Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai V. T., kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbęs pagal individualią veiklą, teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. birželio 20 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, iš BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalies, į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 5 (penkių) parų arešto bausmę;

4) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d, nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 4 MGL (520 litų) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (520 litų) dydžio bauda pakeista į 2 (dviejų) parų arešto bausmę;

7) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 58 MGL (2 900 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės neatlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2021 m. vasario 21 d. apie 16.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto tarp jo ir sugyventinės V. T. metu, tyčia plaktuku-kirvuku trenkė nukentėjusiajai per kairę ranką ir į kaktą, tada sugriebė šią už plaukų ir tampė po kambarį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kumščiais ir delnais sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių sugyventinei į galvą, veidą bei kitas kūno vietas, taip ne mažiau kaip 13 (trylika) trauminių poveikių padarė V. T. muštinę žaizdą kaktoje, muštinę žaizdą kairiame dilbyje, muštinę žaizdą dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, kairės akies obuolio pojungio kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 31138 matyti, kad 2021 m. vasario 21 d. 19.58 val. A. M. nustatytas 2,18 promilių girtumas (1 t., b. l. 106).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto tarp jo ir sugyventinės V. T. metu, pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia plaktuku-kirvuku trenkė nukentėjusiajai per kairę ranką ir į kaktą, tada sugriebė šią už plaukų ir tampė po kambarį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kumščiais ir delnais sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių sugyventinei į galvą, veidą bei kitas kūno vietas, taip ne mažiau kaip 13 (trylika) trauminių poveikių padarė V. T. muštinę žaizdą kaktoje, muštinę žaizdą kairiame dilbyje, muštinę žaizdą dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, kairės akies obuolio pojungio kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje ir paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymas esant apsvaigusiam nuo alkoholio negali būti traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018).

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tą patvirtina ir alkotesterio matuoklio patikros kvito duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamajam 2021 m. vasario 21 d. 19 val. 58 min. nustatytas 2.18 promilių girtumas (1 t., b. l. 106), ir nukentėjusiosios bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jie kartu vartojo alkoholį. Kad kaltinamojo elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo alkoholis patvirtino ir pats kaltinamasis A. M.. Nors teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai to pasakyti negalėjo, tačiau neneigė ir manė, kad alkoholis įtakos turėjo. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos teisiamojo posėdžio metu pagarsinus patvirtino, jog jais vadovautis galima, parodė, kad apie 16 valandą tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas, jis tiesiog šios pavydėjo, galvojo, kad ši bendrauja su kitu asmeniu, ir kadangi buvo išgėręs, pradėjo reikšti priekaištus, o ko pasėkoje pradėjo ir pradėjo naudoti fizinį smurtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas),

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. kad padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama. A. M. administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 162–168), nors iki laisvės atėmimo bausmės vykdė individualią veiklą, tačiau paskirtų piniginių nuobaudų nemokėjo, teistas eilę kartų (1 t., b. l. 150–161), ankstesniais nuosprendžiais skirtas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes vykdyti vengė, neatlikdavęs paskirtų bausmių arba tik išėjęs iš įkalimo įstaigų vėl nusikalsdavo neišnykus teistumui. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir nukentėjusiosios V. T. poziciją, išsakytą teisminio proceso ir baigiamųjų kalbų metu, t. y. nors nukentėjusioji atleido kaltinamajam, civilinio ieškinio nereiškė, tačiau parodė, kad A. M. bijo. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo A. V. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. BK 64 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Atsižvelgus į išdėstytus duomenis bei kaltinamojo A. M. asmenybę, teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda šiuos nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, kuri artima įstatymo numatytam minimumui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. M. buvo sulaikytas nuo 2021 m. vasario 21 d. 19 val. 30 min. iki 2021 m. vasario 22 d. 14 val. 59 min. (1 t., b. l. 104–105, 118), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 87,16 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiosios V. T. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 96–98). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir A. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2021 m. gruodžio 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo A. M. gynyba sudaro 152, 00 eurus (2 t., b. l. 31–33).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020).

Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas parinktas todėl, kad jis bylos nagrinėjimo teisme metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, nustačius, kad jo laisvės apribota, t. y. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaip jau minėta nustatyta, kad A. M. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę – nedirba ir negauna pajamų, taip pat įvertinama valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtis, kad bylą išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, bylos nagrinėjimas nebuvo intensyvus. Nors ir prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam A. M. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti nuteistojo turtinę padėtį, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo A. M. gynyba, priteisimo, atmestinas.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 119–120), panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt – platuką-kirvuką, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., b. l. 80–82), nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui grąžintinas nukentėjusiajai V. T., o nesant prašymo – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. M. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. M. buvo sulaikytas nuo 2021 m. vasario 21 d. 19 val. 30 min. iki 2021 m. vasario 22 d. 14 val. 59 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. M. 87,16 eurus (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 16 centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai padarytą žalą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su A. M. gynyba, priteisimo, atmesti.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt – platuką-kirvuką, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui grąžintinas V. T., o nesant prašymo – sunaikintinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.