- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-50-796/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00958-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimas su priedais grąžintas pareiškėjai, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) poskyris, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad 1996-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotojas J. P. priėmimo–perdavimo aktu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimu Nr. 1251, perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn objektus – keturis poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), išvardytus minėtame priėmimo–perdavimo akte, siekiant atlikti namelių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad 1996-09-30 (duomenys neskelbtini) savivaldybė priėmė perduotus keturis poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir pradėjo juos faktiškai valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nutarė pareiškimą su priedais grąžinti pareiškėjai. Teismo motyvai: Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus turėdama tikslą – įregistruoti poilsio namelius Nekilnojamojo turto registre. Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre minėtus poilsio namelius. 2017-07-11 VĮ Registrų centras priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti statinius, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybes administraciją dėl adreso poilsio nameliams suteikimo. Pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su prašymu suteikti adresus minėtiems poilsio nameliams. 2017-08-18 raštu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija netenkino prašymo suteikti adresus, nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog statinių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, be to, dalis statinių stovi valstybinės reikšmės miške, kuriame jokie statiniai negali būti registruojami ir adresai jiems negali būti suteikiami. Pareiškėjai buvo išaiškinta, jog ji, nesutikdama su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-18 atsakymu, turi teisę jį skųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti poilsio namelius ne dėl to, kad nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į šiuos daiktus, o dėl to, kad nepateikti juos identifikuojantys duomenys: adresas, plotas, statybos metai ir kt. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija taip pat neginčijo dokumentų, patvirtinančių poilsio namelių perdavimą pareiškėjai, o nurodė, jog pareiškėja nepateikė poilsio namelių statybos teisėtumą patvirtinančių duomenų, be to, dalis statinių stovi valstybinės reikšmės miške, kuriame jokie statiniai negali būti registruojami ir adresai jiems negali būti suteikiami. Teismas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų faktus, kad statiniai – keturi poilsio nameliai 1996-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotojo J. P. priėmimo–perdavimo aktu buvo perduoti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn ir pareiškėja šiuos poilsio namelius priėmė bei pradėjo juos faktiškai valdyti, tai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, ji ir toliau negalėtų įregistruoti poilsio namelių ir nuosavybės teisės į juos viešajame registre. Esant tokiai situacijai, kai prašomi nustatyti faktai nesukeltų pareiškėjai siekiamų teisinių padarinių, be to, pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti faktus, pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka siekti nuosavybės teisės į poilsio namelius registracijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo motyvai: Pareiškėja nesutinka, jog ji gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka siekti nuosavybės teisės į poilsio namelius registracijos. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėja tik teismas. Teismas nutartyje nurodydamas, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, privalėjo nurodyti, į kurią instituciją privalo kreiptis pareiškėja, tačiau teismas šios aplinkybės nenurodė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 3 dalį. Be to, pareiškėja pateikė visus įrodymus, jog atliko išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka procedūrą.Teismas, pasisakydamas apie tai, kad poilsio namelius VĮ Registrų centras atsisakė registruoti dėl to, kad nėra pateikti poilsio namelius identifikuojantys duomenys, o (duomenys neskelbtini) savivaldybei nepateikti poilsio namelių statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, ir nurodydamas, jog dalis statinių stovi valstybinės reikšmės miške, iš esmės sprendė bylą, nes teismas vertino pareiškime nurodytas aplinkybes. Be to, teismas buvo šališkas, nes, atsisakydamas priimti pareiškimą, pasisakė dėl bylos esmės, nurodydamas, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodydamas, jog dalis namelių stovi valstybinės reikšmės miške, kuriame statiniai negali būti registruojami ir adresai jiems negali būti suteikiami, nevertino aplinkybės, jog nameliai buvo pastatyti ne pareiškėjos, jie tik perduoti pareiškėjai 1996-09-30, o valstybinės reikšmės miškas buvo formuojamas 2013–2015 metais, t. y. vėliau, nei buvo pastatyti nameliai. Nesutinka su teismo nuomone, jog pareiškėja neperdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dokumentų, patvirtinančių poilsio namelių statybos teisėtumą. Pažymi, jog pareiškėja nevykdė poilsio namelių statybos, jie jai buvo perduoti jau pastatyti. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad valstybiniuose miškuose galima rekonstruoti, perstatyti statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog jei planuojamai statybai ir numatomai veiklai reikės keisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, ji bus keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas.Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjos suformuotas žemės sklypas bus rekreacinės paskirties. Minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 23 punkte nurodyta, kad žemės sklypai, kurių naudojimo paskirtis „kitos paskirties žemė“, naudojimo būdas „rekreacinės teritorijos“, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygų patvirtinimo“ 132 punkte numatyta, jog žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas; 133 punkte numatyta, jog rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą, jas prižiūrėti ir tvarkyti, sodinti jose smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ką nuolat ir daro pareiškėja; 134 punkte nurodoma, jog draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija. Pareiškėjos poilsio nameliai skirti trumpalaikiam poilsiui, tai neprieštarauja šioms teisės akto nuostatoms. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra vienintelis būdas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Pagal pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, 1996-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotojas J. P. priėmimo–perdavimo aktu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimu Nr. 1251, (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn perdavė keturis standartinius poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini). Perduoti nameliai buvo atiduoti vertinti valstybinei komisijai. Tačiau šių namelių (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija neįregistravo. Ši aplinkybė paaiškėjo tada, kai buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (kadastriniai matavimai atlikti 2016-10-19) ir norėta suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, parengti su tuo susijusius dokumentus. 2016-10-25 pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, kad ši leistų suformuoti žemės sklypą prie poilsio namelių. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsakė, jog kadangi poilsio pastatai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nebus tenkintas. Tada pareiškėja 2017-06-21 kreipėsi į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialą dėl minėtų namelių ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 2017-07-11 VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialas sprendimu nurodė, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) reikalavimų, nėra nekilnojamuosius daiktus identifikuojančių duomenų – adreso, ploto, statybos metų ir kt. Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui suteiktas adresas. Dėl adreso suteikimo pasiūlyta kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją. 2017-07-20 pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su prašymu suteikti nekilnojamiesiems objektams adresą. 2017-08-28 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsakė pareiškėjai, jog adresas nebus suteiktas, kadangi nėra pateikta įrodymų, kad statinių (poilsio namelių) statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, be to, dar ir dėl to, kad dalis statinių stovi valstybinės reikšmės miške, o valstybinės reikšmės miške jokie poilsio statiniai negali būti registruojami ir adresai jiems negali būti suteikiami. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija taip pat nurodė pareiškėjai, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-28 atsisakymą suteikti adresą būtų skundusi įstatymo nustatyta tvarka. Vietoj to pareiškėja 2017-09-13 apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad 1996-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotojas J. P. priėmimo–perdavimo aktu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimu Nr. 1251, perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn objektus – keturis poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), išvardytus minėtame priėmimo–perdavimo akte, turėdama tikslą atlikti namelių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; taip pat prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad 1996-09-30 (duomenys neskelbtini) savivaldybė priėmė perduotus keturis poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir pradėjo juos faktiškai valdyti. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra vienintelis galimas būdas įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir kito asmens (juridinio ar fizinio) būtų kilęs ginčas dėl to, kad keturi poilsio nameliai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė juos priėmė ir pradėjo juos faktiškai valdyti. Taip pat pareiškėja nenurodo, kad nėra išlikę šiuos faktus patvirtinantys dokumentai, priešingai, pareiškėja pateikė teismui faktinį poilsio namelių valdymą patvirtinančius įrodymus (Komunalinių patarnavimų apmokėjimo sutartį, papildomą susitarimą, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, administracijos direktoriaus pažymą) ir jais remiasi savo pareiškime. Tiek iš pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tiek iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog pareiškėjos tikslas – Nekilnojamojo turto registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybės teises į keturis poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų pareiškėjos prašomus nustatyti juridinius faktus, t. y. kad statiniai – keturi poilsio nameliai 1996-09-30 buvo perduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn, pareiškėja šiuos poilsio namelius priėmė bei pradėjo faktiškai valdyti, tai jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų, ji ir toliau negalėtų įregistruoti poilsio namelių ir nuosavybės teisės į juos viešajame registre, kadangi tam, kad poilsio nameliai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi būti įvykdyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimai, kurių vienas – įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris) (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Teisę ginčo poilsio nameliams suteikti adresą turi (duomenys neskelbtini) savivaldybė, o ne teismas. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2017-08-28 rašte Nr.(4.17)-D3-3056 atsisakydama patenkinti prašymą suteikti poilsio nameliams adresus nurodė, jog nebuvo pateikta duomenų, kad poilsio namelių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, bei į tai, jog dalis statinių stovi valstybinės reikšmės miške. Taigi sprendžiant klausimą ar pastatui gali būti suteiktas adresas yra tai ar pastatas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vienas iš nekilnojamųjų daiktų suformavimo būdų yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, kuris atliekamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Kadangi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2017-08-28 atsisakė suteikti adresą ginčo poilsio nameliams, pareiškėja turėjo teisę ir galimybę tokį atsisakymą skųsti ir įrodyti, kad galbūt (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip anksčiau minėta, nėra duomenų, kad šia teise pareiškėja būtų pasinaudojusi.Pažymėtina ir tai, jog atskirajame skunde iš esmės dėstomi nesutikimo su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-28 atsisakymu suteikti adresą motyvai (pavyzdžiui, tokie kaip: nors dalis namelių stovi valstybinės reikšmės miške, tačiau nameliai buvo pastatyti ne pareiškėjos, jie tik perduoti pareiškėjai 1996-09-30, o valstybinės reikšmės miškas buvo formuojamas tik 2013–2015 metais, t. y. vėliau, nei buvo pastatyti nameliai; pareiškėja nevykdė poilsio namelių statybos, jie jai buvo perduoti jau pastatyti, todėl nesutinka, kad pareiškėja turėjo perduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dokumentus, patvirtinančius poilsio namelių statybos teisėtumą; valstybiniuose miškuose galima rekonstruoti, perstatyti statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą); pagal Teritorijų planavimo įstatymą, jei planuojamai statybai ir numatomai veiklai reikės keisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, ji keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir pan.). Tai rodo, jog pareiškėja nesutinka su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-28 sprendimu atsisakyti suteikti adresą ginčo objektams. Todėl apygardos teismas konstatuoja, jog pareiškėja gali savo teises ir teisėtus interesus ginti skųsdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-18 atsisakymą suteikti adresą ginčo objektams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (poilsio namelių perdavimą nuosavybėn, jų priėmimą ir faktinį jų valdymą), dėl kurių ginčas nekyla. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Apygardos teismas atmeta pareiškėjos argumentą, neva apylinkės teismas nenurodė, į kurią instituciją privalo kreiptis pareiškėja. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad, nesutikdama su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-18 atsakymu, pareiškėja turi teisę jį skųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017-08-28 atsisakymo suteikti adresą apskundimo tvarka buvo nurodyta ir pačiame savivaldybės rašte.Apygardos teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pasisakė dėl bylos esmės, nes vertino pareiškime nurodytas aplinkybes, ir buvo šališkas, nurodydamas, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.Pagal kasacinio teismo praktiką, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Taigi, prieš priimdamas pareiškimą teismas privalo įvertinti anksčiau išdėstytas aplinkybes. Todėl tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje vertino kai kurias aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas pasisakė dėl bylos esmės. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų faktus, kad statiniai – keturi poilsio nameliai 1996-09-30 buvo perduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn ir pareiškėja šiuos poilsio namelius priėmė bei pradėjo juos faktiškai valdyti, tai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, ji ir toliau negalėtų įregistruoti poilsio namelių ir nuosavybės teisės į juos viešajame registre; prašomi nustatyti faktai nesukeltų pareiškėjai siekiamų teisinių padarinių. Pareiškėja, nesutikdama su tokiais teismo motyvais, juose įžvelgia teismo šališkumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka, jos yra teisėtos ir pagrįstos. O apeliantė, nesutikdama su jai nepalankiu teismo procesiniu sprendimu, teismo nešališkumo principo neturėtų suprasti ir aiškinti pernelyg plačiai, nes teismo padarytos šaliai nepalankios teisės aiškinimo ir taikymo išvados nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo šališkas. Nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacija. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.