Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu) ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius dėl to, kad jis 2022 m. liepos 24 d. apie 20.15 val. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)" teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė kumščiu į veidą Ž. O., po ko Ž. O. nugriuvus, spyrė jam koja į įvairias kūno vietas ir ne mažiau kaip 7 (septynių) trauminių poveikių pasekoje padarė kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimą nosyje, nubrozdinimą dešiniame skruoste, kraujosruvą kairiame skruoste, žaizdą viršutinės lūpos kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu pasmakrėje bei kakle, kraujosruvą krūtinės kairėje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą, nubrozdinimus kairėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o tokiu savo įžūliu elgesiu ir veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonių ir neišsprendė dėl nusikalstamos veikos atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo klausimo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

6. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, be kita ko ir kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nemokami darbai ir kita. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderintos, t. y. paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės paprastai skiriamos vietoje bausmės, atleidus asmenį nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras, remiantis BK 70 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, jog V. J. yra pagrindinio išsilavinimo, nedirba, baustas administracine tvarka, prašo skirti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. BK 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog nemokami darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, tačiau kadangi V. J. šiuo metu yra suimtas, apie posėdį apeliacinės instancijos teisme jam buvo pranešta tinkamai ir jame dalyvauti nepageidavo, teismas neturėjo galimybės išklausyti jo nuomonės dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų – skyrimo, todėl jam skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio įmoką į šį fondą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nors V. J. šiuo metu nedirba, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis iki 2022 m. balandžio 19 d. vykdė individualią veiklą, sprendžia, kad jam skirtinas minimalus įstatymo numatytas įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų dydis – t. y. 10 MGL (500 Eur), įpareigojant įmoką sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl žalos atlyginimo

8. Iš bylos duomenų ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teisme V. J. ir Ž. O. pasirašė susitarimą, pagal kurį kaltinamasis V. J. įsipareigojo nukentėjusiajam Ž. O. atlyginti neturtinę 300 Eur žalą iki 2022 m. gruodžio 10 d. 2023 m. kovo 1 d. apeliacinės instancijos teisme gautame nukentėjusiojo Ž. O. elektroniniame laiške nurodoma, kad V. J. 300 Eur žalos jam nėra grąžinęs.

9. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Ž. O. ir V. J. susitarimas dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas, atleisdamas kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, pateikto susitarimo nepatvirtino, kaip tai numato BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatos. BK 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, <...> be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės <...>. Šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nepatvirtinus 2022 m. gruodžio 8 d. susitarimo, kaip pagrįstai skunde nurodo prokuroras, nėra užtikrintos nukentėjusiojo teisės į galimybę, nuosprendžiui įsiteisėjus, išieškoti žalą priverstinai, taip pat neužtikrinta BK 38 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nukentėjusiojo Ž. O. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. sudarytas 300 Eur žalos atlyginimo susitarimas tvirtintinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš V. J. 80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

12. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. J. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris nors ir yra tenkinamas, tačiau jis nesusijęs su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu įstatymo taikymu. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1, 3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti V. J. ir Ž. O. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį V. J. įsipareigoja Ž. O. atlyginti 300 Eur neturtinę žalą iki 2022 m. gruodžio 10 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš V. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.