Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudas“ ieškinį atsakovui A. N. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rusėjo 3 d. sprendimo Nr. DGKS-4743 darbo byloje Nr. APS-113-16146/2018, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, kuriam šaukimas į teismą buvo išsiųstas jo buveinės, nurodytos ieškinyje, adresu. Nurodytu adresu anksčiau siųsti procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti.

Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Ruginis prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas nesirūpina bylos eiga, nevykdo pareigos informuoti teismą apie buveinės pasikeitimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nustato reikalavimus teismui pateikiamiems dokumentams. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė, kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai nustatyti CPK 121 straipsnio 2, 3 dalyse.

Duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) yra vienas esminių Juridinių asmenų registro duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo vietą reglamentuoja CPK 122 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio, kuris reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jos nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 19, 24 punktus).

Šį civilinį procesą inicijavo ieškovė, kurią atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas Eligijus Karbauskis, su kuriuo ieškovė nutraukė atstovavimo sutartį (b. l. 66), todėl po atstovavimo sutarties nutraukimo visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės buveinės adresu – Klaipėda, Karklų g. 11-4. Šis adresas nurodytas visuose ieškovės procesiniuose dokumentuose, minėtas adresas Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip ieškovės atskleistas buveinės adresas; ieškovė nepateikė teismui informacijos apie adreso pasikeitimą ar prašymo siųsti dokumentus kitu, nei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas, adresu.

Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus bei konkrečias šios bylos faktines aplinkybes (ieškovės informuotumą apie jos pačios pradėtą procesą prieš atsakovą, procesinių dokumentų jai siuntimo ir (ne)įteikimo istoriją, kt.), įvertinęs tai, kad vienintelis teismui ieškovės (teiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodytas adresas buvo viešame registre registruotas buveinės adresas (kurį ieškovė nurodė ir apeliaciniam teismui teiktame atskirajame skunde, b. l. 23), o taip pat tai, kad informacijos apie kitą korespondencijos adresą ieškovė, turėdama tokią įstatyme nustatytą pareigą, teismui nepateikė, teismas sprendžia, kad išsiuntus ieškovei pačios nurodytu adresu, kuris viešai skelbiamas įmonės adresu, teismo šaukimas laikytinas įteiktu.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, ir kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų, o atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, numatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad žyminis mokestis grąžinamas ir kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės.

Ieškinį palikus nenagrinėtą dėl ieškovo kaltės, įstatymas nenumato galimybės ieškovui sugrąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, jog žyminio mokesčio negrąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuo pagrindu, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis) yra vienas iš šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2066/2011).

Įvertinus tai, kad byla baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovės kaltės, jos atstovui neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, ieškovei žyminis mokestis negrąžintinas (CPK 246 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 246 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Ieškovės UAB „Rudas“ ieškinį atsakovui A. N. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.