Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) trinkelių klojėju, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda (bauda nesumokėta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2022 m. lapkričio 13 d. apie 13.52 val. Panevėžio r., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kilometre esančioje sankryžoje, vairavo automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 14.26 val. jam buvo nustatytas 2,09 ‰ girtumas (be palaidos), o 14.43 val. jam buvo nustatytas 2,11 ‰ girtumas (be paklaidos)).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. vakare nuvažiavo pas tuometinę savo sugyventinę L. B. ir jos patėvį R. B., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena L. B. 4 vaikai. Nuvyko su savo automobiliu „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus kartu su R. B. iki 2023 m. lapkričio 13 d. 2 val. vartojo alkoholį – gėrė alų. Išgėrė apie 4–5 litrus 6 % stiprumo alaus. 2023 m. lapkričio 13 d. atsikėlęs apie 6 val. išgėrė dar apie 2 litrus alaus. Apie 13 val. R. B. įkalbėjo jį (kaltinamąjį) vykti į parduotuvę nusipirkti dar alaus. R. B. norėjo vairuoti jo (kaltinamojo) automobilį, bet jis (kaltinamasis) neleido, nes automobilis ne jo (ne R. B.) ir jis (R. B.) nemokėjo vairuoti. Automobilį vairavo jis (kaltinamasis). Prieš sėsdamas už automobilio vairo jis (kaltinamasis) jautėsi gerai, bet suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio ir teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo. Taip pat žinojo, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviu, kad už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau vis tiek vairavo automobilį, nes R. B. įtikino jį (kaltinamąjį) ir jis (kaltinamasis) tikėjosi į parduotuvę nuvažiuoti nesustabdytas policijos pareigūnų. Į parduotuvę važiavo su R. B.. Tiksliai nepamena, bet kartu galėjo važiuoti L. B. su dviem vaikais. Nuvažiavus apie 200 metrų nuo R. B. namų iki pagrindinio kelio (iki kelio (duomenys neskelbtini)), sankryžoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su kitu automobiliu – su automobiliu „Volkswagen Sharan“. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo (kaltinamojo) girtumą. Girtumą tikrino du kartus. Pirmo patikrinimo metu nustatė jam 2,09 ‰ girtumą, o antro patikrinimo rezultato tiksliai nepamena, bet buvo virš 2 ‰. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo (kaltinamojo), šį automobilį jis įsigijo už savo pinigus maždaug prieš 2 mėnesius iki aptariamo įvykio ir jis neprieštarauja, kad šis automobilis būtų konfiskuotas. Mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti paskirtas 4–5 metams. Šiuo metu jis turi daug įsiskolinimų – antstoliai iš jo išieško išlaikymą 5 vaikams ir anksčiau paskirtas baudas, kurių jis savanoriškai nėra sumokėjęs. Tiksliai nežino, kokius įsiskolinimus antstolis išskaito iš jo atlyginimo, todėl gali būti, kad anksčiau jam paskirta 2000 Eur dydžio bauda nėra išieškota.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis D. V. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 198 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojų R. B. ir L. B. parodymais apie tai, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. lapkričio 13 d. Tądien apie 13.50 val. kartu su D. V. automobiliu „Saab“ iš R. B. namų važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Automobiliu taip pat važiavo du vaikai. Automobilį vairavo D. V.. Bevažiuojant pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai – D. V. ir kitas automobilis. Po eismo įvykio L. B. su vaikais grįžo pas R. B. į namus. Matė kito automobilio vairuotoją, moterį. Belaukiant policijos pareigūnų D. V. R. B. pasakė, kad yra neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino R. B. ir D. V. girtumą. Automobilį „Saab“ D. V. nusipirko už savo pinigus, L. B. prie automobilio įsigijimo neprisidėjo;

2.3.2. liudytojos G. J. parodymais apie tai, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 13.45 val. automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio metu susidūrė su automobiliu „Saab“. Po susidūrimo išlipusi iš savo vairuoto automobilio matė šalia automobilio „Saab“ gulintį vyriškį, o paminėtu automobiliu važiavusi moteris su vaikais perėjo į kitą kelio pusę ir nuėjo keliu link toliau stovinčių namų;

2.3.3. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Įvykio vietoje yra automobiliai „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliai apgadinti. Automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis paimti iš įvykio vietos;

2.3.4. policijos pareigūno A. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 13.51 val. dirbdamas su kolega N. K. gavo pranešimą apie kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį. Nuvykus į įvykio vietą, esančią Panevėžio rajone, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kilometru, matė du automobilius – „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Saab“ vairuotojui D. V. 14.26 val. buvo nustatytas 2,09 ‰ girtumas, o 14.43 val. – 2,11 ‰ girtumas. Būnant eismo įvykio vietoje atėjo moteris su dviem vaikais, kuri pasakė, kad ji važiavo automobilyje „Saab“ kartu su dviem savo vaikais;

2.3.5. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 13 d. 14.26 val. D. V. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,09 ‰ girtumas (be paklaidos), o 14.43 val. – 2,11 ‰ girtumas (be paklaidos). Jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai; D. V. eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali;

2.3.6. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. lapkričio 13 d. 14.26 val. D. V. buvo nustatytas 2,09 ‰ girtumas (be paklaidos), o 14.43 val. – 2,11 ‰ girtumas (be paklaidos);

2.3.7. VĮ „Regitra“ duomenimis apie tai, kad automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo D. V..

2.4. Kaltinamajam D. V. nustatytas girtumas (2,09 ‰ ir 2,11 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis D. V. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. patvirtino, kad jis suprato, jog negali vairuoti transporto priemonės, be kita ko, dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis D. V. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Kaltinamajame akte kaltinamasis D. V., be kita ko, kaltinamas ir tuo, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sukėlė eismo įvykį. Taigi, iš esmės jis yra kaltinamas tuo, kad ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet ir sugadino (apgadino) svetimą turtą – automobilį „Volkswagen Sharan“, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte pateikiamą eismo įvykio sąvoką, šiuo konkrečiu atveju nesugadinus (neapgadinus) automobilio „Volkswagen Sharan“ nebūtų įvykęs eismo įvykis. Tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies (būtent pagal šią teisės normą kaltinamasis D. V. buvo perduotas teismui) dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui tik už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Ši teisės norma nenumato atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, o tuo pačiu už svetimo turto sugadinimą (apgadinimą), šios aplinkybės nėra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojančios aplinkybės. Atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą (sugadinant ar apgadinant svetimą turtą) numatyta kitose teisės normose. Atsižvelgiant į tai ir laikantis vieno iš pamatinių teisės principų non bis in idem, draudžiančio bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą, aplinkybės, kuriomis kaltinamasis D. V. kaltinamas sukėlęs eismo įvykį, o tuo pačiu ir sugadinęs (apgadinęs) automobilį „Volkswagen Sharan“, šalinamos iš kaltinimo kaip nesusijusios su kaltinamajam D. V. inkriminuojama veika ir su šia baudžiamąja byla. Atitinkamai keičiamas kaltinimas.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis D. V. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 13.52 val. Panevėžio r., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kilometre esančioje sankryžoje, vairavo automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 14.26 val. jam buvo nustatytas 2,09 ‰ girtumas (be palaidos), o 14.43 val. jam buvo nustatytas 2,11 ‰ girtumas (be paklaidos)) ir padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai), į kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis D. V. teistas už tokią pačią nusikalstamą veiką, jis recidyvistas; aptariamo įvykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, paskirtų baudų savanoriškai nemoka; dirba), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Svarbu tai, kad aptariamą tyčinį nusikaltimą kaltinamasis D. V. padarė vairuodamas automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti šio automobilio, nes ši teisė jam buvo atimta už prieš tai padarytą nusikaltimą. Naują tyčinį nusikaltimą jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams nuo bausmės už anksčiau padarytą nusikaltimą paskyrimo, neįvykdęs anksčiau jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Visa tai rodo, kad kaltinamasis D. V. išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad švelniausia bausme – bauda – bus galima pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmių tikslus. Todėl šįkart kaltinamajam D. V. skiriama arešto bausmė, kuri yra griežtesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.4. Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis D. V. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos) (2 t., 26–27 b. l.). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

3.5. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis D. V. teistas, aptariamo įvykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, paskirtų baudų savanoriškai nemoka. Naują tyčinį nusikaltimą jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams nuo bausmės už anksčiau padarytą nusikaltimą paskyrimo, neįvykdęs anksčiau jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, negalima. Todėl kaltinamajam D. V. paskirta arešto bausmė vykdoma realiai.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis D. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamasis D. V. automobiliu vežė dar keturis asmenis, iš kurių du vaikai. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis D. V. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šio automobilio, nes ši teisė jam buvo atimta už prieš tai padarytą nusikaltimą – automobilio vairavimą būnant neblaiviu (teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 3 metams). Naują tyčinį nusikaltimą jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams nuo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės už anksčiau padarytą nusikaltimą paskyrimo, neįvykdęs anksčiau jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos). Be to, aptariamo įvykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, tąkart jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 3 metams 6 mėnesiams (nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1334-1082/2018). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, švelnesnę už anksčiau kaltinamajam D. V. taikytas poveikio priemones, bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl šįkart aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas 5 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 7 metų).

4.3. 2023 m. kovo 23 d. nutarimu kaltinamajam D. V. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. kovo 23 d.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

5.4. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamojo D. V. vairuota transporto priemonė yra jo ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neprieštaravo, kad jo automobilis būtų konfiskuotas. Atsižvelgiant į tai, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis (kuris šiuo metu yra sugadintas ir netinkamas eksploatacijai) – konfiskuojama.

6.1. Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti arešto bausmę – panaikinama.

6.2. Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinama.

6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentas – automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas kartu su bylos medžiaga), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo D. V. valstybei išieškomos 13,28 Eur dydžio proceso išlaidos teismo už procesinių dokumentų įteikimą.

6.5. Kaltinamasis D. V. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – baudos – ir skirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų bei 36 MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti arešto bausmę – panaikinti.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti transporto priemones) vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentą – automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį (saugomus automobilių saugojimo aikštelėje) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą kartu su bylos medžiaga), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. V. valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo už procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti D. V., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23–29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti D. V. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti D. V., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).

Išaiškinti D. V., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Išaiškinti D. V., jog mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.