- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2-3007-1056/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00136-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Reda Aleksynaitė
dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ atstovui direktoriui Ž. Š., atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Areisa“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3144,81 Eur draudimo išmoką, 71,00 Eur žyminio mokesčio, 248,10 Eur už vertimą, bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje, procesiniuose dokumentuose, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2022 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu UAB „Areisa“ priklausančios transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsitrenkė į transporto priemonę „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ją apgadino, apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką 2885,11 Eur, dėl „Seat Toledo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimų, 2023 m. kovo 14 d. papildomai išmokėjo 259,70 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, kad transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, nepranešė apie įvykį policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Tyrimo metu apklausti liudytojai paaiškino, kad vairuotojui buvo signalizuojama, vairuotojas išlipo, pasiėmė žibintą ir nuvažiavo. Tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatytas vairuotojas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad transporto priemonė priklauso atsakovei, pasišalino UAB „Areisa“ vairuotojas, todėl būtent atsakovė yra atsakinga šioje byloje. Ieškovės korespondentas rinko duomenis apie įvykį, nes įvykis įvyko ne Lietuvos teritorijoje. Buvo vertinama pagal sugadinimų pobūdį, ar galėjo sugadinimai atsirasti juos padarant su minėta transporto priemone. Nuotraukos, sugadinimo pobūdis, pagrindžia priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Korespondentas, surašydamas sąskaitą, patvirtina, kad sugadinimai yra suderinami, yra pagrindas išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė nebendradarbiavo su draudimo įmone, neteikė duomenų apie įvykį. Atsakovo pateiktas dokumentas – GPS duomenys, yra nepatikimas, ir juo vadovautis negalima. Atsakovė nesuteikė galimybės prisijungti prie sistemos, nepateikė ir išrašo pagal ieškovės prašymą. Kadangi eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, ieškovė turi teisę atgauti sumokėtą sumą regreso tvarka (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59.4 papunktis).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime, procesiniuose dokumentuose, atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Ieškovė pateikė kompanijos Inter Europe AG 2022-09-06 raštą dėl 2 627,51 Eur kompensacijos ir 257 Eur žalos administravimo mokesčio sumokėjimo, tačiau šiame rašte nurodyta, kad apdraustojo transporto priemonės registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini), t.y. šiame dokumente remiamasi tuo, kad eismo įvykį sukėlė velkamas autovežis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), o ne vilkikas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios ieškovė pasisakė ieškinyje. Atsakovė su ieškiniu yra pateikusi taip pat ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros ir policijos nuovados dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. (Duomenys neskelbtini) policijos valdybos dokumente nurodyta, kad procesas nutraukiamas, nes vis dėl to nepavyko nustatyti eismo įvykio kaltininko, tolesni tyrimai nesėkmingi. Tokia pati išvada daroma Baigiamajame pranešime, t.y. kad eismo įvykio kaltininkas nėra nustatytas. Šiuose dokumentuose minima, kad nepavyko nustatyti būtent eismo įvykio kaltininko, o ne liudytojų nurodytų transporto priemonių valdytojo – atsakovo, kuriuo duomenys buvo aiškiai nurodyti policijos medžiagoje. Be to, policijos valdybos medžiagoje minimi du liudytojai – J. H. B. bei H. K. J., abu gyvenantys (ar dirbantys) adresu (duomenys neskelbtini), o pati nukentėjusioji T. D. N. nurodė, kad gyvena (ar dirba) adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šie asmenys gali būti pažįstami ar susiję, nes jų visų nurodyti adresai yra kaimynystėje. Šių aplinkybių, t.y. nukentėjusiosios ir liudytojų sąsajų atlikdama tyrimą policija netyrė. Liudytojos J. H. apklausos protokole nurodyta, kad vilkiko vairuotojas po įvykio išlipo, liudytojos nuomone, pasiėmė sudaužytą posūkio žibintą, patrynė nukentėjusios transporto priemonę ir, vėl įlipęs į savo transporto priemonę, nuvažiavo toliau. Akivaizdu, kad jei šie liudytojos parodymai būtų teisingi, kad vairuotojas galėtų atlikti nurodytus veiksmus, vilkikas turėjo sustoti ir nejudamai stovėti bent keletą minučių. Be to, ant nukentėjusios transporto priemonės turėjo likti trynimo žymės, t.y. savaime suprantama, kad miesto teritorijoje pastatytas automobilis yra bent kiek dulkėtas, todėl lietimo ranka žymės turėjo būti užfiksuotos, tačiau apie tai policijos dokumentuose neminima. Esant tokioms aplinkybėms, buvo galima paimti pirštų antspaudus, tačiau vėlgi – duomenų apie tai nėra. Atsakovė įdėmiai ištyrė visus jai prieinamus tachografo ir GPS sekimo duomenis apie vilkiko judėjimą 2022 m. balandžio 25 d. maždaug tuo metu, kai ieškovė nurodo įvykus eismo įvykį. Atsakovės turimų duomenų visuma, paneigia liudytojos J. H. parodymus dėl vairuotojo išlipimo iš vilkiko ir priėjimo apžiūrėti nukentėjusios transporto priemonės, nes: pridedama tachografo duomenų išklotinė patvirtina, kad transporto priemonė nuo 11.10 val. iki 11.26 val. nepertraukiamai judėjo, o ilgesni sustojimai buvo prieš šį vairavimo periodą ir po jo, tačiau tachografo duomenys nerodo jokių sustojimų šio periodo eigoje; pridedamos GPS sekimo duomenų išklotinės patvirtina tuos pačius faktus – transporto priemonė visą laiką judėjo, greitis buvo nedidelis, kai kuriose atkarpose visiškai minimalus, tačiau bet kuriuo atveju, judėjimas buvo nuolatinis ir nėra įmanoma, kad tokio judėjimo metu vairuotojas galėjo išlipti, prieiti prie nukentėjusios transporto priemonės, atlikti liudytojos J. H. nurodytus veiksmus ir grįžti į savo transporto priemonę. Liudytoja J. H. taip pat paminėjo, kad neva vairuotojas pasiėmė sudužusį posūkio žibintą. Jei tokios aplinkybės būtų įvykusios, t.y. eismo įvykio metu posūkio žibintas būtų sudužęs, jo neatidėliotinas remontas būtų buvęs būtinas, o tokie faktai neseka iš atsakovės turimų duomenų. Nei iš karto po 2022 m. balandžio 25 d., nei per du mėnesius po šio įvykio nebuvo gautos jokios remonto sąskaitos šio transporto priemonių sąstato remontui, ką patvirtina pridėta atsakovės pažyma dėl autovežio (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) remonto, o transporto priemonės buvo nuolat naudojamos krovinių vežimui. Atsakovė neturi galimybės pateikti į bylą autovežio vairuotojo A. G. parodymų, nes šis darbuotojas atleistas iš darbo nuo 2023 m. lapkričio 18 d., todėl galimybės jo apklausti atsakovė nebeturi. Be to, įvertinant minimalų apgadinimų pobūdį, net ir atmetus visus aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti tokio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, koks būtų reikalingas ieškovo regreso teisei pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrįsti, t.y. kad vairuotojas būtų suvokęs sukėlęs eismo įvykį ar bent jau galėjęs suvokti. Taip pat ieškovė reikalauja visos (100 proc.) draudimo išmokos kompensavimo. Teismų praktikoje pažymima (pvz., žr. LAT 2007-10-26 nutartį c.b. Nr. 3K-3-433/2007), kad atsižvelgiant į tai, jog pasišalinimo iš įvykio vietos pagrindu draudikas turi teisę reikalauti nebūtinai 100 proc., bet iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, o nustatydamas reikalaujamą sumą, draudikas turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą ir nepasišalinęs iš įvykio vietos Be to, ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių nuostolių sumą patvirtinančių dokumentų – remonto sąmatų, sąskaitų, ekspertų apžiūros dokumentų.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. atsiliepimo byloje neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (teismas susisiekė su A. G. jo mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), asmuo nurodė savo elektroninio pašto adresą, jam buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, tačiau A. G. nepatvirtino apie dokumentų gavimą, telefonu nebeatsiliepė, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
5. 2022 m. vasario 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartis, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.
6. Iš Heilbrono policijos valdybos pateiktos informacijos nustatyta, kad 2022 m. balandžio 25 d., 11.15 val. (duomenys neskelbtini), pašto indeksas (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis su turtine žala. Nurodoma, kad 2022 m. balandžio 25 d. nukentėjusioji T. D. apie 10.10 val. pastatė automobilį, priklausantį C. T., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžusi prie savo transporto priemonės apie 12.20 val., ji pastebėjo galinio kairiojo sparno apgadinimą. Liudytojai matė, kaip iki šiol nežinomas vairuotojas su savo priekaba apgadino T. D. transporto priemonę, išlipo iš savo transporto priemonės ir įvertino padarytą žalą, o po to be leidimo pasišalino iš nusikaltimo vietos. Nurodoma, kad žalą sukėlė sunkvežimis su specialiu kėbulu, sunkvežimio priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „Areisa“. Padaryta žala: galinis kairysis sparnas subraižytas; kairės galinės durelės (už vairuotojo durelių) subraižytos. Ant įbrėžimų rasta mėlynų dažų pėdsakų.
7. Vokietijoje, atliekant tyrimą, apklausta liudytoja H. K. J. parodė, kad avarijos metu ji buvo balkone, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo apie 11.10 val. – 11.16 val. Matė vilkiko ir priekabos junginį. Tai buvo autovežis. Šis atvažiavo iš perdirbimo centro ir važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tada furgonas iš pradžių vienu šonu (vairuotojo puse) užkabino žemiau stovėjusią transporto priemonę, o po to su priekaba. Ji tai ne tik girdėjo, bet ir matė. Vilkiko vairuotojui signalizavo už jo stovėjusi moteris. Tada vilkiko vairuotojas išlipo, jos manymu, pasiėmė sudužusį posūkio žibintą, tada patrynė nukentėjusiosios transporto priemonę, o tada vėl įlipo ir nuvažiavo toliau.
8. Vokietijoje, atliekant tyrimą, apklaustas liudytojas J.- H. B. parodė, kad nusikaltimo metu buvo jų konferencijų salėje priešais (duomenys neskelbtini). Dėl garsaus signalizavimo jis atidarė langą. Priešais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jam nepažįstama moteris gestikuliavo taip, kad pamanė, jog autovežis, kurio oficialus Lietuvos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino stovėjusią transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tada padarė nuotraukas, kurias prideda priede. Pačio susidūrimo nematė.
9. Iš draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, mokėjimo nurodymų, sąskaitų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 2885,11 Eur draudimo išmoką, 2023 m. kovo 14 d. sumokėjo 259,70 Eur dydžio draudimo išmoką.
10. Vairuotojo A. G., vairavusio transporto priemonę, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tachografo išrašuose, GPS išrašuose matyti 2022 m. balandžio 25 d., vairavimo, pertraukų, poilsio laikas.
11. Atsakovės atsiliepime į pranešimą nurodoma, kad nurodytoje įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) autovežis nebuvo sustojęs, jo greitis siekė 4 km/h, o tai reiškia, kad ir vairuotojas išlipti negalėjo.
12. Specialisto išvadoje, gautoje išanalizavus minėtus tachografo duomenis, nurodyta, kad pagal pateiktą medžiagą, negalima nei paneigti nei patvirtinti, kad sunkvežimio vairuotojas deklaruoto įvykio metu važiavo be sustojimų - panašiu metu buvo fiksuoti trumpalaikiai sustojimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sustojimas, išlipimas, sugadintos detalės pasiėmimas ir vėl pajudėjimas iš įvykio vietos, nebūtinai galėjo atsispindėti šiuose išrašuose, nes veiksmas trunka neilgai, ir net ir gavus išaiškinimus dėl tachografo ir sekimo sistemos laiko nustatymų, nebūtinai bus galima paneigti paties trumpalaikio sustojimo faktą.
13. UAB „Areisa“ pažymoje nurodo, kad nuo 2022.04.25 iki 2022.06.30 nėra gavusi sąskaitų už autovežio (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) remontą.
14. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. balandžio 25 d., 11.15 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę, priklausančią atsakovei , vairavo atsakovės įmonėje dirbęs vairuotojas A. G., tačiau kilo ginčas, ar nurodytoje vietoje įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta turtinė žala kitai transporto priemonei, ir ar jame dalyvavo atsakovei priklausanti transporto priemonė, ar transporto priemonės vairuotojas sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.
15. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis).
16. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas.
18. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
19. Byloje kilo ginčas, ar trečiasis asmuo A. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė įrodinėja, kad trečiasis asmuo (vairuotojas) nepastebėjo susidūrimo, susidūrimo galimai net nebuvo. Taigi, nepaisant byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų, parengtų (duomenys neskelbtini) policijos dėl eismo įvykio, atsakovė ginčija administracinio nusižengimo ištirtas aplinkybes subjektyviais savo paaiškinimais dėl eismo įvykio vertinimo.
20. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nuotraukas, policijos surinktą medžiagą, liudytojų paaiškinimus, tachografo rodmenis, sprendžia, kad vairuotojas, važiuodamas siaura gatve, kurios kryptis keičiasi į dešinę, kurios kelkraštyje stovi automobiliai, važiuodamas vilku su puspriekabe, privalėjo įsitikinti, kad judėdamas nesukels žalos ir nekliudys kitų transporto priemonių. Vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimais, kurių metu buvo nurodyta, kad vilkiko vairuotojas išlipo iš transporto priemonės, apžiūrėjo susidūrimo vietą, liudytojai padarė vilkiko nuotraukas, buvo užfiksuoti mėlynos spalvos dažai ant apgadintos transporto priemonės, tokios pačios spalvos dažai nuotraukose matomi ir ant vilkiko puspriekabės. Teismas negali vertinti tokio manevro kitaip, kaip jį įvertino (duomenys neskelbtini) prokuratūra 2022 m. balandžio 27 d. sprendime – vairuotojas, važiuodamas pro šalį, nubraukė automobilį ir padarė turtinę žalą, tai atitinka Vokietijos baudžiamojo kodekso 142 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo nusikaltimo sudėties nr.: (duomenys neskelbtini). Kitoks teismo vertinimas reikštų tiesioginių oficialių rašytinių įrodymų paneigimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnio 3 dalis).
21. Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės valdytojo atsakomybė yra griežtoji. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (tiek teisėtas, tiek neteisėtas) atsako be kaltės.
22. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas.
23. Vokietijos pareigūnų pažymoje apie kelių eismo įvykį nurodyti apgadinimai: „galinis kairysis sparnas subraižytas; kairės galinės durelės (už vairuotojo durelių) subraižytos“. Ieškovė prašo grąžinti 3144,81 Eur dydžio draudimo išmoką.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
25. Atsakovė nenurodė konkrečių atsikirtimų dėl prašomos grąžinti regreso tvarka 3144,81 Eur sumos. Eismo įvykio metu kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais/jų atlyginimu patvirtina: sąskaitos, mokėjimo nurodymai, draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) reguliuoja išmokos mokėjimo ir grąžinimo atvejus. Taisyklių 59.4 papunktyje nurodyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, jeigu pasišalino iš įvykio vietos.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteisiama 3144,81 Eur ieškovės naudai (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 papunktis).
28. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. CK 6.37 straipsnio 2 dalis grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys 2023 m. kovo 14 d. priimtas teisėjo rezoliucija, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovė byloje iš viso patyrė 319,10 Eur bylinėjimosi išlaidų: š jų 71,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 248,10 Eur vertimo išlaidos.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės patirtų išlaidų suma prateisiama iš atsakovės.
32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Areisa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3144,81 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir 81 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 319,10 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.