- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-16-635/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35372-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- L. J.
- Nukentėjusysis
- H. J.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji (duomenys neskelbtini), neteistas ,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. J.
, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), namuose, po žodinio konflikto su broliu H. J., du kartus kumščiu sudavė pastarajam į veidą, taip padarydamas H. J. nosies ir viršutinės lūpos sumušimą, dėl ko nukentėjusiajam H. J. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Be to, L. J., (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairavo keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
K. L. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš metus ginčo metu broliui sudavė vieną ar du kartus delnu, o gal ir kumščiu, tiksliai nepamena, per veidą. Su broliu vartojo degtinę, neatsimena ar stipriai buvo neblaivus. Su broliu susitaikė.
Nukentėjusysis H. J. parodė, kad konfliktas su broliu įvyko dėl žemės. Jie buvo namuose dviese, abu buvo išgėrę. Prisimena du smūgius, o su kuo jam sudavė, nepamena. Kai davė parodymus policijoje, geriau prisiminė. Jeigu sakė, kad sudavė su kumščiu, tai taip ir buvo. Kai jam sudavė iš nosies pradėjo bėgti kraujas, truputį sutino lūpa. Jokių pretenzijų broliui neturi, su juo susitaikė, sutaria gerai.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys(1 t., b. l. 40-45).
??(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. Skubios pagalbos tarnyboje (112) gautas H. J. pranešimas, dėl to, kad brolis smurtauja jo ir mamos atžvilgiu, sudavė jam per veidą (1 t., b. l. 46).
Policijos pareigūnų pateiktame vaizdo ir garso įraše įvykio vietoje, užfiksuotas nukentėjusiojo H. J. patvirtinimas apie jo sužalojimo aplinkybes (CD diskas).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
K. L. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną paskambino draugui G. B. dėl automobilio padangos sutaisymo. Jis nuo jo gyvena apie 3,5 kilometro. Padanga buvo ant automobilio, ją pripūtus eidavo pavažiuoti. Nuvažiavo pas G. B., bet jis neturėjo priemonių padangai suremontuoti. Šis pasiūlė padaryti po gramą. Jis pasakė, kad negali, nes jam reikės parvažiuoti, bet draugas vis tiek ištraukė buteliuką, įsipylė sau ir jam įpylė. Jis iš mandagumo truputį paragavo. Išgėrė vieną gerą stikliuką iki 50 gramų. Po kiek laiko pripūtė į padangą oro ir išvažiavo namo. Važiuojant link namų, sustojo dėl iki pusės nuleistos automobilio galinės padangos. Važiavo tol, kol ėjo. Sustojus, kažkas jam privažiavo iš paskos ir prie jo priėjo nepažįstamas asmuo. Ką jis priėjęs sakė, nepamena. Jis užrakino automobilį ir nuėjo į netoliese esantį servisą, kur dirba G. B., montuoja automobilio padangas. Nuėjo paklausti, kada sutvarkytų padangą. Jam pasakė, kad yra užsiėmęs ir galėtų sutvarkyti tik vakare. Iki serviso nenuvažiavo, nes nebėjo važiuoti. Kai sustojo, iki namų buvo likę apie puse kilometro. Tuomet parėjo namo, kur mama su broliu buvo paruošę stalą ir jis išgėrė ne vieną stikliuką degtinės. Tada atėjo dvi policijos pareigūnės, kurios paklausė ar jis yra L. J. ir kur yra jo automobilis. Pareigūnės jį vedėsi į automobilį, o, kad jis važiuotų, jam pripurškė dujų. Nuvažiavus su pareigūnėmis prie automobilio, pareigūnės pradėjo reikalauti, kad pasitikrintų girtumą. Reikalavo pūsti į alkotesterį, jokių kitų neblaivumo nustatymo testų nesiūlė. Kodėl nesitikrino girtumo, kaltinamasis nepaaiškino. Nuo stikliuko išgėrimo pas G. B. praėjo daugiau kaip trys valandos. Dujas jam pareigūnės purškė du kartus. Policijos pareigūnės dujas prieš jį panaudojo nieko nepaaiškindamos, sakė, kad sėstų į automobilį ir važiuoti prie automobilio. Automobilio raktelių neslėpė, juos padėjo į vietą, kur visada būna. Po dujų papurškimo jis jautėsi apsvaigęs. Mano, kad gal liudytojui M. R. tik atrodė, kad jis įtartinai manevruoja, nes nuo vieno kelkraščio link kito kelkraščio jis nemanevravo. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, kad jo parodymai užrašyti neteisingai. Ikiteisminio tyrimo jo apklausos protokole parašas yra jo. Jį apklausiant gynėjas nedalyvavo, apie teisę turėti gynėją nepasakė, surašyto protokolo neskaitė, nes sulaikytas apklausoje neturėjo akinių. Apklausos protokole yra netikslumai dėl to, kad jis nežino B. vardo, jis jį žino, nes yra jo kaimynas. Jis išgėrė namuose, o ne pas B., gal tyrėja ne taip suprato, todėl taip užrašė. P. B. kitą dieną nuėjo dėl to, kad pasakyti, jog jis bus iškviestas į policiją, o ne dėl to, kad jis pasakytų, jog jis su juo gėrė. Vairuotojo pažymėjimą yra buvau praradęs dėl neblaivumo. Sveikatos problemų, kad negalėtų vairuoti transporto priemones, neturi. Pagal byloje esančią automobilio nuotrauką mato, kad automobilio rate trūksta oro. Automobilio ratą nuleisdavo įvairiai – ir per pusvalandį, ir per tris valandas, ir per parą.
Kaltinamasis L. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvęs pas draugą G. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten buvo nuo (duomenys neskelbtini) val. iki maždaug (duomenys neskelbtini) val. Pas G. B. išgėrė po vieną butelį alaus ir po kelis stikliukus degtinės. Nesijautė neblaivus, todėl pagalvojo, kad tikrai gali vairuoti transporto priemonę ir tikrai neįpūs neleistiną normą alkoholio. Todėl pasiryžo vairuoti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs. Apie (duomenys neskelbtini) val., grįžęs iš draugo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, kaip jam iš galo važiuoja automobilis, todėl sustojo kelio pakraštyje. Tada prie jo priėjo iš galo jam važiavusio automobilio vairuotojas ir jis atidarius automobilio duris, minėtas vyras kažko jo klausė, bet ko jis nepamena. Neišgirdo, nes automobilyje garsiai klausėsi muzikos. Jis išlipo iš savo automobilio, jį užrakino ir nuėjo pas B., kurio vardo nepamena. Jis nesuprato, kad vyriškis, kuris jam važiavo iš galo, įtarė, kad jis uvo išgėręs. Nuėjęs pas B., su šiuo išgėrė nepilną butelį degtinės. Jie tą nepilną butelį išgėrė greitai, todėl iš B. ėjo tiesiai namo. Jam grįžus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiūlė nusistatyti girtumą, bet jis tai padaryti atsisakė. Atsisakė, nes bijojo įpūsti neleistiną normą alkoholio. Buvo sulaikytas už tai kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Dabar jei jam atsuktų laiką, tikrai nusistatytų girtumą, nes mano, kad nebūtų įpūtęs neleistinos normos (2 t., b. l. 24-27).
Nukentėjusysis H. J. dėl kaltinamojo vairavimo neblaiviam parodė, kad buvo namie, kai grįžo brolis, kuris turėjo 0,7 l butelį. Jie kartu išgėrė daugiau kaip pusę butelio. Tada mama pasakė, kad atvyko policija ir išsivedė brolį. Atėję policijos pareigūnai klausė brolio kur jo automobilis ir daugiau nieko negirdėjo. Kai brolis grįžo namo, jis buvo blaivus, nes žino kaip jis atrodo išgėręs, tada jis „blūdija“. Tik kitą dieną susitiko su broliu ir sužinojo, kad jo automobilį išvežė tralu. Brolis vairuoja tvarkingai, daug metų užsienyje vairavo autobusą. Nepasakytų, kad brolis dažnai išgėrinėja. Brolio sveikata gera, niekuo nesiskundžia, eisenos sutrikimų neturi. Kai brolis būna išgėręs, eina skersai, matosi, kad yra išgėręs. Jis būtų pastebėjęs, kad jis grįžo neblaivus.
L. M. R. parodė, kad su kaltinamuoju nėra pažįstamas. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, į (duomenys neskelbtini). P. V. yra pervaža, pervažiavus tą pervažą išvažiavo raudonas automobilis, kuris važiavo keistai manevruodamas iš kelkraščio į priešpriešinį eismą. Suprato, kad kažkas ne taip. Tada jis stabtelėjo, jį pasivijo, jam rodė sustoti, bet tas automobilis nestojo. Pasukus į miestelį jis pradėjo jį filmuoti. Miestelyje jis sustojo. Kai prie jo priėjo, jis dar sėdėjo automobilyje. Atidaręs automobilio dureles norėjo ištraukti raktelius, bet jis jam jų nedavė ir nieko nesakė. Vyras išlipo, užrakino automobilį ir nuėjo, nors jis sakė palaukti. Alkoholio kvapas nuo vyriškio jautėsi stipriai. Jis nesuprato, ką jis daro šalia jo ir kas vyksta, nesiorientavo, kalba buvo nerišli. Vyro klausė ar jis yra išgėręs, o jis kažką nerišliai kalbėjo. Visi požymiai rodė, kad jis tikrai neblaivus. Tuomet iškvietė policiją, palaukė kol atvažiavo. Važiuojantį filmavo tik pasukus į miestelį. Įraše neadekvatūs vairavimo požymiai nelabai matosi, bet matosi jo veidas, kai aš išlipęs iš automobilio jo paklausė: „ar nebūsite išgėręs?“. Jis nuėjo svirduliuodamas link gyvenamojo namo kiemo. Jį mėtė į šonus. Automobilį asmuo paliko šalikelėje. Vaizdo įrašą policijos pareigūnams persiuntė sekančią dieną. Tai buvo apie (duomenys neskelbtini) val. 15 min.- (duomenys neskelbtini) val. 20 min. Policija atvažiavo maždaug po pusvalandžio. To automobilio vienos durelės buvo kitos spalvos, kitokių gedimų nepastebėjo.
Liudytojas G. B. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, santykiai geri. Pas jį savo mašina atvažiavo Leonas, nes buvo pradūręs padangą, kuri buvo nuleista. Neturėjo virvės, kad galėtų sutaisyti padangą. Tuomet jis jam pasiūlė išgerti, jis sutiko, truputį išgėrė. Tai buvo per Užgavėnes apie (duomenys neskelbtini) val., tiksliai laiko nepamena. Jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) Atstumas nuo jo namų iki kaltinamojo namų yra apie trys kilometrai. Kaltinamasis pas jį pabuvo apie valandą. Jis išgėrė „Utenos“ alaus, L. tik paragavo, nes alaus negeria. Išgėrus kelis stikliukus L. J. išvažiavo, neatrodė neblaivus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tada geriau viską atsiminė. Su L. J. susitinka kartais kartą per savaitę, kartais kartą per mėnesį. Tą kartą jis atrodė normaliai, nesiskundė sveikata, atrodė sveikas
Liudytojas G. B. parodė, kad jis dirba Vilkyčiuose, tvarko automobilius. Jo darbo metu atėjo L. J. ir norėjo, kad jis sutvarkytų automobilio ratą. Kadangi buvo užsiėmęs, pasakė, kad negali sutvarkyti. L. J. žino, kaip kaimo gyventoją, giminystės santykiai jų nesieja. Po to su kaltinamuoju nebendravo. Kitą dieną po įvykio pas jį L. J. nebuvo atėjęs. Tik vėliau sužinojo, kad jo automobilį nuvežė. Apklausiamas po įvykio policijos komisariate davė teisingus parodymus. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad dabar pamena, jog sekančią dieną pas jį atėjęs L. J. pasakojo, kad policijai sakė, jog jie kartu gėrė, nors kartu tikrai negėrė, o jis jam atsakė, jo į savo problemas nekištų. L. J. norėjo, kad jis pakeistų, sutvarkytų ratą, o kas tam ratui buvo, nežino. Negali nei patvirtinti, nei paneigti ar jis buvo išgėręs tą dieną, kai buvo atėjęs dėl rato taisymo, nekreipė į tai dėmesio.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbant remonto dirbtuvėse apie (duomenys neskelbtini) val., į dirbtuves atėjo L. J.. Ar buvo išgėręs negali pasakyti, nes į tai neatkreipė dėmesio. L. J. prašė sutvarkyti automobilio ratą, bet šiam pasakė, kad šiuo metu neturi laiko ir L. J. išėjo. Jis nebuvo priėjęs tiek arti prie L. J., todėl negali pasakyti ar nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Tikrai tą dieną, kaip tvirtina L. J., jis su juo degtinės negėrė. Kitą dieną J.buvo atėjęs pas jį į dirbtuves ir pasakojo, kad policijos pareigūnams pasakė, jog (duomenys neskelbtini) gėrė su juo degtinę. To tikrai nebuvo ir jis L. J. pasakė, kad nekištu jo į savo problemas (1 t., b. l. 131-134).
Liudytoja K. T., policijos pareigūnė parodė, kad dirbant kartu su vyresniąja tyrėja A. S.. Gavus pranešimą apie nesaugų vairavimą Vilkyčių miestelyje, nuvyko, kur jas pasitiko pranešėjas. Šalikelėje buvo pastatytas raudonos spalvos automobilis, markės nepamena. Joms atvykus pranešėjas parodė filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuota, kad priekyje važiavęs automobilis įtartinai manevravo. Pranešėjas sakė, kad įtartinai manevruojančiam automobiliui sekė iš paskos, jį filmavo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Automobiliui sustojus šalikelėje, pareiškėjas priėjo prie vairuotojo, atidarė automobilio dureles ir jį nufilmavo. Neužilgo automobilio vairuotojas pasišalino, o automobilį paliko stovėti kelkraštyje. Vaizdo įrašą matė. Buvo nufilmuotas pats sustojimo momentas ir kaip pranešėjas išlipęs iš savo automobilio, nenutraukdamas video, atidarė vairuotojo dureles ir klausė ar jis yra neblaivus. Vairuotojas į kalbas nesileido ir pabėgo. Atpažįsta, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris buvo nufilmuotas ir pas kurį vyko į namus. Kai peržiūrėjo vaizdo medžiagą, pradėjo ieškoti vairuotojo. Kadangi automobilis buvo paliktas, pagal valstybinį numerį nusistatė kas yra automobilio savininkas. Automobilio savininkas nuo tos vietos, kur paliko automobilį, gyveno netoliese. Nuvyko į namus ir ten jį rado. Nuvažiavus prie palikto automobilio, toliau tęsė dokumentų forminimą. Sulaikytas asmuo priešinosi, nesileido į kalbas, buvo neadekvatus, girtas. Nuėjęs į tualetą ant spintelės paliko automobilio raktelius, kuriuos rado jos kolegė. Kai nuvyko prie automobilio, jis toliau kategoriškai neigė savo kaltę, teigė, kad nieko nežino ir nieko nesupranta. Asmuo kategoriškai atsisakė tiek nusistatyti neblaivumą, teigė, kad jis yra nekaltas ir nevairavo. Asmuo nuo jų bandė pabėgti, prieš jį buvo panaudotos dujos, antrankiai ir pristatytas į policijos komisariatą. Kad asmuo buvo neblaivus matėsi iš jo veido išraiškos, nerišlios kalbos, sklindančio stipraus alkoholio kvapo, nekoordinuotų judesių, svirduliavimo į šonus. Nesaugus vairavimas yra priskiriamas B kategorijos įvykiams ir sureagavimui yra skiriama 20 min., todėl, kad ir kur buvo gavus pranešimą, atvykti užtruko iki 20 min. Asmuo yra kaltinamas, kad vairavo neblaivus, o ne dėl to, kad pavojingai manevravo. Pranešėjui pasirodė, kad asmuo įtartinai manevravo, todėl pagal tai ir reagavo į įvykį. Negali pasakyti ar automobilis galėtų įtartinai manevruoti, jeigu viena padanga būtų buvusi be oro, nes ji nėra mechanikė. Transporto priemonę apžiūrėjo. Visada yra apžiūrima įvykio vieta, surašomas transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Asmeniui ne vieną kartą buvo siūloma nusistatyti neblaivumą, buvo išaiškinta apie galimą atsakomybę. Visa tai turi būti nufilmuota. Asmeniui buvo rodoma filmuota medžiaga, kurią pateikė pranešėjas, aiškinama, kad jis buvo sulaikytas, nes yra įtariamas, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau jis kategoriškai ir piktybiškai atsisakė bendrauti, įrodinėjo, kad yra nekaltas. Sunkiai įmanoma, kad asmuo alkoholį vartojo namuose, nes kai jos atvyko į įvykio vietą, jis buvo ką tik pasišalinęs. Jos užtruko kelias minutes, kol išsiaiškino, kas yra automobilio savininkas ir nuvažiavo pas jį į namus. Pagrindiniai asmens neblaivumo požymiai, kuriuos prieš tai išvardino, buvo nustatyti vizualiai, nes kitokiu būdu asmuo neblaivumo nusistatyti nesutiko. Tiksliai nepamena ar namuose buvo panaudotos dujos, bet jeigu taip tikina kaltinamasis, tai gal ir buvo. Baudžiamoji byla yra pradedama asmeniui, kuris vengia nusistatyti neblaivumą alkotesteriu. Jam ne kartą buvo siūloma nusistatyti neblaivumą alkotesteriu. Jeigu būtų mačiusi, kad transporto priemonės padanga tuščia ar apytuštė, tokius duomenis būtų užfiksavusi įvykio vietos apžiūros protokole. Automobilis yra tempiamas į automobilių stovėjimo aikštelę ir jeigu tai nėra užfiksuota iki tempimo, tai savininkas atsiimdamas automobilį gali pareikšti pretenzijas
Liudytoja A. S., policijos pareigūnė parodė, kad datos ir laiko tiksliai neprisimena, dirbant su kolege gavo pranešimą apie už vairo sulaikytą neblaivų asmenį. Nuvykus į įvykio vietą vairuotojas buvo pasišalinęs ir palikęs automobilį. Pabendravo su liudytoju, kuris parodė filmuotą medžiagą. Tiksliai nepamena, bet turbūt pagal automobilio valstybinius numerius nustatė kas yra automobilio savininkas. Nuvykus į namus buvo rastas minėtas vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, akivaizdžiai neblaivus, vonios kambaryje mėgino slėpti automobilio raktelius. Tada jį įsisodino į tarnybinį automobilį ir grįžo į įvykio vietą prie automobilio. Liepė nusistatyti girtumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, agresyviai elgėsi, mėgino pasprukti. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus: jautėsi alkoholio kvapas, neriški kalba, judesiai. Tiksliai negali pasakyti per kiek laiko atvyko į įvykio vietą kai gavo pranešimą, tačiau nuvyko iš buvimo vietos, galbūt per 20 min. Kol nustatė automobilio savininką kažkiek užtruko, gal iki valandos. Konkrečiai nepamena ką jis sakė dėl vairavimo, bet tikrai pamena, kad nusistatyti girtumą ir pasirašyti atsisakė. Jam vengiant lipti į tarnybinį automobilį, galimai kolegė panaudojo dujas, kiek kartų nepamena. Negali pasakyti ar jis neigė, kad vairavo išgėręs, ar neigė, kad iš viso su tuo automobiliu važiavo. Po visko jį parvežė į Šilutės policijos komisariatą. Į gydymo įstaigą, kad nustatytų neblaivumą, nevežė. Automobilis buvo senas, gan netvarkingas. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kuris nors automobilio ratas būtų buvęs nuleistas, tačiau jeigu taip būtų buvę, būtų užfiksavusios.?
(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., Skubios pagalbos tarnyboje (112) gautas asmens pranešimas apie tai, kad pranešėjas ką tik buvo sulaikęs neblaivų vairuotoją su a/m (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99).
(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnės K. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad L. J. įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o reikalaujamas keletą kartų pasitikrinti girtumą, tai padaryti atsisakė (1 t., b. l. 30, 103-104).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kur važiuojamosios kelio dalies pusėje yra automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas, automobilio ratų defektų nenustatyta (1 t., b. l. 89-98).
(duomenys neskelbtini) transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apraše automobilio ratų defektų neužfiksuota (1 t., b. l. 107).
Vaizdo įraše, pateiktame liudytojo M. R., matyti kaip priekyje važiuojantis raudonos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja ir prie jo priėjęs pranešėjas, vairuotojui atidarius savo automobilio dureles, klausia šio ar jis nėra išgėręs, į ką vairuotojas nieko neatsako (1 t., b. l. 138-141, CD diskas).
Byloje, esančiame vaizdo įraše, darytame policijos pareigūnų vaizdo kamera „BODY“, fiksuota, kad kaltinamajam keletą kartų siūloma nusistatyti girtumą, išaiškinamos atsisakymo pasekmės, L. J. pasitikrinti girtumo nesutiko(1 t., b. l. 141-144, CD diskas).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, 1993 m. gamybos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina yra 397 Eur (1 t., b. l. 145).
VĮ Regitra duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. J. vardu (1 t., b. l. 146).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. K. L. J. pripažino, kad ginčo metu sudavė smūgius, tai yra smurtavo prieš savo brolį. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai – įvykio vietos apžiūros duomenys, nukentėjusiojo, parodymai, vaizdo įraše fiksuoti duomenys. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, pagal BK 140 straipsnio 2dalį.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį be kitų alternatyvių veiksmų, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
L. J. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant.
Kaltinamasis savo kaltės dėl to, kad vengė nusistatyti neblaivumą, nepripažino, nes teigė, kad prieš tai vairavo automobilį blaivus, o išgėrė tik vėliau, jau palikus automobilį įvykio vietoje. Tai, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis įtartinai manevravo, patvirtino liudytojas M. R., kurio pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad liudytojui priėjus prie kaltinamojo ką tik sustojusio automobilio ir paklausus kaltinamojo ar šis nevairuoja neblaivus, kaltinamasis nieko neatsakė. Liudytojas nurodė, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, todėl tai liudytojui pagrįstai galėjo sukelti įtarimų, kad kaltinamasis yra neblaivus. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo, kuris neturi jokių ryšių su kaltinamuoju, nuosekliais parodymais.
Kaltinamojo versiją apie tai, kad sustabdė automobilį ir jį paliko dėl nuleisto automobilio rato, paneigia įvykio ir automobilio apžiūros duomenys bei prie apžiūros protokolo esančios nuotraukos, kuriose nėra užfiksuota aiškiai matomų automobilio ratų pažeidimų. Kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės patvirtina ir liudytojo G. B. parodymai apie tai, kad kaltinamasis jam pasakė, jog policijoje nurodė įvykio dieną, po automobilio vairavimo su juo gėręs alkoholinius gėrimus, nors iš tiesų taip nebuvo.
Kaltinamasis neneigia, kad atvykus policijos pareigūnėms jau buvo vartojęs alkoholį. Liudytojomis apklaustos pareigūnės patvirtino, kad kaltinamojo išvaizda, nerišli kalba, veiksmų koordinacija bei nuo jo sklindantis alkoholio kvapas neabejotinai rodė, kad kaltinamasis yra neblaivus. Kaltinamajam prieš tai vairavus automobilį, jam kaip vairuotojui atsirado pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą, nes buvo gautas pagrįstas pranešimas apie jo vairavimą galimai esant neblaiviam, todėl nepriklausomai nuo to kada jis buvo vartojęs alkoholį, šis pareigūnų reikalavimas jam buvo privalomas, o jo neįvykdžius – atsirado pasekmės.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog objektyvios galimybės atlikti kaltinamojo L. J. neblaivumo patikrinimą buvo, o jis neatlikdamas šio patikrinimo, taip išreiškė savo valią neblaivumo vietoje nesitikrinti, pareigūnams nekilo, kaip teigia kaltinamojo gynėjas, pareiga pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumo nustatymui.
Byloje yra neblaivumo nustatymo aktas, kuris nėra tinkamai užpildytas, tai yra jame nėra nurodytas asmuo, kuris įtariama yra neblaivus (1 t., b. l. 108). Pagal šio akto duomenis – pildymo laiką ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val.) ir asmenį pildžiusį aktą (policijos pareigūnė A. S.), tikėtina, kad akte užfiksuoti duomenys apie kaltinamojo neblaivumo požymius. Atsižvelgiant į tai, kad akto kaltinamasis nėra pasirašęs, šio dokumento, esant anksčiau nurodytam trūkumui (nėra nurodytas asmuo), teismas nesivadovauja kaip įrodymu apie neblaivumo požymių nustatymą kaltinamajam. Teismas nesivadovauja ir L. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant įtariamuoju, nes apklausa buvo atlikta iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatas, tai yra sulaikytas įtariamasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, nors pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą gynėjo dalyvavimas tokioje apklausoje yra būtinas.
P. P. pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242, (toliau tekste – Aprašas), nuostatas, policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės), tai yra, ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) ir pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą bei žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (Aprašo 5-5.2 punktai), vengimą pasitikrinti neblaivumą užfiksuoja Aprašo 2 priede nustatytos formos akte (Aprašo 9.3. punktas).
Policijos pareigūnės, liudytojos K. T. ir A. S. kaltinamajam nenurodė atlikti Aprašo 5.1.1.- 5.1.2. punktuose nurodytų veiksmų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia policijos pareigūnių K. T. ir A. S. kaltinamajam nurodytų nustatytų neblaivumo požymių (alkoholio kvapas, kalba, eisena), kuriuos patvirtina ir pareigūnių darytas vaizdo įrašas.
Atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį būtinos sąlygos yra neblaivumo požymių nustatymas ir asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą. Kokie ir kiek neblaivumo požymių turi būti nustatyta, įstatymas nedetalizuoja. Atvykus iškviestoms policijos pareigūnėms ir radus kaltinamąjį namuose bei nuvykus su juo prie kaltinamojo automobilio, pareigūnės keletą kartų siūlė kaltinamajam nusistatyti neblaivumą ir išaiškino atsisakymo nusistatyti neblaivumą, pasekmes, tačiau kaltinamasis to nepadarė, pageidavimo vykti į medicinos įstaigą nusistatyti neblaivumą nepareiškė.
Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).
Teismas įvertinęs ištirtus ir aptartus įrodymus – vaizdo įrašus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojų M. R., G. B., policijos pareigūnių K. T., A. S. parodymais, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra, po to kai vairavo automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, kiti klausimai
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas išnykęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad su nukentėjusiuoju dėl vartoto fizinio smurto susitaikė, nedirba, yra darbingo amžiaus, padarytos veikos yra susijusios su alkoholio vartojimu ir siekiant bausmės tikslų, kaltinamajam pagal BK 140 straipsnį skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 281¹ str. 1 d. – bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo pagal BK 140 straipsnį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58-62), pagal BK 281¹ str. 1 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44-47).
Nustačius, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti autotransporto priemones 3 metus (BK 68 straipsnis).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, todėl automobilis konfiskuotinas.
(duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimas (1 t., b. l. 149-151), kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (BPK 152 str. 6 d.).
Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 65-67) ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 68-70) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 119, 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. J.
pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;
pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinti visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis L. J. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), į baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad neatliktos baudos bausmės dalis yra 46 MGL (2300 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejus (3) metus, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2020-02-27 prokuroro nutarimu į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus ir automobilį perdavus konfiskavimui, panaikinti.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.