkamai atliko daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą, nedetalizavo kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

5. Atsakovė sutinka, kad jai buvo pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, kadangi tai iš esmės yra pagrindinės administratorės funkcijos, ir įgyvendindama namo savininkų teises bei pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus. Tačiau laikosi pozicijos, jog jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu šiuo atveju negali kilti. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), su požemine automobilių saugojimo aikštele pastatytas 2006 metais. Per 17 eksploatacijos metų vyksta pastato nusidėvėjimas ir deformacijos. Anot atsakovės, administratorius ar techninis prižiūrėtojas negali numatyti ir nustatyti kada ir kur įvyks požeminės automobilių saugojimo aikštelės (parkingo) perdangos ar pamato hidroizoliacijos defektas nesant pasibaigus pastato eksploatacijos laikotarpiui ar avarinei būklei. Atsakovės tvirtinimu, apie atsiradusią žalą ji sužinojo tik gavusi garažo Nr. 21 savininko 2023 m. sausio 2 d. raštą. Reaguodama į šio garažo savininko pranešimą, atliko apžiūrą, vietoje surašė aktą ir pradėjo pirkimo procedūras remonto paslaugoms įsigyti. Pasak atsakovės, ji kaip pastato valdytoja ėmėsi visų veiksmų taisyti defektus, kad žala garažų savininkams nebūtų daroma. Tokio pobūdžio darbai žiemos laikotarpiu nėra atliekami (dėl sniego, įšalo ir t.t.). Minėti darbai, atsakovės tikinimu, bus atlikti šiltuoju metu laiku. Iki draudiminio įvykio jokių išorinių požymių rodančių, kad žala gali atsirasti ateityje nustatyta nebuvo, todėl negalima teigti, kad ji neatliko būtinių veiksmų, turtui prižiūrėti. Ieškovė, anot atsakovės, šioje byloje neįrodė kokius visgi neteisėtus veiksmus ji yra atlikusi, o taip pat nėra įrodyta ir aplinkybė, jog atsakovė šiuo atveju būtų pažeidusi teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Atsakovės teigimu, ji neturi galimybės valdyti pastato, t. y. kaip savininkė, bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio be butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai. Be to, iki draudžiamojo įvykio atsitikimo dienos nebuvo gauta jokių skundų dėl vandens prasiskverbimo į garažą Nr. 21 ar gretimai esantį garažą, todėl, anot atsakovės, negalima teigti, kad ji savo pareigų neatliko.

Šalies argumentai

6. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

7. Ieškovė dublike papildomai atkreipia dėmesį, kad byloje pareikšto ieškinio negrindžia CK 6.266 straipsnio nuostatomis ir neįrodinėja, kad atsakovė įvykio metu buvo statinio valdytoja ir kad jai dėl nurodyto kyla griežtoji civilinė atsakomybė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė turėjo ir galėjo nustatyti šio daugiabučio namo konstrukcijų trūkumus ir imtis veiksmų, kad nebūtų padaryta žala asmenų turtui. Anot ieškovės, atsakovė turi ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, likviduoti avarijas, bet ir imtis prevencinių veiksmų, kad būtų užskirstas kelias objekto griuvimui ir kitai žalai atsirasti. Pažymi, kad dar iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, vanduo patekdavo į daugiabučiame name įrengtus garažus. 2023 m. sausio 9 d. vykusios turto apžiūros metu draudėjas ieškovės atstovui nurodė, kad priešais apdraustą garažą esantis garažas buvo liejamas ir anksčiau. Ieškovės teigimu, išvadą, kad atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad perdangos hidroizoliacija gali turėti trūkumų, galima daryti ir iš to, kad ginčo daugiabučiame name jau buvo remontuota dalis perdangos hidroizoliacijos. Taigi šios hidroizoliacijos remontas atsakovės jau buvo atliktas ir ta aplinkybė, kad buvo reikalingas dalies hidroizoliacijos pakeitimas atsakovei turėjo indikuoti, jog reikalinga itin atidi ir rūpestinga likusios (neremontuotos) hidroizoliacijos dalies priežiūra, ypač esant duomenų, kad garažai po perdanga šlampa. Ieškovė nurodo, kad atsakovei tinkamai prižiūrint daugiabutį namą ir laiku pastebėjus hidroizoliacijos trūkumus bei ėmusis veiksmų pašalinti juos, nebūtų kilusi žala padaryta apdraustam turtui.

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją – prašo ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės dubliką papildomai triplike nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog ji kaip daugiabučio namo administratorė turėjo ir galėjo nustatyti ginčo daugiabučio namo konstrukcijų trūkumus ir imtis veiksmų, kad nebūtų padaryta žala asmenų turtui. Anot atsakovės, daugiabučio namo konstrukcijų trūkumus galima nustatyti tik atliekant specialią ekspertizę, nes namo galimi trūkumai yra paslėpti ir vizualinės apžiūros metu nesimato. Atsakovė kaip namo administratorė negali elgtis kaip patalpų savininkė ir savo rizika atlikti tokias apžiūras ir vėliau už savo atliekamas paslaugas reikalauti atlyginimo iš daugiabučio namo savininkų. Atsakovė duomenų, kad priešais apdraustą garažą esantis garažas buvo liejamas ir anksčiau, neturi.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio metu ieškovės įgaliota atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ 1 740,10 Eur žalos atlyginimui subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 39,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Teismas nustatė, kad ieškovės apdraustas garažas buvo apgadintas dėl nesandarių daugiabučio gyvenamojo namo išorinių konstrukcijų, kurios priskirtinos prie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – perdangos hidroizoliacijos) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus perdangos hidroizoliacijos remonto darbus, skatino gyventojus apie išorinių konstrukcijų gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti išorines konstrukcijas ir panašiai.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Adminsta“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas.

15. Teismas nustatė, jog kad dar iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, vanduo patekdavo į daugiabučiame name įrengtus garažus. Kaip matyti iš byloje esančio 2023 m. sausio 9 d. Turto apžiūros akto, 2023 m. sausio 9 d. vykusios turto apžiūros metu draudėjas ieškovės atstovui nurodė, kad priešais apdraustą garažą esantis garažas buvo liejamas ir anksčiau. Atsakovės pateiktame 2023 m. sausio 6 d. Statinio neeilinės apžiūros akte nurodyta, kad po atlikto hidroizoliacijos remonto ties įėjimu į laiptinę (užduoties Nr. UO1268), vanduo pradėjo skverbtis toliau po susidėvėjusia hidroizoliacija ant perdangos plokščių ir kolonų neremontuotose vietose; dėl pažeistos hidroizoliacijos šlampa kolonos, esančios ties G17-G18, G19-G20 bei ties G21-G22 boksu, kolonos drėksta ties kolonos sijos ir perdangos sandūra. Vertinant šio dokumento turinį, matyti, kad iki įvykio jau buvo atliktas hidroizoliacijos remontas, todėl aplinkybė, kad buvo reikalingas dalies hidroizoliacijos pakeitimas atsakovei turėjo indikuoti, jog reikalinga itin atidi ir rūpestinga likusios (neremontuotos) hidroizoliacijos dalies priežiūra, ypač esant duomenų, kad garažai po perdanga šlampa. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsakovei disponuojant informacija, kad hidroizoliacija yra susidėvėjusi, atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad perdangos hidroizoliacija gali turėti trūkumų. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad įvykį buvo galima numatyti, nes statybinių konstrukcijų susidėvėjimas neįvyksta staiga ir netikėtai.

16. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad administruojamo namo hidroizoliacijos defektų nebuvo įmanoma pastebėti, nes nebuvo pasibaigęs pastato eksploatacijos laikotarpis, kaip deklaratyvius ir pagrįstus subjektyviu vertinimu. Norminiai aktai įpareigoja administratorių nuolat stebėti namo pagrindinių konstrukcijų, bendro naudojimo objektų ir/ar inžinerinių konstrukcijų techninę būklę, detaliai apžiūrėti, nustatyti statybinių tyrinėjimų, ekspertizės poreikį, esant būtinumui – organizuoti remonto darbus. Sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė turi ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, likviduoti avarijas, bet ir imtis prevencinių veiksmų, kad būtų užskirstas kelias objekto griuvimui ir kitai žalai atsirasti. Atsakovė nei gavusi draudimo bendrovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, nei teikdama atsiliepimą į ieškinį ir tripliką nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji tinkamai vykdė jai teisės aktų priskirtas pareigas, t. y. vykdė nuolatines ir kasmetines turto apžiūras bei reagavo į turtui daromą žalą.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą jog atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir laiku nepastebėjo ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų trūkumų bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad dėl vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui neatsirastų žalos. Dėl gyvenamojo namo administratorės (atsakovės) funkcijų administruojant ginčo gyvenamąjį namą nepakankamo vykdymo ieškovei buvo padaryta žala, todėl atsakovės UAB „Adminsta“ atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Adminsta“ atmesti.

19. Nurodo, kad perdangos hidroizoliacija yra paslėptas namo konstrukcijos elementas ir tai matyti iš byloje esančio 2023 m. sausio 6 d. statinio neeilinės apžiūros akto ir jo priedų. Šis paslėptas namo konstrukcijos elementas nėra stebimas taip pat, kaip atviros namo konstrukcijos ir kiti namo bendrojo naudojimo objektai, kuomet defektai gali būti pastebėti konstrukcijas ir kitus bendrojo naudojimo objektus apžiūrint vizualiai. Norint vizualiai įvertinti perdangos hidroizoliacijos būklę, yra būtina nuardyti šaligatvio trinkeles ir demontuoti pasluoksnį, o tai susiję su ženkliomis sąnaudomis, todėl reikalavimas atsakovei perdangos hidroizoliacijos būklę vizualiai stebėti kaskart nuardant visas trinkeles ir demontuojant pasluoksnį, ne tik neatitiktų protingumo reikalavimo, bet lemtų neproporcingai dideles išlaidas namo gyventojams. Nesant duomenų apie hidroizoliacijos tarp perdangų pažaidą, dėl ko vanduo prateka per perdangos hidroizoliaciją į pastato vidų (garažų patalpą), atsakovė neturi jokio pagrindo namo butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita organizuoti tokio masto stebėjimo darbų ir tuo labiau neturi pagrindo prevenciškai inicijuoti visos hidroizoliacijos pakeitimo. Akivaizdu, jog perdangos hidroizoliacijos būklė yra stebima iš pastato vidaus ir tik pastebėjus, kad ji neatlieka savo funkcijos (fiksuojamas vandens skverbimasis į pastato vidų), turi būti imamasi priemonių perdangos hidroizoliacijos sutvarkymui pažaidos vietoje.

20. Pažymi, kad vanduo į A. A. priklausantį garažą pradėjo skverbtis tik 2023 m. sausio mėnesį, kai susidarė didelis kritulių kiekis, kurio įšalusi žemė nebesugebėjo sugerti, todėl vanduo, kuris, būdamas skystoje fazėje, yra itin skvarbus, pradėjo skverbtis kitoje perdangos hidroizoliacijos vietoje. Tai paaiškinama jo fizikinėmis savybėmis: uždarius kelią vandeniui skverbtis vienoje vietoje, jis ieško kelių tekėti kitoje vietoje ir, radęs tokią vietą, teka ten, kur kliūčių tekėti nėra. Aplinkybė, kad vanduo į pastatą kitoje hidroizoliacijos vietoje pradėjo skverbtis tik po kelių mėnesių nuo hidroizoliacijos remonto kitoje jos vietoje, patvirtina, kad atsakovė remonto 2022 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. neturėjo pagrindo iškart inicijuoti visos hidroizoliacijos pakeitimo arba hidroizoliacijos remonto toje vietoje, per kurią vanduo 2023 m. sausio mėn. pateko į ieškovės apdraustą garažą.

21. Paaiškina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei anksčiau buvo žinoma apie vandens skverbimąsi toje perdangos hidroizoliacijos vietoje, kuri buvo nustatyta 2023 m. sausio 6 d. atlikus neeilinę statinio apžiūrą ir ji nesiėmė jokių priemonių perdangos hidroizoliacijai sutvarkyti. Iš byloje esančio Turto apžiūros akto matyti, kad A. A. priklausančio garažo užliejimas įvyko 2023 m. sausio 2 d. Gavusi pranešimą apie užliejimą, atsakovė nedelsiant apžiūrėjo statinį ir ėmėsi priemonių perdangos hidroizoliacijai sutvarkyti. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. A. dar iki 2023 m. sausio 2d. buvo informavęs atsakovę apie vandens skverbimąsi į jam priklausantį garažą, o atsakovė, kaip namo administratorius, nesiėmė atitinkamų priemonių galimai žalai užkardyti, nėra. Atsakovė neginčija, jog anksčiau pratekėjimas buvo nustatytas kitoje perdangos hidroizoliacijos vietoje ir ta vieta buvo suremontuota. Tačiau, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pratekėjimas vienoje perdangos hidroizoliacijos vietoje, savaime neindikuoja, kad būtina pakeisti visą perdangos hidroizoliaciją. Pirmiausia todėl, kad hidroizoliacijos pažaida gali būti tik vienoje vietoje ir ją sutvarkius, vanduo nebesiskverbs į patalpas. Tuo galima įsitikinti stebint pastatą po pažeistos hidroizoliacijos vietos sutvarkymo. Šiuo atveju taip ir buvo daroma: atsakovė atidžiai stebėjo, ar vanduo į pastatą nesiskverbia kitose vietose. Jokių pranešimų apie vandens skverbimąsi į pastatą kitose vietose nuo 2022 rugsėjo mėn. atlikto remonto atsakovė nebuvo gavusi, o tai leido manyti, kad daugiau hidroizoliacijos pažeidimų nėra ir todėl nėra poreikio namo butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita atlikti visos hidroizoliacijos pakeitimo. Situacija pasikeitė 2023 m. sausio mėn. ir tam įtakos galėjo turėti daug veiksnių: susikaupęs didelis kiekis kritulių, įšalusi ir vandens nebesugerianti žemė, pasikeitusios požeminio vandens srovės ir tekėjimo kryptys ir kt. Šie veiksniai lėmė, kad pro sutvarkytą hidroizoliacijos vietą nebeprabėgantis vanduo rado kitą skverbimosi į pastatą kelią ir užliejo ieškovės apdraustą garažą.

Atsiliepimas

22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą.

23. Nurodo, kad ieškovės įsitikinimu, apeliantės pozicija, kuomet ji teigia neturėjusi pareigos stebėti hidroizoliacijos būklės, patvirtina, kad apeliantė, būdama daugiabučio namo administratore, neatliko jai teisės aktų priskirtų pareigų, susijusių su daugiabučio namo pagrindinių namo konstrukcijų priežiūra.

24. Pažymi, kad dar iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, vanduo patekdavo į daugiabučiame name įrengtus garažus. Iki įvykio jau buvo atliktas hidroizoliacijos remontas, todėl aplinkybė, kad buvo reikalingas dalies hidroizoliacijos pakeitimas apeliantei turėjo indikuoti, jog reikalinga itin atidi ir rūpestinga likusios (neremontuotos) hidroizoliacijos dalies priežiūra, ypač esant duomenų, kad garažai po perdanga šlampa. Apeliantei disponuojant informacija, kad hidroizoliacija yra susidėvėjusi, ji turėjo ir galėjo numatyti, kad perdangos hidroizoliacija gali turėti trūkumų.

25. Ieškovės įsitikinimu, apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad daugiabučio namo konstrukcijos būtų apžiūrimos, stebimos, kad apeliantė būtų atlikusi hidroizoliacijos patikrinimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė būtų atlikusi nuolatines ir sezonines daugiabučio namo konstrukcijų apžiūras, nėra informacijos, kokia konstrukcijų būklė buvo iki įvykio. Taigi aplinkybė, kad apeliantė būtų tinkamai vykdžiusi daugiabučio namo administratorės pareigas, byloje yra neįrodyta.

Šalies argumentai

26. Ieškovės vertinimu, nepagrįstas apeliantės teiginys dėl to, kad ginčo hidroizoliacijos ji negalėjusi apžiūrėti, nes tai atlikti galima tik nuardant šaligatvio trinkeles, o tai lemtų neproporcingai dideles išlaidas namo gyventojams. Hidroizoliacija gali būti apžiūrima ne tik vizualiai, bet ir naudojant elektros srovę ar termovizorių, o tai lemtų mažesnes išlaidas gyventojams ir suteiktų galimybę reguliariai stebėti hidroizoliaciją ir kitas namo konstrukcijas. Apeliantė kaip savo srities licencijuota profesionalė turėjo ir galėjo žinoti apie alternatyvias namo konstrukcijų apžiūros būdus nei vien vizualinis.

27. Paaiškina, kad aplinkybė, kad hidroizoliacija yra paslėptas konstrukcijos elementas niekaip nešalina daugiabučio namo administratorės pareigų, susijusių su hidroizoliacijos priežiūra.

28. Nurodo, jog administratorei priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorė pasitelkusi specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų techninę būklę. Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atliko gyvenamojo namo nuotekų sistemos detalią apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą. Apeliantės argumentai, kad atsakovė negalėjo apžiūrėti nuotekų sistemos dėl to, kad ji uždengta ir užmūryta, nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėjo kokias nors pastangas, kad minėtos kliūtys būtų pašalintos.

29. Akcentuoja, kad atsakovė yra licencijuota savo veiklos profesionalė, ilgą laiką specifinius darbus vykdanti įmonė, turinti didelę patirtį. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai, todėl atsakovė negali gintis nurodydama, kad per dangos hidroizoliacijos trūkumai nebuvo matomi plika akimi ar ta aplinkybe, kad galimai garažų savininkai į administratorę nesikreipė dėl konstrukcijų drėkimo.

30. Ieškovės vertinimu, atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir laiku nepastebėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų trūkumų bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad dėl vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui neatsirastų žalos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

33. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).

34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35. 2023 m. sausio 2 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių šio daugiabučio namo išorinių konstrukcijų buvo apgadintas garažas, kuris įvykio metu buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0245193) bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip garažo draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 1 740,10 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 740,10 Eur dydžio žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir laiku nepastebėjo ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų trūkumų bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad dėl vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui neatsirastų žalos. Dėl gyvenamojo namo administratorės (atsakovės) funkcijų administruojant ginčo gyvenamąjį namą nepakankamo vykdymo ieškovei buvo padaryta žala, todėl atsakovės UAB „Adminsta“ atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai.

37. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

38. Nurodyta draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama vadovaujantis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis (tarp jų ir šiai bylai aktualiais CK 6.246 - 6.249 straipsniais). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

40. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, ieškovei gavus duomenis apie 2023 m. sausio 2 d. įvykį (draudėjui priklausančio garažo apliejimą vandeniu), 2023 m. sausio 9 d. buvo atlikta draudėjo garažo apžiūra ir parengtas turto apžiūros aktas (žalos bylos Nr. 22/220-05895), prie akto buvo pridėtos apgadinto turto nuotraukos, taip pat sudaryta žalos dydžio sąmata – apskaičiuotas patirtinas nuostolis lubų ir sienų perdažymui, patalpų perdengimui plėvele ir valymui, vidaus pastolių nuomai, statybinių šiukšlių pakrovimui, išvežimui, garažo automatikos demontavimui, sumontavimui ir kitiems darbams. Apskaičiuota 1827,10Eur žalos dydžio suma. Draudikė taikė draudimo sutartyje numatytą išskaitą (87 Eur), ir draudėjui išmokėjo 1740,10Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

41. Apeliantė skunde teigia, kad perdangos hidroizoliacija yra paslėptas namo konstrukcijos elementas. Šis paslėptas namo konstrukcijos elementas nėra stebimas taip pat, kaip atviros namo konstrukcijos ir kiti namo bendrojo naudojimo objektai, kuomet defektai gali būti pastebėti konstrukcijas ir kitus bendrojo naudojimo objektus apžiūrint vizualiai. Norint vizualiai įvertinti perdangos hidroizoliacijos būklę, yra būtina nuardyti šaligatvio trinkeles ir demontuoti pasluoksnį, o tai susiję su ženkliomis sąnaudomis, todėl reikalavimas atsakovei perdangos hidroizoliacijos būklę vizualiai stebėti kaskart nuardant visas trinkeles ir demontuojant pasluoksnį, ne tik neatitiktų protingumo reikalavimo, bet lemtų neproporcingai dideles išlaidas namo gyventojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos apeliantės argumentus paneigia aplinkybė, jog atsakovė yra licencijuota savo veiklos profesionalė, verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, ir kuri privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias protingas pastangas ir šios pastangos negali būti ribojamas vien ekonominio naudingumo kriterijumi.

42. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu bei rūpestingumo pareigos pažeidimu, t. y. teismas padarė išvadą, kad atsakovė laiku tinkamai neapžiūrėjo gyvenamojo namo nuotekų sistemos, neatliko techninės būklės patikrinimo ir toks nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

44. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) atsakovė nuo 2019 m. kovo 21 d., 5 metų terminui yra paskirta namo, kuriame yra draudėjui priklausantis garažas, bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir nuotekų sistemos, priežiūrą.

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1‑971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) 11 punktas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį; specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1 – 87.3 punktai). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis).

46. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad garažas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų sistemos) trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad nuotekų sistema buvo apžiūrima, stebima, kad buvo atlikti hidroizoliacijos patikrinimai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė būtų atlikusi nuolatines ir sezonines daugiabučio namo konstrukcijų apžiūras, nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad ji atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, pavyzdžiui, kasmetines apžiūras, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio vertinimą, rengė susirinkimus su namo savininkais ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, vanduo patekdavo į daugiabučiame name įrengtus garažus. 2023 m. sausio 9 d. vykusios turto apžiūros metu draudėjas ieškovės atstovui nurodė, kad priešais apdraustą garažą esantis garažas buvo liejamas ir anksčiau. Atsakovės pateiktame 2023 m. sausio 6 d. Statinio neeilinės apžiūros akte nurodyta, kad po atlikto hidroizoliacijos remonto ties įėjimu į laiptinę (užduoties Nr. UO1268), vanduo pradėjo skverbtis toliau po susidėvėjusia hidroizoliacija ant perdangos plokščių ir kolonų neremontuotose vietose; dėl pažeistos hidroizoliacijos šlampa kolonos, esančios ties G17-G18, G19-G20 bei ties G21-G22 boksu, kolonos drėksta ties kolonos sijos ir perdangos sandūra. Be to, iki įvykio jau buvo atliktas hidroizoliacijos remontas, todėl ši aplinkybė atsakovei turėjo indikuoti, jog reikalinga itin atidi ir rūpestinga likusios (neremontuotos) hidroizoliacijos dalies priežiūra, ypač esant duomenų, kad garažai po perdanga šlampa. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad perdangos hidroizoliacija gali turėti trūkumų. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad įvykį buvo galima numatyti, nes statybinių konstrukcijų susidėvėjimas neįvyksta staiga ir netikėtai.

47. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių nustatytai problemai išspręsti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, žinodama apie perdangos hidroizoliacijos problemą dėl vandens pratekėjimo, ėmėsi kokių nors atsargumo (prevencinių) priemonių, kad būtų galima išvengti žalos gyventojų turtui. Nors atsakovė ir pateikė duomenis (2023 m. kovo 6 d. sąmata hidroizoliacijos įrengimas virš parkingo) apie hidroizoliacijos remonto darbus kitoje vietoje ir neturėjo pagrindo iškart inicijuoti visos hidroizoliacijos pakeitimo, labiau tikėtina, kad buvo atliktas nepakankamas hidroizoliacijos remontas. Taigi šios aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų.

48. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aprašyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius konstrukcijų trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią žalos atsiradimui. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo.

50. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Atsakovės nurodytų aplinkybių nepripažinimas įrodytomis nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

52. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme 2023 m. gruodžio 18 d. gautas apeliantės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaMargarita Stambrauskaitė