Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-376-1189/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-27
Bylos Nr.
eII-376-1189/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00291-2026-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Pažeidėjas
Š. V.
Kategorijos
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-376-1189/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00291-2026-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 27 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Š. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) Š. V. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 d dalyje, už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 7 d. 16.09 val., vairavo transporto priemonę ,,Skoda Octavia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Už tai Š. V. buvo skirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. V. skundu teismo prašo pakeisti nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, šios priemonės netaikant arba sutrumpinant paskirtą administracinės priemonės terminą. Skunde nurodoma, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra objektyviai būtina dėl jo darbo pobūdžio ir gyvenamosios vietos ypatumų. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), o darbo funkcijos yra susiję su nuolatiniu judėjimu, todėl tokia aplinkybė objektyviai suponuoja būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą. Neturint teisės vairuoti, pareiškėjui kyla pagrįsta galimybė netekti darbo, o tai yra jo pragyvenimo šaltinis, kurio netekus pablogėtų jo finansinė padėtis, taip pat ir įsipareigojimai bankams. Taip pat pareiškėjo tėvas serga cukriniu diabetu, jam nustatytas tik 55 procentų darbingumas, todėl dėl sveikatos būklės negali atlikti fizinių darbų ir jam dažnai reikalinga pareiškėjo pagalba. Pareiškėjo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo mama vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl galimybės savarankiškai spręsti transporto ar kasdienių ūkio darbų klausimus yra itin ribotos. Be to, pareiškėjo mamos brolis serga onkologine liga, pats savarankiškai nevaikšto ir gyvena kartu su itin garbaus amžiaus močiute (94 metų). Dėl sveikatos būklės jam reguliariai reikalingas gydymas – maždaug kartą per mėnesį jis turi būti vežamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) chemoterapijos procedūroms. Kitų artimųjų, kurie galėtų užtikrinti šią pagalbą, faktiškai nėra, todėl šios pareigos tenka pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtų asmenų amžių ir sveikatos būklę, pareiškėjo mobilumas ir galimybė savarankiškai nuvykti į skirtingus miestus yra būtina sąlyga užtikrinant jiems reikalingą pagalbą. Atsižvelgiant į tai, teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui turėtų ne tik asmeninių, bet ir reikšmingų neigiamų socialinių pasekmių tretiesiems asmenims – jo šeimos nariams, kurių dalis dėl amžiaus ir sveikatos būklės yra itin priklausomi nuo pareiškėjo pagalbos. Alternatyvios susisiekimo galimybės (viešasis transportas, pavėžėjimo paslaugos) šiuo atveju nėra reali ir proporcinga alternatyva, atsižvelgiant į didelius atstumus tarp skirtingų miestų, nuolatinį važiavimo poreikį bei būtinybę operatyviai reaguoti į artimųjų sveikatos būklės ar kasdienių poreikių pokyčius. Įvertinus pareiškėjo darbo pobūdį, gyvenamosios vietos atokumą nuo darbovietės, ilgalaikius darbo santykius, finansinius įsipareigojimus bei reikšmingas šeimines pareigas, darytina išvada, kad teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, kurios peržengtų administracinės nuobaudos tikslų ribas. Šiuo atveju paskirta nuobauda jau yra pasiekusi administracinio nubaudimo tikslus. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs, tačiau nedidelį kiekį ir prieš ilgą laiką, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs – administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas yra padarytas labiau dėl neatsargumo, o ne tyčia, juo labiau, kad jam nustatytas 0,69 promilių neblaivumas, kai kitose Europos Sąjungos šalyse galima vairuoti ir 0,80 promilių neblaivumu, kur teisena jo atžvilgiu net nebūtų pradėta. Pareiškėjas turi 20 metų vairavimo stažą ir neturi galiojančių nuobaudų. Dėl to prašoma skundžiamą nutarimą pakeisti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, o paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga ir pagrįsta.

Šalies argumentai

Š. V. teismo posėdyje paaiškino, jog, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų vyko iš žvejybos. Žvejybos metu vartojo alkoholinius gėrimus ,,jagermeister“ apie 11-12 val. dienos metu, tuo metu ir valgė, todėl, kai nusprendė važiuoti iš žvejybos vietos, nes jau temo, nesijautė apsvaigęs. Iš ten kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų, būtų važiavęs į (duomenys neskelbtini), namo. Sustabdytas buvo su transporto priemone, kuri jam nepriklauso, nes transporto priemonė jam buvo išduota darbovietės. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas ne tik darbinių funkcijų atlikimui, tačiau ir vykimui pas tėvus, kur padeda ūkio darbuose, o vykstant pas tėvus viešuoju transporto, užtrunka ilgą laiko tarpą, kas apsunkina jo nuvykimą. Šiuo metu dėdę į gydymo įstaigą veža asmuo teikiantis vežimo paslaugas, tačiau tai brangiai kainuoja, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ne tik darbinėms funkcijoms vykdyti, tačiau ir pasirūpinant savo artimaisiais, kurie gyvena nuo jo nutolę. Nors jis turi sesę, tačiau ji su tėvais negyvena, gyvena kitur. Visos šios aplinkybės egzistavo ir jam vairuojant neblaiviam, tačiau toks nesijautė, kai pasirinko vairuoti. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Š. V. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, institucijos 2026 m. kovo 5 d. nutarimu Š. V. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba ją panaikinti.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, sprendžiant asmeniui skirtinos administracinio poveikio priemonės klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, institucija atsižvelgus į tai, kad yra viena Š. V. atsakomybę švelninanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskyrė minimaliausią ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą – tai yra taikė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Pažymėtina, kad institucija net gi nesivadovavo ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vidurkio taisykle, taip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį išskirtinai sušvelnindama. Tuo tarpu įvertinus skundo argumentus bei institucijos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo Š. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau, švelninti jo teisinę padėtį.

Nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Š. V. nurodė, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo labiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, nes jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo tik 0,69 promilės, tačiau tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Visų pirma, pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis buvo 0,71 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršijo leistiną ribą, tai yra 0,41 promilių. Taip pat, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas jis tarp 11.00 val. ir 12.00 val. dieną, žvejybos metu, vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus ir vėliau, kai nesijautė apsvaigęs, o lauke jau temo, nusprendė vairuoti transporto priemonę iki kol 16.09 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas sąmoningai nusprendė vairuoti transporto priemonę, po to, kai praėjus neilgam laiko tarpui, vartojo alkoholinius gėrimus, kas tik atskleidžia pareiškėjo tyčinį veikimą, tai yra jis objektyviai suvokė, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, o po jų suvartojimo nebuvo praėjęs ženklus laiko tarpas, kuris būtų galėjęs būti vertinamas, kaip pakankamas alkoholio išsiskaidymui organizme. Tokiu būdu spręstina, jog pareiškėjo veiksmai buvo neabejotinai tyčiniai, o ne nulemti neatsargumo, o pareiškėjo teiginiai, kad jis nesijautė apsvaigęs, nors ir buvo vartojęs alkoholio, yra laikytini tik deklaratyviais Š. V. teiginiai, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Juo labiau, kad asmuo dienos metu vartojęs alkoholinius gėrimus, ir tinkamai neįsitikinęs dėl savo savijautos, pasirinkęs vairuoti padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, nepraėjus ženkliam laiko tarpui po vartotų alkoholinių gėrimų, pats prisiima atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, nors pareiškėjas skunde ir menkina jam nustatytą neblaivumo laipsnį, lygindamas jį su kitomis užsienio šalių leistinomis normomis, vis tik, Lietuvos Respublikoje įstatymas nediferencijuoja neblaivumo laipsnio, kuris galėtų būti mažiau pavojingas. Įstatymas aiškiai apibrėžia, jog bet koks neblaivumas viršijantis 0,41 užtraukia asmeniui vairavusiam transporto priemonę būnant neblaiviam, atsakomybę. Atsakomybės diferencijavimas yra susijęs tik su tuo, kokia atsakomybės rūšis kils asmeniui, tai yra ar bus padarytas administracinis nusižengimas ar nusikaltimas, kai neblaivumas nustatomas didesnis nei 1,51 promilių. Taigi, kai neblaivumas nustatomas nuo 0,41 iki 1,51 promilių, nėra vertintina, jog kuris nors neblaivumo laipsnis yra mažiau pavojingas, nei kitas. Bendroji atsakomybė kyla asmeniui, pasirinkusiam vairavimą neblaiviam, o be to šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. V. nustatytas neblaivumo laipsnis, nors pareiškėjas pats jį ir vertina priešingai, buvo ženkliai viršijantis leistiną normą. Tokiu būdu, aplinkybės, susijusios su pareiškėjui nustatyto neblaivumo laipsniu, neturi jokios įtakos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

Taip pat, nors Š. V. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad teisės vairuoti praradimas reikštų ir jo pragyvenimo šaltinio netekimą, ši aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, nėra laikytina išskirtine, juo labiau darbinės veiklos aspektas bei būtinybė, darbinių poreikių tenkinimui, turėti teisę vairuoti transporto priemones, egzistavo ir pareiškėjui padarant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo teisei elgesio jo neapsaugojo. Beje, šioje vietoje teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau ir vairavo transporto priemonę, kurią jam buvo suteikusi darbovietė, taip paneigdamas ir darbdavio pasitikėjimą tinkamu inventoriaus naudojimu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenvietėje, kurioje jis važiavo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, yra ribojamas greitis, todėl jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, vis tik, teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Jau pats vairavimo neblaiviam faktas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, ne tik jų turtui, bet ir bendram sveikatos saugumui. Neabejotina, jog alkoholis turi tiesioginės įtakos asmens gebėjimui valdyti mechanizmus, todėl neblaivių vairuotojų prevencija valstybės požiūriu, yra išskirtinai reikalinga, eliminuojant tokius asmens iš viešojo eismo, o tai, kokioje vietovėje jie valdė transporto priemonę neturi reikšmės kelių eismo saugumo požiūriu. Šiuo atveju pareiškėjas transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo gyvenvietėje ir kaip teismo posėdžio metu nurodė, norėjo tęsti savo kelionę iki (duomenys neskelbtini) miesto, kas teismo vertinimu, ne tik išskirtini neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kaip neatsakingą asmenį, tačiau administracinį nusižengimą leidžia vertinti kaip išskirtinai pavojingą ir keliantį pavojų kitiems asmenis. Š. V. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuriuo yra pažeidžiami valstybės itin saugomi gėriai, tai yra kelių eismo saugumas ir kitų kelių eismo dalyvių sveikata ar net gyvybė, pareiškėjas pažeidimą padarė, kaip pats nurodė, netinkamai įvertinęs savo savijautą, tačiau tai jo padaryto administracinio nusižengimo, nedaro mažiau pavojingu. Priešingai, toks pareiškėjo veikimas, kai gerai neįvertinus savo savijautos pasirenkamas vairavimas, neįsitikinus dėl blaivumo, kai alkoholiniai gėrimai buvo vartojami neseniai prieš vairavimą, vertintinas išskirtinai neigiamai, kaip nebrandus ir neatsakingas elgesys Kelių eismo taisyklių požiūriu. Tuo tarpu skunde pareiškėjo akcentuojamas savijautos neįvertinimas ir nustatytų promilių nurodymas, kaip mažiau pavojingų, teismo yra laikytini tik pareiškėjo siekiu sumenkinti savo atsakomybę administracinio nusižengimo padaryme, kas atskleidžia, jog pareiškėjas nėra linkęs visapusiškai priimti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų ir savo indėlį į administracinį nusižengimą siekia minimalizuoti.

Taip pat skunde bei teismo posėdžio metu Š. V. nurodė, jog teisė vairuoti jam reikalinga tėvams, kurie gyvena nuo jo nutolę 190 km atstumu, padėti buityje ir dėdės nuvežimui į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini), tačiau ir šių aplinkybių teismas nevertina kaip išskirtinių, kurios leistų spręsti dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog visos šios aplinkybės egzistavo ir jam darant administracinį nusižengimą, tačiau akivaizdu, kad įtakos jo sprendimui vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam, neturėjo, todėl ir nėra pagrindo jų vertinti kaip išskirtinių. Be kita ko, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pas tėvus šiuo metu nuvažiuoja viešuoju transportu, tačiau tai yra nepatogu, nes užima daug laiko, o dėdė į gydymo įstaigą yra nuvežamas pervežimo paslaugas teikiančių asmenų, tačiau tai yra labai brangu. Iš tokių pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad Š. V. nėra padaręs atitinkamų išvadų dėl savo priešingo įstatymams elgesio, o visas pasekmes vertina tik ta prasme, kuria jos jam sukelia nepatogumus, todėl, priešingai nei teigiama skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad jau ir nuobaudos paskyrimas pats savaime padarė teigiamą įtaką pareiškėjui, kaip pakankama prevencija. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pareiškėją charakterizuotų išskirtinai teigiamai, priešingai iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas net septynis kartus buvo baustas administracine tvarka ir visus kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors skirtos nuobaudos yra sumokėtos, šios aplinkybės vis viena neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį nelinkusį laikytis įstatymų. Apibendrinant pasisakytina, jog byloje nėra jokių išskirtinai teigiamai Š. V. apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės kontekste, todėl teismas konstatuoja, jog institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo motyvų visumoje, nekeistinas.

Teismas konstatuoja, jog tenkinti Š. V. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2026 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

netenkinti Š. V. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė