Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio pagal individualios veiklos pažymą, teisto, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., būdamas administracine nuobauda baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (patvirtinu 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, pakartotinai, 2018 m. spalio 21 d. 12.48 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 16 km, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,94 prom. girtumas, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

D. V. teismo posėdžio metu kaltę dėl administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Ryte jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo, nors ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis priklauso jo žmonai, kuri iki įvykio nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo jos sutuoktinis D. V., priklauso jai, ji šį automobilį įsigijo dar iki jų santuokos. Duodama jam vairuoti savo automobilį ji nežinojo, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad įvykio dieną jis buvo neblaivus. ji žinojo, kad anksčiau D. V. dėl vairavimo neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet manė, kad jis ją vėl įgijo. Kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti, ji sužinojo tik po šio įvykio, nes iki tol jis pastoviai vairuodavo. Parodė, kad jai buvo žinoma, kad sutuoktinis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, bet prieš duodant jam vairuoti savo automobilį, ji pastarojo neblaivumo nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. kaltė viso administracinio kaltinimo apimtyje be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: 2018 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad D. V. su pažeidimu sutinka, gailisi (b.l. 1-2); administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 5-8); D. V. parodymais teisme; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio P. M. 2018 m. spalio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. spalio 21 d. dirbant ekipaže „1814“, apie 12.48 val. dirbant kelyje (duomenys neskelbtini) 16 km. pastebėjo įtartinai po kelią manevruojantį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Automobilį vairavo D. V., bendraujant su vairuotoju, šiam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio matuokliu nustatytas 0,94 prom. girtumas. Patikrinus pagal POLIS II paaiškėjo, kad D. V. nėra įgijęs teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (b. l. 11, 12); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 13); sprendimu nušalinti D. V. nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 14); daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 15); išrašu iš vairuotojų registro (b. l. 18). Šie įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu buvo baustas bauda pagal ATPK (patvirtiną 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 str. 3 d. ir 130² str. Duomenų apie jam skirtos baudos sumokėjimą teismas neturi. Paminėtas ATPK 130² str. šiuo metu atitinka galiojantį ANK 427 str. 1 d. Todėl pagrįstai laikytina, kad administraciniame kaltinime aprašytas transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, D. V. padarytas pakartotinai, jam esant baustam už tokį patį nusižengimą ir neįvykdžius už jį skirtos baudos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administraciniam kaltinime be kita ko D. V. inkriminuotas ir automobilio vairavimas neturint šios teisės. Ši administraciniame kaltinime apibrėžta aplinkybė nepatenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir atitinka savarankiško ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra ir ją patvirtina byloje esantys duomenys – paties D. V. paaiškinimas, jo parodymai teisme, išrašas iš vairuotojų registro, tarnybiniai pranešimai. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad administraciniame kaltinime yra įtvirtinta aplinkybė dėl D. V. automobilio vairavimo neturint teisės, ji D. V. nėra netikėta, yra žinoma, poreikio plėsti ar pildyti kaltinimo nėra, automobilio vairavimas neturint šios teisės yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, sprendžia apie būtinybę ANK 635 straipsnio 3 dalies pagrindu tikslinti administracinio nusižengimo protokole aprašytų D. V. veiksmų kvalifikavimą, be kita ko nurodant ir teisės aktą, kurio reikalavimai pažeisti, bei konkretų jo punktą. Apie galimą jo veiksmų kvalifikavimo patikslinimą teismas įspėjo patį D. V. teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V., būdamas administracine nuobauda baustas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, pakartotinai, 2018 m. spalio 21 d. 12.48 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 16 km, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,94 prom. girtumas, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Tokie D. V. veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Tokiu būdu administracinio nusižengimo protokolas D. V. surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. D. V. yra teistas (b. l. 9-10), administracine tvarka baustas, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 5-8). Jo padaryti administraciniai nusižengimai yra pavojingi, keliantys grėsmę eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei. Tokius nusižengimus D. V. daro ne pirmą kartą, kas rodo neatsakingą ir lengvabūdišką pažeidėjo požiūrį į vairavimą bei patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis teisės normų. Teismas taipogi atsižvelgia į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. V. už nusižengimų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytas baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintinos.

ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už 1 dalyje padarytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Nors bylos duomenys liudija, kad šiuo metu D. V. neturi įgijęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali tokią teisę įgyti. Todėl, atsižvelgiant į D. V. administracinį baustumą, teistumą, kitus jį charakterizuojančius duomenis, siekiant tokią teisę apriboti, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei minimalus laikotarpiui.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už 1 dalyje padarytą nusižengimą privalo būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Pagrindo netaikyti šios administracinio poveikio priemonės teismas nenustatė.

ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu ji jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Pažymėtina, kad už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas. Perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad automobilio savininkė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra sutuoktiniai, kartu gyvenantys ir vedantys bendrą ūkį. Automobilio savininkė V. V. parodė, kad jai buvo žinoma, kad anksčiau jos sutuoktiniui D. V. dėl vairavimo neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet manė, kad jis ją vėl įgijo. Nors D. V. teisme taip pat teigė, kad iki įvykio jo sutuoktinei nebuvo žinoma, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, teismas tokius jų teiginius vertina kritiškai. Teismas pastebi, kad V. V., žinodama apie ankstesnį sutuoktinio teisių netekimą, taip pat pastarojo teisių netekimo priežastį – dėl neblaivumo, nagrinėjamu atveju prieš suteikdama D. V. savo automobilį vairuoti, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant įsitikinti teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, taipogi – jo blaivumu. V. V. parodė, kad jai buvo žinoma, kad sutuoktinis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, bet prieš duodant jam vairuoti savo automobilį, ji pastarojo neblaivumo nepastebėjo. Teismo manymu, toks pačios V. V. valinis neatsakingas elgesys sudarė sąlygas D. V. padaryti administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus, nes pažeidėjas sutuoktinei priklausančiu automobiliu naudojosi su pastarosios žinia, šiai leidus, t.y. ne prieš savininko valią.

Teismas vertina, kad automobilio įsigijimas iki santuokos bei deklaratyvūs teiginiai apie nežinojimą, jog sutuoktinis neturi teisės vairuoti, juos vertinant ir šeimos interesų gynimo kontekste, nešalina V. V., kaip automobilio savininkės pareigos rūpestingai elgtis su jai priklausančiu daiktu bei su tuo susijusios rizikos prisiėmimo. Todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. neatsakingas elgesys su savo turtu buvo vienu iš veiksnių, sudariusių galimybę sutuoktiniui D. V. padaryti visuomenei potencialiai pavojingus administracinius nusižengimus kelių eismo srityje ir nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas. Todėl automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas jį neatlygintinai paimant valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

D. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

D. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracines nuobaudas subendrinti ir D. V. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi D. V. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalimi D. V. skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir valstybės naudai neatlygintinai konfiskuoti V. V. (buvusi Mackevičiūtė) vardu registruotą automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.